Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: „Pagalba paaugliams išlieka viena svarbiausių sričių – būtinas kompleksiškumas ir individualizuotas dėmesys“

2024 m. kovo 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kovo 20 d. posėdyje svarstė klausimą „Dėl pagalbos priemonių paaugliams ir jų artimiesiems“ pažymint, kad paauglystė yra itin svarbus laikotarpis kiekvieno žmogaus gyvenime, kai vyksta spartūs fiziniai, psichologiniai, socialiniai pokyčiai, kai šalia esantiems žmonėms sudėtinga priimti virsmą. 

Komisijos posėdžio metu daugiausia dėmesio skirta multidimensinės šeimos terapijos (MDFT – multidimensional family therapy) pristatymui, su jos įgyvendinimu susijusių iššūkių aptarimui. MDFT yra visapusiška, į šeimą orientuota elgesio keitimo programa vaikams ir jaunuoliams, kurių elgesys: žymiai besiskiria nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų; nėra paveikus intervencijoms, taikomoms bendrojo ugdymo aplinkoje; yra socialiai nepriimtinas, delinkventinis, agresyvus, provokuojantis, susijęs su staigiais emocijų pokyčiais. Ši programa licencijuojama ir prižiūrima Nyderlandų specialistų, akcentuojama paslaugų kokybė ir atitiktis šeimos poreikiams.

Lietuvoje MDFT programa pradėta įgyvendinti 2020 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva. Programą įgyvendino Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba, o nuo 2024 m. – Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija. MDFT programa yra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, per metus jai skiriama 775 000 eurų. Pažymėta, kad MDFT programa įgyvendinama 41 savivaldybėje, paslaugų teikimas koordinuojamas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos komandų koordinatorių. Per trejus metus dėl galimybės dalyvauti MDFT programoje kreipėsi 379 šeimos (iš jų dalis vėliau dėl įvairių priežasčių atsisakė dalyvauti), pagalba teikta 255 šeimomis, užfiksuota 118 sėkmės atvejų (31 proc. nuo besikreipusių šeimų). 2024 m. pagal MDFT programą siekiama suteikti pagalbą 210 šeimų. 

Posėdžio metu akcentuota šios programos specifika – specialisto darbas su šeima trunka nuo 4 iki 6 mėnesių, specialistas vienu metu dirba su 6–7 šeimomis. Nepaisant MDFT programos specialistų trūkumo (iš viso Lietuvoje dirba 23 licencijuoti terapeutai), per 2024 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuota apie 20 sėkmės atvejų.

Pasak Komisijos pirmininko A. Navicko, „norėtųsi, kad ši terapija būtų taikoma visoje Lietuvoje, tačiau tai imli resursams programa, kuriai reikia deramai parengtų specialistų, taip pat investicijų į pagalbos procesą. Kol kas galime kalbėti apie pusantro šimto sėkmės istorijų ir dar panašiai tiek iš dalies sėkmingų bandymų padėti. Nėra labai daug, tačiau kiekvienas žmogus, kurio gyvenimas persikeitė, „pražydo“ – tai jau didelė sėkmė“.

Posėdžio metu akcentuota, kad MDFT kaip kompleksinio modelio įgyvendinimo rezultatai yra orientuoti į kokybę: sumažėjęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas; pagerėjęs elgesys ir mokyklos pasiekimai; efektyvesnis šeimos funkcionavimas ir komunikacija; pagerėjusi psichologinė ir emocinė gerovė; sumažėjęs susietumas su delikventinėmis draugų grupėmis; ilgalaikiai socialiniai įgūdžiai ir strategijos, kurie palaiko šeimos savarankiškumą ir tobulėjimą.

Seimo nario A. Navicko teigimu, „labai svarbu, kad yra akcentuojama kokybė, o ne kiekybė. Džiaugiuosi, kad yra prielaidos tvarumui, nors norėčiau ne tik jo, bet ir plėtros į visą Lietuvą. Paauglystė ypatingas laikotarpis ir padėti daugybę pokyčių patiriantiems jaunuoliams ir jų artimiesiems labai sudėtinga. Iš MDFT programos galima būtų pasimokyti kompleksiškumo ir dėmesio kiekvienai detalei“.

Akcentuota, kad įgyvendinant MDFT programą susiduriama su iššūkiais – specialistų parengimo išlaidomis (brangus ir ilgalaikis procesas, nes yra privalomas kelių lygių licencijavimas), šių specialistų išsaugojimu darbo vietoje, kitakalbių asmenų, norinčių tapti šios programos specialistais, trūkumu. Dėl MDFT terapeutų trūkumo susidaro šeimų, laukiančių galimybės dalyvauti MDFT programoje, eilės. Į šią programą šeimas dažniausiai nukreipia su jomis dirbantys atvejo vadybininkai, kiek rečiau – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai. Tai gali daryti mokyklų ir kitų institucijų specialistai. Specialistų teigimu, visi iššūkiai skatina tobulėti – didinti glaudesnį specialistų, teikiančių pagalbą paaugliui ir šeimai, bendradarbiavimą ir orientavimąsi į šeimą. 

„Ši terapija Lietuvoje pradėjo pirmuosius nedrąsius žingsnius prieš trejus metus, bet jau šiandien yra kuo pasigirti. Mažiausiai pusantro šimto šeimų, susidūrusių su sudėtingomis problemomis, kurios turbūt būtų vedusios prie destruktyvių padarinių, šiandien gyvena kokybiškai kitaip. Tai ir yra gerovės valstybės daigai“, ­– apibendrino Komisijos pirmininkas A. Navickas.

Komisijos posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia.

Primename, kad daugiau informacijos apie paaugliams ir jų artimiesiems kylančius iššūkius ir pagalbos galimybes galima rasti 2024 m. sausio 19 d. vykusios konferencijos „Suprasti ir priimti paauglystę“ vaizdo įraše (čia). 

Komisijos pirmininkas Andrius Navickas, tel. (8 5) 209 6550

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (8 5) 209 6855