Komisijos išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko elgesio"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO MINDAUGO PUIDOKO ELGESIO

2024-03-13        Nr. 101-I-7

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Irena Haase, Sergejus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Rita Tamašunienė, gavusi Seimo Pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo žodinį kreipimąsi į Komisiją dėl Seimo nario Mindaugo Puidoko elgesio Seimo 2023 m. gruodžio 19 d. vakariniame plenariniame posėdyje ir vadovaudamasi Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo 2023 m. gruodžio 19 d. vakariniame plenariniame posėdyje vyko Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-3172(2) (toliau – Įstatymo projektas) pri­ėmi­mo tę­si­nys. Seimo posėdžiui pirmininkavęs Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas paskelbė vardinį balsavimą dėl šio Įstatymo projekto priėmimo. 

Po įvykusio vardinio balsavimo Seimo narys Algirdas Butkevičius pasisakė nuo šoninio mikrofono: „Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, tu­riu in­for­muo­ti kaip bal­sų skai­čia­vi­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, kad bal­sa­vi­mo me­tu įvy­ko tam tik­ras in­ci­den­tas. Iš pra­džių, pra­si­dė­jus bal­sa­vi­mui, M. Pui­do­kas pa­si­ra­šė ant Sei­mo na­rių są­ra­šo dėl biu­le­te­nio iš­da­vi­mo. Po to per­si­gal­vo­jo – sa­vo pa­ra­šą iš­brau­kė. At­ro­do, vis­kas bu­vo ra­mu, vy­ko sėk­min­gai to­les­ni bal­sa­vi­mai, bet po ku­rio lai­ko grį­žęs ji­sai su­dras­kė penk­tą­jį la­pą, ku­ria­me ji­sai bu­vo pa­si­ra­šęs ir nu­brau­kęs sa­vo pa­ra­šą. Aš tu­riu apie tai in­for­muo­ti jus ir įteik­ti do­ku­men­tus.“

Atsižvelgdamas į bal­sų skai­čia­vi­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku paskirto Seimo nario A. Butkevičiaus pateiktą informaciją, Seimo posėdžio pirmininkas P. Saudargas kreipėsi į Komisiją ir paprašė įvertinti Seimo nario M. Puidoko elgesį. 

2023 m. gruodžio 19 d. vakariniame posėdyje vykstant vardiniam balsavimui dėl Įstatymo projekto priėmimo Seimo narys M. Puidokas pasirašė Seimo narių, gavusių vardinio balsavimo korteles, sąrašo penktajame lape, vėliau nubraukė savo parašą ir šį lapą suplėšė.

Seimo narys M. Puidokas Komisijai 2024 m. sausio 12 d. pateiktame paaiškinime nurodė:

„Informuoju, kad 2023 m. gruodžio mėn. 19 d. dalyvavau Seimo vakariniame plenariniame posėdyje. Seimo posėdžio metu, buvau visiškai apsisprendęs balsuotinu darbotvarkės klausimu nebalsuoti. Nurodytą dieną, vyko vardinis balsavimas, kuriame pasirašiau registracijos lape, kad gaučiau balsavimo biuletenį. 

Prieš vykusią nurodytą dieną vardinio balsavimo procedūrą, vykdydamas atstovaujamų rinkėjų valią, buvau apsisprendęs ją išreikšti nebalsavimu. Vykstant vardinio balsavimo registracijos procedūrai sužinojau, jog vien padėtas parašas nurodytos dienos dėl dienotvarkės balsavimo posėdyje vardinio balsavimo registracijos lape, jau savaime reiškia, jog esu registruotas balsavimui. Taigi, vien tik mano padėtas parašas nurodytos dienos balsavime, išduoti balsavimo biuletenį, galėjo turėti įtakos net ir tuo atveju, jeigu neimčiau biuletenio ar gavęs balsavimo biuletenį nebalsuočiau, ar balsuočiau prieš.

Pats parašo išduoti balsavimo biuletenį faktas su mano parašu galėjo nulemti mano rinkėjų valią ir mano apsisprendimą jų valiai įgyvendinti.

Man fiziškai užbraukus parašą Komisijos narių konservatorių buvo paaiškinta, kad tas nesukels teisinių pasekmių. Dėl to mano parašą teko sunaikinti fiziškai suplėšant ir tokiu būdu ištaisant klaidą, kur jaučiausi apgautas dėl registracijos, bet įgyvendinau savo rinkėjų valią juos tiesiogiai atstovaudamas Seime.

Toks veiksmas, konservatorių partijos narių Seime buvo sutiktas, mano nuomone, emocingai ir provokatyviai imantis perteklinių veiksmų. Mano žiniomis, buvo surašytas pareiškimas Generalinei Prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo ir tuo pačiu metu pradėtas dar vienas tyrimas dėl Seimo nario etikos pažeidimo. 

 Seimo nariai yra Lietuvos žmonių išrinkti jų atstovai. Žmonės, tiesiogiai per savo atstovą, Seimo narį, vykdo Valstybės valdymą. Iš vienos pusės, klysti net Seimo nariui yra žmogiška, todėl laiku supratęs, jog pasielgiau prieš savo rinkėją, Lietuvos pilietį, kuriam esu lojalus, klaidą pavyko ištaisyti tik fiziškai sunaikinus savo parašą ant registracijos lapo, kaip būtiną priemonę realizuojant absoliutų gėrį. 

Iš kitos pusės, yra atliekami du tyrimai už tą patį įvykį, ko neturėtų būti. Vienu tyrimu, Generalinė prokuratūra jau pasisakė ir nutarimas įsiteisėjęs. Antru atveju, nėra teisinio reguliavimo nurodytą dieną ir nurodytomis aplinkybėmis kaip turėčiau įgyvendinti Lietuvos žmonių valią įvykus ginčui ar nesutarimams, kurie yra Seime kasdienybė.

Todėl prašau P. Saudargo kreipimąsi dėl Seimo nario etikos pažeidimo, nurodytomis aukščiau aplinkybėmis, palikti nenagrinėtą. Komisijai nusprendus, jog nagrinėti tokio pagrindo pakanka, prašau P. Saudargo kreipimąsi atmesti kaip nepagrįstą.

Seimo kanceliarija 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. S-2023-5750 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, prašydama restauruoti sugadintą Seimo narių, gavusių vardinio balsavimo korteles, sąrašo „Dėl Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 
Nr. XIV-3172(2) priėmimo“ penktąjį lapą, kuris yra nuolat saugomo dokumento – 2023 m. gruodžio 19 d. vykusio Seimo posėdžio protokolo priedo – sudėtinė dalis.

Seimo kanceliarijos prašymu Lietuvos centrinis valstybės archyvas atliko dokumento restauravimo darbus. Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų restauravimo skyriaus pateiktame Popierinių ir kitų dokumentų restauravimo pase nurodyta, kad lapas suplėšytas į 9 skirtingo dydžio dalis. Vienas lapo fragmentas (apie 3 x 3 x 3 cm dydžio ) prarastas.

Komisija, gavusi informacijos apie  Seimo narių Viliaus Semeškos, Andriaus Vyšniausko, Edmundo Pupinio ir Lino Slušnio pareiškimą Generalinei prokuratūrai dėl Seimo nario M. Puidoko veiksmų, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl informacijos apie galimai pradėtą ikiteisminį tyrimą pateikimo. 

Generalinė prokuratūra informavo, kad Seimo narių V. Semeškos, A. Vyšniausko, E. Pupinio ir L. Slušnio 2023 m. gruodžio 20 d. pranešimas dėl M. Puidoko galimai padarytos nusikalstamos veikos Generalinėje prokuratūroje buvo gautas. Dėl šio pranešimo buvo priimtas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2024 m. sausio 2 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir 303 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio „Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas“ 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Baudžiamojo kodekso 303 straipsnio „Antspaudo, spaudo ar dokumento sunaikinimas, sugadinimas arba paslėpimas“ 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas sunaikino, sugadino ar paslėpė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Seimo statuto 114 straipsnyje reglamentuojama vardinio balsavimo ir kortelių išdavimo tvarka. 

Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, Seimo nutarimus arba kitus aktus, išskyrus personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu kuri nors frakcija reikalauja ir šį reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. (Seimo statuto 114 straipsnio 1 dalis).  Tokį reikalavimą gali pateikti frakcijos atstovas tik baigus svarstyti klausimą, prieš balsavimą dėl viso projekto. (Seimo statuto 114 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju iki balsavimo pradžios Seimo nariams išdalijamos vardinio balsavimo kortelės, kurias gaudami jie pasirašo kortelių išdavimo lape. (Seimo statuto 114 straipsnio 3 dalis). Posėdžio pirmininkas paskelbia vardinio balsavimo pradžios ir pabaigos laiką. Apie tai informacija paskelbiama visuose Seimo rūmuose. (Seimo statuto 114 straipsnio 4 dalis).

Seimo statuto 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo posėdžių protokolus rašo ir skelbia Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentas, o pasirašo posėdžio pirmininkas (pirmininkai). 

Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie Seimo posėdžio protokolo pridedama papildoma medžiaga: Seimo narių registracijos duomenys, vardinių balsavimų ir balsavimų dėl teisės aktų priėmimo rezultatai, Seimo narių pareiškimai ir kita. Taigi vardinio balsavimo kortelių išdavimo lapas su Seimo narių parašais yra laikytinas Seimo posėdžio protokolo priedu.

Seimo statuto 9 straipsnyje įtvirtintos Seimo narių teisės, kaip antai: 1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose; 2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime; 3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas; 4) perduoti posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą; 5) siūlyti Seimui svarstyti klausimus; 6) rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime; 7) Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus; 8) daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros ir kt.

Seimo statute nėra nustatyta Seimo nario parašo atšaukimo ar kitokia anuliavimo procedūra tais atvejais, kai Seimo narys registruojasi balsavimui, pasirašydamas vardinio balsavimo kortelių išdavimo lape. Pagal įprastą praktiką, taikomą balsavimų metu, Seimo narys turėjo informuoti Seimo posėdžio pirmininką ir Seimą apie jo sprendimą nedalyvauti balsavime ir padarytą klaidą pasirašant minėtame lape. Toks Seimo nario pareiškimas yra įrašomas į Seimo posėdžio protokolą, tačiau neturi įtakos registracijos duomenims ar balsavimo rezultatams. 

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad Nacionalinį dokumentų fondą sudaro valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų veiklos dokumentai, Lietuvoje įvairiais istorijos laikotarpiais veikusių valstybinių įstaigų ir įmonių veiklos dokumentai, taip pat valstybės archyvuose saugomi dokumentai ir valstybės dokumentiniam paveldui reikšmingi valstybės registrų, žinybinių registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys.

Pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą Nacionalinis dokumentų fondas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Remiantis minėtomis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, Seimo  veiklos dokumentai yra Nacionalinio dokumentų fondo dalis ir Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Lietuvos Respublikos Seimo ir Seimo kanceliarijos dokumentacijos planai yra rengiami vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“. Seimo ir Seimo kanceliarijos 2023 m. dokumentacijos planas yra patvirtintas 2022 m. lapkričio 4 d. Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje. 

Pagal 2023 m. Seimo ir Seimo kanceliarijos dokumentacijos plano 1.27 papunktį „Prie Seimo posėdžio protokolo pridedami papildomi dokumentai (Seimo posėdžių darbotvarkės, Seimo narių registracijos duomenys, balsavimų dėl teisės aktų priėmimo rezultatai, Seimo narių pareiškimai ir kita)“ vardinio balsavimo sąrašas yra laikomas posėdžio protokolo priedu.

Seimo posėdžių protokolų ir prie jų pridedamų dokumentų saugojimo terminai yra nurodyti Seimo ir Seimo kanceliarijos dokumentacijos plane (papunkčiai 1.10 ir 1.27). Protokolams ir jų priedams yra nustatytas nuolatinio saugojimo terminas. Pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatą, nuolat saugomi dokumentai – dokumentai, kuriuos nustatyta saugoti neribotą laiką.

Vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, Seimo ir Seimo kanceliarijos dokumentacijos planais, kurie yra derinami su Lietuvos valstybės naujuoju archyvu, Seimo posėdžių protokolai, prie jų pridedami dokumentai, vardinio balsavimo kortelės ir vardinio balsavimo sąrašai yra Lietuvos nacionalinio dokumentų fondo dalis, saugomi nuolat ir perduodami saugojimui į valstybės archyvus.

Administracinių nusižengimų kodekso 117 straipsnis nustato atsakomybę asmenims už Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų sugadinimą, praradimą ar neteisėtą sunaikinimą.

Administracinių nusižengimų kodekso 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų sugadinimą asmenims skiriama bauda nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnyje nustatyta, kad dėl šio kodekso 117 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir valstybės archyvų pareigūnai.

Valstybės politikų elgesio 4 kodekso straipsnyje įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4)skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1.2023 m. gruodžio 19 d. vakariniame posėdyje vykstant vardiniam balsavimui dėl Įstatymo projekto priėmimo Seimo narys M. Puidokas pasirašė Seimo narių, gavusių vardinio balsavimo korteles, sąrašo penktajame lape, vėliau nubraukė savo parašą ir šį lapą suplėšė. 

2. Seimo narys M. Puidokas nurodė, kad siekdamas atstovauti savo rinkėjų valią buvo apsisprendęs nedalyvauti balsavime dėl Įstatymo projekto priėmimo, tačiau pasirašė vardinio balsavimo kortelių išdavimo lape. Siekdamas ištaisyti klaidą, Seimo narys M. Puidokas suplėšė kortelių išdavimo lapą. 

3. Seimo statute nėra nustatyta Seimo nario parašo atšaukimo ar kitokia anuliavimo procedūra tais atvejais, kai Seimo narys registruojasi balsavimui, pasirašydamas vardinio balsavimo kortelių išdavimo lape. Pagal įprastą praktiką, taikomą balsavimų metu, Seimo narys turėjo informuoti Seimo posėdžio pirmininką ir Seimą apie savo klaidingai išreikštą valią. Toks Seimo nario pareiškimas yra įrašomas į Seimo posėdžio protokolą.

4. Remiantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, Lietuvos Respublikos Seimo ir Seimo kanceliarijos dokumentacijos planais, kurie yra derinami su Lietuvos valstybės naujuoju archyvu, Seimo posėdžių protokolai, prie jų pridedami dokumentai, vardinio balsavimo kortelės ir vardinio balsavimo sąrašai yra Lietuvos nacionalinio dokumentų fondo dalis, saugomi nuolat ir perduodami saugojimui į valstybės archyvus.

5. Seimo kanceliarija 2023 m. gruodžio 21 d. raštu kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl sugadinto Seimo narių, gavusių vardinio balsavimo korteles, sąrašo, kuris yra nuolat saugomo dokumento – 2023 m. gruodžio 19 d. vykusio Seimo posėdžio protokolo priedo – sudėtinė dalis, penktojo lapo restauravimo paslaugos suteikimo. 

6. Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų restauravimo skyrius atkūrė sugadintą vardinio balsavimo kortelių išdavimo lapą, tačiau vienas lapo fragmentas (apie 3 x 3 x 3 cm dydžio) negalėjo būti atkurtas, nes buvo prarastas.

7. Seimo nario klaida, padaryta pasirašant kortelių išdavimo lape ir siekis ją ištaisyti bei realizuoti savo politinę valią negali būti pripažįstama pagrįstu ir teisėtu pagrindu sugadinti ar sunaikinti nuolat saugomo Seimo posėdžio protokolo priedo – Seimo narių, gavusių vardinio balsavimo korteles, sąrašo – sudėtinę dalį, toks veiksmas yra laikytinas neatsakingu.

8. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2024 m. sausio 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir 303 straipsnio 1 dalį.

9. Administracinių nusižengimų kodekso 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų sugadinimą asmenims skiriama bauda nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Dėl šio kodekso 117 straipsnyje numatytų nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir valstybės archyvų pareigūnai.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Seimo narys Mindaugas Puidokas, sąmoningai sugadindamas vardinio balsavimo kortelių išdavimo lapą su Seimo narių parašais, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo ir atsakomybės principus. 

Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš 0, susilaikė 1. 

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos. 

Komisijos pirmininkė                                                                                                                       Aušrinė Norkienė