Nuo 1990 m. į NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) veiklą asocijuoto nario teisėmis įsitraukė daugelis Centrinės ir Rytų Europos valstybių. Lietuvai asocijuoto nario statusas buvo suteiktas 1991 m. metinėje Asamblėjos sesijoje Madride (Ispanijos Karalystė). Šioje istorinėje Lietuvai sesijoje dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai Audrius Butkevičius, Justas Vincas Paleckis ir Saulius Pečeliūnas.

Tikrąja NATO PA nare Lietuva tapo 2004 m., Lietuvai įstojus į NATO.

Nuo pat pirmųjų veiklos NATO PA dienų Seimo delegacijų nariai buvo iniciatyvūs, buvo nuolat teikiami pasiūlymai ir pataisos įvairiems Asamblėjos dokumentams, buvo mezgami kontaktai su kitų delegacijų nariais ieškant supratimo ir Lietuvos pozicijų palaikymo.

Seimo delegacijų NATO PA vadovai

1991–1992: Albinas Januška, Česlovas Vytautas Stankevičius, Saulius Pečeliūnas.

1992–1996: sudaryta nuolatinė delegacija, kuriai vadovavo Linas Antanas Linkevičius, jam tapus krašto apsaugos ministru, nuo 1994 m. balandžio 26 d. delegacijos vadovu tapo Gediminas Kirkilas.

1996–2000: delegacijai vadovavo Vytautas Dudėnas, jį paskyrus finansų ministru, nuo 1999 m. lapkričio 18 d. delegacijos vairą perėmė Rasa Juknevičienė.

2000–2004: Algirdas Gricius, nuo 2001 m. spalio 9 d. – G. Kirkilas.

2004–2008: Juozas Olekas, jam tapus krašto apsaugos ministru, nuo 2006 m. lapkričio 9 d. – R. Juknevičienė.  

2008–2012: Audronius Ažubalis, jam tapus užsienio reikalų ministru, nuo 2010 m. birželio 10 d. – Petras Auštrevičius.

2012–2016: Andrius Mazuronis, Remigijus Žemaitaitis.

Nuolatinis darbas ir aktyvi visų Seimo kadencijų delegacijų narių veikla NATO PA aukštai įvertinta – delegacijos nariams buvo suteikta teisė rengti komitetų pranešimus (raportus), jie buvo renkami užimti svarbias pareigas Asamblėjoje.

2005 m. ir 2006 m. J. Olekas ėjo Politikos komiteto Transatlantinių ryšių pakomitečio pirmininko pavaduotojo pareigas; 2010 m. ir 2011 m. – Civilinio saugumo komiteto Demokratinio valdymo pakomitečio vicepirmininko pareigas. 2017 m. J. Olekas buvo išrinktas Gynybos ir saugumo komiteto Saugumo ir gynybos pajėgumų pakomitečio vicepirmininku.

2006–2009 m. P. Auštrevičius buvo Asamblėjos Ekonomikos ir saugumo komiteto Transatlantinių ekonominių santykių pakomitečio pranešėjas, 2010–2011 m. buvo šio komiteto Rytų ir Vakarų bendradarbiavimo ir konvergencijos pakomitečio pirmininkas; 2013–2014 m. P. Auštrevičius, iki jam tampant Europos Parlamento nariu 2014 m birželio mėn., ėjo Asamblėjos Ekonomikos ir saugumo komiteto pirmininko pareigas.

2007 m. ir 2008 m. R. Juknevičienė buvo išrinkta Asamblėjos Politikos komiteto pranešėja; 2014 m. ir 2015 m. R. Juknevičienė ėjo Politikos komiteto Partnerysčių pakomitečio pranešėjos pareigas, o 2016 m. ir 2017 m. buvo Asamblėjos Politikos komiteto pagrindinė pranešėja.

2009 m. 55-ojoje metinėje sesijoje Danijos sostinėje Kopenhagoje A. Ažubalis buvo išrinktas Politikos komiteto NATO partnerysčių pakomitečio pranešėju, 2013 m. ir 2014 m. A. Mazuronis ėjo Asamblėjos Mokslo ir technologijų komiteto vicepirmininko pareigas, o 2015 m. ir 2016 m. – Civilinio saugumo komiteto Demokratinio valdymo pakomitečio pirmininko pavaduotojo pareigas.

Aukščiausios delegacijos narių pareigos Asamblėjoje

2008 m. lapkričio mėn. 54-ojoje metinėje sesijoje Ispanijos mieste Valensijoje R. Juknevičienė buvo išrinkta į Asamblėjos viceprezidento pareigas, tačiau tais pačiais metais kiek vėliau ją paskyrus eiti Lietuvos krašto apsaugos ministro pareigas, Lietuva šios pozicijos neteko.

2010 m. rudenį Lenkijos sostinėje Varšuvoje vykusioje 56-ojoje metinėje sesijoje P. Auštrevičius buvo išrinktas Asamblėjos viceprezidentu. Jo kandidatūrą į šį postą pasiūlė Asamblėjos Liberalų politinė grupė, tam pritarė Nuolatinis komitetas, o NATO PA plenariniame posėdyje buvo pritarta bendru sutarimu. 2011 m. spalį vykusioje 57-ojoje metinėje sesijoje Rumunijos sostinėje Bukarešte P. Auštrevičius Asamblėjos viceprezidentu perrinktas antrajai kadencijai.  

2016 m. Turkijos mieste Stambule vykusioje 62-ojoje metinėje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje, plenariniame posėdyje R. Juknevičienė buvo išrinkta Asamblėjos viceprezidente. Į šią poziciją R. Juknevičienę nominavo Asamblėjos Konservatorių, krikščionių demokratų ir asocijuotųjų politinė grupė. 2017 m. R. Juknevičienė Asamblėjos viceprezidente perrinkta antrajai kadencijai ir išrinkta Asamblėjos Politikos komiteto Partnerysčių pakomitečio vicepirmininke.

2018 m. R. Juknevičienė ėjo NATO PA prezidentės pareigas. Tai yra aukščiausios Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų atstovų pareigos šiame svarbiame ir įtakingame parlamentarų forume. Į šias pareigas R. Juknevičienė buvo nominuota 2018 m. kovo mėn. Vilniuje vykusio Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdžio metu, tačiau pagal tuomet galiojusias organizacijos Veiklos reglamento nuostatas, prezidentės pareigas pradėjo eiti nuo rugsėjo 24 d.

Pagrindiniai R. Juknevičienės, kaip Asamblėjos prezidentės, veiklos prioritetai buvo transatlantinių santykių ir parlamentinio dialogo stiprinimas, parama NATO partneriams ir šalims kandidatėms, padėka už jų indėlį kartu sprendžiant bendras problemas ir iššūkius saugumui bei stabilumui, NATO atvirų durų politikos užtikrinimas.

Savo veiklos prioritetus rugsėjo 7 d. R. Juknevičienė pristatė Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Susitikime taip pat dalyvavo iš Briuselio atvykęs NATO PA generalinis sekretorius Deividas Hobsas (David Hobbs).

NATO PA prezidentė R. Juknevičienė vyko į Briuselį, kur susitiko su aukštais NATO ir Europos Sąjungos pareigūnais, Moldovą, Juodkalniją, stebėjo parlamento rinkimus Bosnijoje ir Hercegovinoje bei susitiko su aukštais šalies pareigūnais, Sakartvele dalyvavo susitikimuose su valdžios atstovais ir vadovavo NATO PA delegacijai Gruzijos prezidento rinkimų stebėjimo misijoje. Prezidentė du kartus vyko į Ukrainą. Vieno iš vizitų metu, Ukrainos Prezidento Petro Porošenkos kvietimu, R. Juknevičienė taip pat lankėsi Rytų Ukrainoje, kur susitiko su ukrainiečių kariais, kovojančiais šalies Rytų fronte, Kijeve jai buvo įteiktas Ukrainos Aukščiausiosios Rados apdovanojimas. Vienas vizitas buvo surengtas į Vašingtoną dalyvauti susitikimuose su Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso nariais, Valstybės ir Saugumo departamentų pareigūnais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, politikos ekspertais. 2018 m. lapkričio 15–21 d. Kanados mieste Halifakse vykusioje 64-ojoje metinėje sesijoje R. Juknevičienė baigė Asamblėjos prezidentės kadenciją.  

2018 m. NATO Parlamentinės  Asamblėjos veiklos ataskaitą galima rasti čia: 2018 Annual Presidential Report.

Transatlantinis bendradarbiavimas

Transatlantinis bendradarbiavimas yra vienas svarbiausiųjų Lietuvos prioritetų, todėl delegacijos nariai aktyviai dalyvauja pagrindiniuose Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje rengiamuose posėdžiuose ir susitikimuose. Per metus Asamblėja paprastai surengia vieną ar du komitetų vizitus šiose šalyse, nuo 2001 m. Vašingtone kasmet rengiamas Transatlantinis parlamentarų forumas.

2019 m. balandžio 3 d. Vašingtone buvo paminėtas NATO įkūrimo 70-metis, į kurio iškilmes kartu su NATO PA Biuro nariais  buvo pakviesta ir tuometinė Seimo delegacijos pirmininkė ir Asamblėjos Biuro narė R. Juknevičienė.

Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimas

Lietuvai siekiant narystės Aljanse, Šiaurės šalys rodė ypač didelę paramą. Metinių sesijų metu Danija ir kitos Šiaurės šalys rengdavo darbo pietus, kuriuose dalyvaudavo NB8 (NB8 – neformalus penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių – Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos – bendradarbiavimo formatas) delegacijos.

2015 m. Asamblėjos pavasario sesijoje, vykusioje  Vengrijos sostinėje Budapešte, tuometinis Švedijos[1] Riksdago delegacijos pirmininkas Bjornas fon Sydovas (Bjorn von Sydow) kartu su tuometiniu Suomijos Eduskuntos delegacijos pirmininku Ilku Kanervu (Ilkka Kanerva) sukvietė NB8 delegacijų vadovus ir sekretorius į darbo pietus. Susitikime aptartos kiekvienos šalies politinės bei ekonominės aktualijos ir sutarta ateityje glaudžiau bendradarbiauti priimant svarbius sprendimus Šiaurės ir Baltijos regionui. Nuo tada tokie darbo pietūs rengiami kiekvienos pavasario ir metinės sesijų metu. Lietuvos delegacija tokių darbo pietų delegacijų atstovus pakvietė 2017 m. 63-ojoje metinėje sesijoje Bukarešte.

Bukarešte į posėdį pirmą kartą susirinko Asamblėjos darbo grupė švietimui ir komunikacijai, kurios tikslas – skleisti informaciją apie Aljansą ir NATO PA, jų tikslus ir siekius. Šioje darbo grupėje iš Lietuvos dirbo J. Olekas.

NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentų vizitai Lietuvoje

Luikas Buvaras (Loïc Bouvard, Prancūzija) – 1994 m. 

Chavjeras Ruperesas (Javier Rupérez, Ispanija) – 1999 m.

Rafaelis Estrėja, (Rafael Estrella, Ispanija) – 2001 m.

Dagas Beroiteris (Doug Bereuter[2], JAV) – 2003 m.

Džonas Taneris (John Tanner, JAV) – 2009 m.

Karlas A. Lamersas (Karl A. Lamers[3], Vokietija) – 2010, 2011 m.

Hju Beilis (Hugh Bayley, Jungtinė Karalystė) – 2014 m.

Paolas Ali (Paolo Alli, Italija) – 2018 m.

Svarbiausi renginiai Lietuvoje

1991 m. gruodžio 16–19 dienomis Vilniuje buvo surengtas pirmasis „Rose-Roth iniciatyvos“ (žr. „Apie NATO Parlamentinę Asamblėją“) seminaras „Baltijos valstybių saugumo poreikiai“. Tai, kad renginys vyko ne NATO valstybėje narėje, buvo reikšmingas istorinis įvykis. Be to, šis seminaras – pirmas tarptautinis parlamentinis renginys, kuriame NATO šalių parlamentų nariai ir kariškiai kartu su kolegomis iš Baltijos valstybių ir Rusijos aptarė Rusijos karinių pajėgų išvedimą iš Baltijos regiono. Svarstyta ne tai, ar Rusija turi išvesti savo kariuomenę, bet kada ir kaip ji ketina įvykdyti šį įsipareigojimą.

Kiti Lietuvoje vykę „Rose-Roth iniciatyvos“ seminarai: 2015 m. spalio mėn. – seminaras „Baltijos regiono saugumas“ ir 2012 m. birželio mėn. Vilniuje – jubiliejinis 80-asis seminaras „Rytų partneriai: dabarties iššūkiai ir ateities perspektyvos“. Šia proga Seime surengta fotografijų PARODA, skirta pirmajam seminarui prisiminti.

2001 m. gegužės 27–31 d. Vilniuje buvo surengta NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija. Lietuvai tai buvo ypač svarbus įvykis. Sprendimas surengti pavasario sesiją Lietuvoje buvo priimtas dar 1998 m. NATO PA pavasario sesijoje Barselonoje, kai Nuolatinis komitetas svarstė 2001-ųjų metų sesijų šeimininkų kandidatūras. Savo kandidatūras sesijai surengti buvo pateikusios Šiaurės Makedonija[4], Bulgarija ir Lietuva. Didelių tuometinio Seimo delegacijos pirmininko V. Dudėno ir visos delegacijos narių pastangų dėka, Nuolatinio komiteto sprendimas buvo palankus Lietuvai – 2001-ųjų metų pavasario sesiją gegužės mėn. 27–31 d. buvo nuspręsta surengti Lietuvos sostinėje Vilniuje.

2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį,  Vilniuje dar kartą buvo surengta NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija. 2010 m. metinėje sesijoje Varšuvoje Asamblėjos Nuolatinis komitetas priėmė tuometinės Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kvietimą 2014 m. NATO PA pavasario sesiją surengti Lietuvoje.

NATO Parlamentinės samblėjos sesija, Vilnius, 2014 m. gegužės 30 d.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova)

2009 m. ir 2018 m. Vilniuje buvo surengti Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdžiai, Lietuvoje vyko nemažai Asamblėjos komiteto posėdžių, seminarų, vizitų.

2005 m. ir 2006 m. Seimo delegacijos NATO PA iniciatyva Vilniuje buvo surengti seminarai, skirti situacijai Baltarusijoje aptarti. Seminaruose aktyviai dalyvavo Baltarusijos visuomeninių ir politinių organizacijų, kai kurių tarptautinių organizacijų ir fondų atstovai.

Seimo nariai ir Seimo kanceliarijos darbuotojai dalyvauja NATO Parlamentinės Asamblėjos rengiamuose mokymuose, stažuotėse, susitikimuose.

Svarbūs įvykiai

2005 m., NATO PA minint savo įkūrimo 50-metį, buvo išleista šiai sukakčiai ir nuveiktiems darbams skirta KNYGA (The NATO Parliamentary Assembly from 1955–2005), kurioje nemažai dėmesio skiriama Lietuvai. Vieną iš knygos dalių parengė buvęs Seimo delegacijos pirmininkas Č. V. Stankevičius, o prie šios knygos išleidimo kartu su Belgijos, Danijos, Italijos, Kanados, Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Turkijos ir Vokietijos parlamentais finansiškai prisidėjo ir Lietuvos Respublikos Seimas.

2015 m., NATO PA švenčiant savo įkūrimo 60-metį, vienas iš Asamblėjos tikslų buvo kuo plačiau su savo bei Šiaurės Atlanto Aljanso veikla supažindinti visuomenę ir ypač – jaunimą.

60-osios metinės sesijos, vykusios 2015 m. rudenį Hagoje (Nyderlandų Karalystė), metu Asamblėjos Nuolatinis komitetas paragino kiekvieną nacionalinį parlamentą deleguoti po vieną savo šalies jaunimo atstovą, besidomintį tarptautine politika, saugumu, istorija, kultūra, taip pat aktyvų visuomeninėje veikloje, į vieną iš Asamblėjos sesijų. Bendradarbiaudama su Atlanto sutarties Lietuvos bendrija, Seimo delegacija NATO PA į metinę sesiją Norvegijos mieste Stavangeryje delegavo šios bendrijos pasiūlytą kandidatą – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto pirmojo kurso studentą, tarptautinio ALIANTE[5] 2015 konkurso nugalėtoją Luką Kriščiūną.

NATO Parlamentinės Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdis. 2018 m. kovo 24 d.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova) 

2016–2020 m. Seimo kadencijoje delegacijai vadovavo R. Juknevičienė, o 2019 m., jai tapus Europos Parlamento nare, delegacijos pirmininku paskirtas G. Kirkilas.

Lietuva NATO PA turi 4 balsus. Delegacijoje gali būti ir delegacijos narių pavaduotojai. Remiantis Asamblėjos reglamentu, delegacija turėtų būti sudaroma laikantis proporcingo politinių jėgų atstovavimo nacionaliniame parlamente principo. Vyriausybės nariai negali būti Asamblėjos nariais.

Finansai. Asamblėjos metinis biudžetas yra sudaromas iš kiekvienos šalies narės įmokų. Asamblėjos veiklą finansiškai paremia ir NATO. 2020 m. Lietuvos įmoka – 9,498 eurų.

Danijos, Liuksemburgo, Norvegijos ir Šveicarijos vyriausybės papildomai skiria lėšų „Rose-Roth iniciatyvai“ įgyvendinti. Prie to dar prisideda NATO, Demokratinės kontrolės ginkluotosioms pajėgoms Ženevos centras (DCAF) ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės plėtros agentūra (USAID).

***

2020 m. gruodžio 8 d. 2020–2024 metų kadencijos Seimas, vadovaudamasis Statuto 81 straipsnio 1 dalimi, sudarė 10 parlamentinių delegacijų, tarp jų – Seimo delegaciją NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Delegacijos pirmininku Seimas patvirtino Audronių Ažubalį, pirmininko pavaduotoju  –  Dainių Gaižauską.