Seimo delegacija Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje: įvyko istorinis balsavimas dėl įšaldyto Rusijos turto perdavimo Ukrainos atstatymui

2024 m. balandžio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Lietuvos delegacija dalyvauja svarbiausioje Europos žmogaus teisių organizacijos – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) – sesijoje Strasbūre (Prancūzijos Respublika). Vienas svarbiausių ETPA pavasario sesijos akcentų yra debatai ir balsavimas dėl Kosovo prašymo tapti Europos Tarybos nariu ir Ukrainos atstatymo projektas, šiai perduodant Rusijos įšaldytą turtą (apie 300 mlrd. JAV dolerių). Pastarasis klausimas aptartas dalyvaujant Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui Ruslanui Stefančukui.

„Verta priminti, kad 1960 m. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė sprendimą nepripažinti Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos. ETPA, prieš dvejus metus ryžtingai išmetusi Rusiją iš Europos Tarybos narių sąrašo, šiandien pradėjo ryžtingą teisinį procesą nieko nelaukiant perduoti Ukrainai visas šimtamilijardines Rusijos įšaldytas sąskaitas Vakarų šalyse. Už tai balsavo visi Lietuvos delegacijos nariai ir absoliučiai visi – iš 131 ETPA nario – 46 šalių parlamentų atstovai. Tai istorinis balsavimas. Tokio visų politinių jėgų vieningumo visoje ETPA istorijoje dar nėra buvę“, – pažymi Lietuvos delegacijos vadovas Emanuelis Zingeris.

ETPA sesijoje dalyvaujančio Lietuvos delegacijos nario Luko Savicko žodžiais, Lietuva buvo ta šalis, kuri viena pirmųjų išreiškė solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms pasmerkdama Rusijos pradėtą karą ir inicijuodama Rusijos pašalinimą iš visų tarptautinių organizacijų. „Tačiau to nepakanka. Karas vyksta trečius metus, daugiau kaip 6 mln. Ukrainos gyventojų buvo priversti bėgti iš savo šalies, 17 mln. gyventojų prireikė humanitarinės pagalbos. Ukrainos ekonomikos patirti nuostoliai dėl karo veiksmų viršija 400 mlrd. JAV dolerių. Tokia statistika įpareigoja mus ir toliau laikytis visoje Europoje bendrai priimtos pozicijos – remti Ukrainos atstatymą“, – komentuoja parlamentaras. 

L. Savickas akcentuoja, kad šiuo klausimu ETPA turi toliau laikytis lyderės pozicijos, kad būtų rastas sprendimas, kaip kompensuoti karo patirtą žalą šaliai, kuri, apgailestaujama, šiuo metu viena kaunasi ne vien už savo laisvę, bet ir už visos Europos saugumą. „Savo pranešime paraginau valstybes nares, turinčias Rusijos valstybės turto, bendradarbiauti ir perduoti jį tarptautiniam kompensavimo fondui, kad visas turtas pasitarnautų Ukrainos atstatymui. Suprantu, kad pagal dabartinę tarptautinę teisę tai padaryti bus labai sunku, tačiau situacija yra beprecedentė, todėl visi privalome ieškoti būdų, kaip ne tik sugriežtinti sankcijas agresorei, bet ir realiai prisidėti prie pagalbos karo niokojamai Ukrainai“, – sako L. Savickas.

Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas taip pat pasiūlė įsteigti atskirą registrą Hagoje, skirtą išaiškinti ir registruoti įmones, apeinančias Rusijai įvestas sankcijas. Pasak E. Zingerio, „tai bus pasaulinis gėdos stulpas, ant kurio žmonės galės matyti savo tikruosius įmonių, uždirbančių milijonus iš nekaltų žmonių ir jų kraujo, gaunant pelną, planus“. Lietuvos delegacijos vadovo pasiūlymas Parlamentinėje Asamblėjoje buvo sutiktas visuotiniu pritarimu.

Europos parlamentarai ieškos būdų reaguoti į Aleksejaus Navalno mirtį ir kvies atremti Vladimiro Putino totalitarinį režimą ir jo karą prieš demokratiją. Taip pat sesijoje išskirtinai svarbūs debatai „Savavališkas Vladimiro Kara-Murza sulaikymas ir sistemingas prieškarinių protestuotojų persekiojimas Rusijoje ir Baltarusijoje“, kartu su trečiąja ataskaita, kurioje siūlomos tikslinės sankcijos asmenims, susijusiems su J. Kara-Murza sulaikymu, nuteisimu ir ankstesniu apnuodijimu.

Asamblėja skubiosiose diskusijose turi pateikti savo nuomonę dėl Europos Tarybos dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pagrindų konvencijos projekto. Taip pat bus surengta aktuali diskusija „Reagavimas į humanitarinę katastrofą Gazoje ir tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose prevencija po neseniai įvykusios Irano atakos prieš Izraelį“. 

Asamblėjoje pasisakys Lichtenšteino princas Aloyzas Filipas Marija (vok. Erbprinz Aloisas Philipp Maria von und zu Liechtenstein) ir Moldovos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Mihailas Popšoi (Mihailas Popşoi). Lichtenšteino užsienio reikalų ministrė Dominik Hasler (Dominique Hasler) pristatys Ministrų komiteto komunikatą Lichtenšteinui pirmininkaujant Europos Tarybai. 

Europos Tarybos Generalinė Sekretorė Marija Pječinovič Burič (Marija Pejčinovic Burić) surengs įprastą klausimų valandą.

Seimo delegacijos, kurią sudaro pirmininkas Emanuelis Zingeris, pirmininko pavaduotojas Arminas Lydeka, nariai – Lukas Savickas, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė – ir delegacijos sekretorius Tautvydas Krilavičius, darbotvarkėje numatyti susitikimai su Lietuvos ambasadoriumi Europos Taryboje ir Estijos kandidatu į Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus poziciją, kuris bus renkamas birželį vyksiančioje sesijoje. Taip pat suplanuotas susitikimas su naujai pareigas pradedančiu eiti Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju Gediminu Sagačiu.

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėjas

Tautvydas Krilavičius

Tel. +370 5 209 6227, el. p. [email protected]