Turkijos parlamento narys Faikas Oztrakas – turime dėti daugiau pastangų, kad apsaugotume prieigą prie gamybos išteklių, įskaitant svarbiausias prekes

2022 m. gegužės 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seime tęsiasi NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija. Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje. Turkijos Respublikos Didžiojo Nacionalinio Medžliso narys Faikas Oztrakas (Faik Öztrak) pristatė ataskaitos „Strateginiai prekybos iššūkiai: svarbiausių pramonės šakų apsauga ir tiekimo grandinės“ projektą.

Pranešėjas pažymėjo, kad pastaraisiais metais įvairūs su prekyba susiję klausimai tapo rimtesniais geostrateginiais rūpesčiais, Kinija meta iššūkį tarptautinės prekybos sistemos taisyklėms ir normoms. Įgyvendindama iniciatyvą „Juosta ir kelias“ siekia sukurti prekybos sistemą, grindžiamą normomis, labiau atitinkančiomis jos pačios įvaizdį. Ji pradėjo įgyvendinti 10 metų planą, kuriuo siekiama derinti subsidijas, patentų įsigijimą ir prekybos apsaugą, kad užtikrintų dominuojančią padėtį pasaulinėje rinkoje.

Kadaise išspręstus klausimus apie prekybos tvarką, apie tai, kaip geriausia kurti gerovę ir užtikrinti ekonominį stabilumą, vėl iškėlė COVID-19 pandemijos padariniai. Pasak F. Oztrako, pandemija taip pat parodė, kad kyla pavojus pernelyg pasikliauti strateginiais konkurentais, kurie tiekia svarbiausias prekes, gamybos išteklius ir galutines prekes: „Nors pirminis šių nuogąstavimų katalizatorius buvo Kinijos apribojimai medicininių kaukių, įrangos ir vaistų gamyboje naudojamų sudedamųjų dalių eksportui, problema apima ir kitus sektorius, pavyzdžiui, ličio ir kobalto gamyba bei kompiuterių lustus, kur Kinija vaidina pagrindinį vaidmenį.“

Turkijos parlamentaro teigimu, gamybos problemos, kilusios dėl COVID-19 karantinų, uostų uždarymo ir darbo jėgos trūkumo parodė, kad esminiai prekybos ryšiai gali sutrikti lengviau nei manyta anksčiau.

„Nutrūkus nors viena prekybos grandžiai gali kilti chaosas, ypač pristatymo laiku eroje. Daugelis analitikų buvo šokiruoti, kai Sueco kanale įvykusios tanklaivio avarijos padariniai pasauliniu mastu tęsėsi ištisas savaites, todėl įsivaizduokite, kas nutiks kai Kinija, kovodama su COVID-19, uždarys pasaulinį uostą. Tiesą sakant, atsakymą mes žinome jau dabar. Tokie įvykiai gali sukelti pasaulinę tiekimo krizę, netikrumą pramonėje ir sparčiai augančias kainas“, – sakė pranešėjas ir pabrėžė, kad Kinija – ne vienintelė problema, nes Rusija linkusi tarptautinę prekybą ir investicijas vertinti kaip nacionalinio saugumo politikos tęsinį ir kaip žaidimą, kuriame yra tik vienas laimėtojas.

Pasak F. Oztrako, karas Ukrainoje atskleidė, kokią grėsmę saugumui kelia priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių: „Šis karas sukėlė pasaulinio masto maisto tiekimo krizę. Susirūpinimas dėl šių tendencijų rodo, kad į pasaulinės prekybos struktūrą reikia įtraukti platesnius valdymo ir saugumo aspektus. Turime dėti daugiau pastangų, kad apsaugotume prieigą prie gamybos išteklių, įskaitant svarbiausias prekes. Pandemija, Kinijos politika per visą šią krizę, o dabar – ir siaubingas Rusijos karas Ukrainoje atskleidė naujas prekybos tvarkos silpniausias vietas. Joms pašalinti reikia naujų būdų.“

Europos Komisija, pasak Turkijos parlamentaro, padidino viešąjį finansavimą įvairioms svarbiausioms pramonės šakoms, įskaitant elektromobilių baterijas, švarų vandenilį ir debesų kompiuteriją, ypač pažeidžiama įvardijo puslaidininkių pramonę. Vasarį Komisija pristatė 43 mlrd. eurų investicijas, skirtas pažangių lustų, naudojamų kompiuteriuose, telefonuose, automobiliuose ir kituose prietaisuose, tyrimams ir gamybai skatinti.

„Didėja susidomėjimas pasiūlos įvairinimu, gamybos grąžinimu į savo ir kitas šalis (kelios JAV įmonės perkėlė gamybą iš Kinijos atgal į JAV, Meksiką ir Braziliją, kad sutrumpintų tiekimo linijas ir diversifikuotų tiekimo šaltinius). Tai galėtų sumažinti rizikas, transportavimo išlaidas, paskatinti ekologiškumą, sumažinti priklausomybę nuo strateginių konkurentų ir paskatinti investicijas į besiformuojančios ekonomikos šalis. Rinkos dalyviai turi imtis iniciatyvos mažinti tiekimo grandinės riziką, o vyriausybės turi pripažinti savo ribas šioje srityje“, – sakė politikas.

Jo nuomone, valstybės, bendradarbiaudamos ir konsultuodamosis, gali bendrai formuoti šį procesą. Strateginių rezervų politika ne tik energetikos, bet ir kaupiant kitų svarbių prekių atsargas, galėtų būti dar viena būdas apsisaugoti nuo kritinio tiekimo trūkumo ateityje. Vyriausybės turėtų skatinti atsinaujinančios elektros plėtrą ir mažinti energijos naudojimą, skatinti namų renovaciją.

NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Vilniuje Seimo rūmuose vyksta gegužės 27−30 dienomis.

Komitetų posėdžiai ir plenarinė sesija transliuojami tiesiogiai Seimo interneto svetainėje ir „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.  Nuotraukos iš visų renginių publikuojamos Seimo „Flickr“ paskyroje. Jas galima laisvai naudoti, nurodant šaltinį (Seimo kanceliarijos nuotrauka, aut. Olga Posaškova arba Džoja Gunda Barysaitė).

Informacijos apie NATO PA sesiją polapis Seimo interneto svetainėje

Šiemet NATO PA pavasario sesiją buvo planuota rengti Ukrainoje, Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ji skubos tvarka perkelta į Vilnių.

NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione. Asamblėjai vadovauja Nuolatinis komitetas, į kurio sudėtį įeina kiekvienos delegacijos vadovas, Asamblėjos prezidentas, jo pavaduotojai, iždininkas ir Asamblėjos generalinis sekretorius.

Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 m.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]