Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininko Kęstučio Vilkausko pranešimas: stiprindami bendruomenines organizacijas, didinsime visuomenės pasirengimą krizėms ir pilietiniam pasipriešinimui

2023 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Gegužės 24 d. vyko Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir skatinimo laikinosios grupės (toliau – Seimo laikinoji grupė) posėdis, kuriame buvo aptartos Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos veiklos aktualijos ir diskutuojama dėl visuomenės pa(si)rengimo ekstremalioms situacijoms ir į(si)traukimo į krizių valdymą.

Posėdyje dalyvavo Seimo laikinosios grupės nariai, ministerijų ir valstybės įstaigų, visuomeninių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti suinteresuoti šiais klausimais asmenys. Posėdžio dalyviai išklausė Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos bei Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkės E. Juozapavičienės ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininko Donato Gurevičiaus parengtus pranešimus. Išklausius kiekvieną iš jų, vyko prasmingos diskusijos, buvo teikiami klausimai, komentarai ir siūlymai.

E. Juozapavičienė savo pranešime apžvelgė bendruomeninių organizacijų ir Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos veiklą ir problemas, su kuriomis susiduriama pastaruoju laikotarpiu.

Kalbėdama apie 1400 veikiančių bendruomeninių organizacijų, pranešėja akcentavo šio tipo nevyriausybinių organizacijų veiklos specifiškumą (jo vykdo daug ir įvairių veiklų; atstovauja ne tik savo nariams, bet ir visiems tam tikros teritorijos gyventojams; skirtingai nuo kitų nevyriausybinių organizacijų, jos papildomai atlieka dvi funkcijas – užsiima atstovavimu žmonių interesams valdžios institucijose ir žmonių įtraukimu į pilietinio dalyvavimo procesą; bendruomeninių organizacijų atstovai įtraukiami į savivaldybių sudaromas komisijas ar tarybas, pavyzdžiui, savivaldybių tarybų Etikos komisijas). E. Juozapavičienė posėdžio dalyviams išvardijo svarbiausius sunkumus ir problemas, su kuriomis susiduria bendruomeninės organizacijos: a) pastebimas vis mažėjantis žmonių įsitraukimas į bendruomeninę veiklą, b) lyderių kaita, sėkmingų lyderių stoka ir jų nebepakankama kompetencija nuolat besikeičiant veiklos sąlygoms, c) bendruomeninių organizacijų nemokėjimas/nesugebėjimas dirbti partnerystės pagrindais, d) bendruomeninių organizacijų aktyvistų nepakankamas teisinis raštingumas ir iniciatyvas varžantys biurokratiniai suvaržymai, e) bendruomeninių organizacijų orientavimas pirmiausia į projektinę veiklą, f) funkcionavimui ir administracinių gebėjimų stiprinimui gaunamų lėšų nestabilumas ir nepakankamumas, g) Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo kai kurių sąvokų painumas ir kt.

Nežiūrint nurodytų sunkumų ir problemų, E. Juozapavičienės teigimu, bendruomeninės organizacijos ir jų lyderiai ir toliau nepraranda tikėjimo savo veiklos nauda, yra pasiryžę dirbti visų žmonių labui, ieškoti naujų partnerių, imtis naujų iniciatyvų, mokytis ir stiprinti savo administracinius gebėjimus. Tačiau ir bendruomeninėms organizacijoms būtina pagalba: tikslinga keisti požiūrį dėl viešųjų paslaugų perdavimo bendruomeninėms organizacijoms vien tik kaip paslaugų teikėjoms (gal geriau jas matyti kaip paslaugų „užsakoves“), padėti rasti tinkamą santykių modelį su seniūnaičiais, labiau jomis pasitikėti ir realiai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą savivaldybėse, numatyti stabilesnę ir adekvatesnę finansinę paramą bendruomeninių organizacijų funkcionavimui, lyderių paieškai ir ugdymui, bendruomenininkų administracinių gebėjimų stiprinimui.

 E. Juozapavičienės nuomone, su nemažais iššūkiais susiduria ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba – 20 asmenų, atstovaujančių trims ministerijoms, dviem savivaldybių asociacijoms, taip pat bendruomeninėms organizacijoms, jų asocijuotiems dariniams. Iki šiol nėra parengta ir priimta valstybinė bendruomeninių organizacijų plėtros programa, dėl šią tarybą aptarnaujančio personalo stygiaus realiai atliekama tik posėdžių organizavimo ir protokolavimo funkcija, tačiau išteklių nebelieka rengti ataskaitoms, tyrimams, gerosios patirties surinkimui ir sklaidai. Pranešėjos požiūriu, nepakanka tik „gerų“ įstatyminių nuostatų, tačiau būtina vykdyti nuoseklią ir reiklią šio įstatymo įgyvendinimo parlamentinę kontrolę ir išreikalauti, kad įstatymas būtų tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinamas, pasireikštų vienos iš įstatyme minimų valstybės institucijų (ministerijų) reali lyderystė ir atsakomybė už įstatymo įgyvendinamą ir numatomus gauti rezultatus.

Reaguodamas į išsakytą kritiką Vidaus reikalų ministerijos atstovas paminėjo, kad yra nusiteikimas ir bus dedamos pastangos bendromis pastangomis tobulinti bendruomeninių organizacijų ir Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos veiklos teisinį reglamentavimą, ieškoma galimybių stiprinti šios tarybos aptarnaujantį personalą, skirti šiai sričiai didesnę finansinę paramą iš nacionalinio biudžeto.

Apie tai, kad ne tik valdžios institucijoms ir įstaigoms, bet paprastam žmogui, šeimai, vietos bendruomenei ir visai visuomenei būtina būti pasiruošusiems įvairioms krizėms (ekstremalioms situacijoms), žinoti, kaip elgtis, joms įvykus, išmanyti, kaip įsitraukti į bendrą krizių valdymo sistemą, kalbėjo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas D. Gurevičius. Jis priminė jau kelerius metus vykdomus atsakingų valstybės institucijų veiksmus, analizuojant visuomenės pasirengimą pilietiniam (neginkluotam) pasipriešinimui ir veikimui, įvykus krizėms (ekstremalioms situacijoms): pavyzdžiui, apie Vidaus reikalų ministerijos atliktą Lietuvos gyventojų apklausą (dalyvavo virš 3000 asmenų). Apklausos rezultatai parodė, kad 50 proc. apklaustųjų žino, kaip elgtis, įvykus krizei ar nelaimei, 25 proc. jų yra mokęsi įvairiuose mokymuose, žino ir naudojasi Lietuvos pasirengimo ekstremalioms situacijoms interneto svetaine www.LT72.lt. Taip pat nustatytas ryšys tarp mokymosi ir žinojimo, kaip elgtis, įvykus krizėms ir nelaimėms: tik 18 proc. nesimokiusiųjų žinojo, ką ir kaip daryti, įvykus nelaimei, o 27 proc. – kaip pasirengti išvykimo krepšį. Atsižvelgiant į tai ir į kitas aplinkybes, pavyzdžiui, tai, kad paprastus žmones geriau pasiekia reikalingos žinios, kai jas jiems perduoda arčiausiai esantys bendruomenių lyderiai, vietos valdžios atstovai, taip pat ribotus žmogiškuosius išteklius (santykinai nedidelį Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus ir savivaldybių administracijų civilinės saugos specialistų skaičių), Vidaus reikalų ministerija ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba pasirašė susitarimą, kurį įgyvendinant pagal parengtą trijų dienų Civilinės saugos bendruomenėms programą bus sistemingai ir kryptingai apmokomi bendruomeninių organizacijų lyderiai. Būtent jiems pirmame etape bus suteiktos reikalingos žinios apie perspėjimus ir tinkamą reagavimą į juos, apie tai, kur ir kaip tikslinga slėptis, apie tai, kaip racionaliai pasirinkti vieną ar kitą elgesio algoritmą ir pan. Numatyta bendruomenių lyderiams ne tik suteikti teorinių žinių, bet ir pradėti ugdyti jų pirmuosius praktinius įgūdžius. Tikimasi, kad vėliau apmokyti bendruomeninių organizacijų lyderiai reikalingas žinias plačiai paskleis visiems Lietuvos gyventojams, kurie į pasiruošimą krizėms (ekstremalioms situacijoms) ir pilietiniam (neginkluota) pasipriešinimui įsitrauks taip pat aktyviai, kaip savu laiku į teritorijos tvarkymo akcijas „Darom“.

Kaip visada į diskusiją aktyviai įsitraukė profesorė I. Leliūgienė, kuri dar kartą atkreipė visų posėdžio dalyvių dėmesį į jaunimą, į mokytojų ir mokinių rengimą ir pasirengimą tikslingai veikti, įvykus krizėms (ekstremalioms situacijoms), į švietimo įstaigas (mokyklas), kaip galimą jungtį tarp skirtingo amžiaus žmonių kartų. Ji pateikė vertingų pasiūlymų, kaip ugdyti vyresnių klasių mokinių gebėjimus atjausti ir, įvykus krizei ar nelaimei, tapti senesnių (ypač vienišų) žmonių pagalbininkais įvairių krizių ar nelaimių atveju.

Seimo narė Orinta Leiputė pritarė atsakingų valstybės institucijų ir jų darbuotojų pastangoms mokyti bendruomenių lyderius pagal Civilinės saugos bendruomenėms programą, domėjosi, ar pastarieji asmenys gaus tik teorines žinias (paskaitų konspektus), ar nebus sukurta speciali svetainė, kuria bus galima plačiai pasinaudoti įvairių savivaldybių bendruomeninėms organizacijoms, ar ir kaip bus ugdomi praktiniai įgūdžiai.

Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, išklausęs tiek Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininko D. Gurevičiaus pranešimą, tiek ir posėdžio dalyvių klausimus, komentarus ir patarimus, pasiūlė dar vieną idėją, kurią realizavus reikalingos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, reikalingi pasiruošti krizėms (ekstremalioms situacijoms) ir pilietiniam (neginkluotam) pasipriešinimui, galėtų pasiekti praktiškai visus Lietuvos gyventojus – tai per masinės informacijos priemones (pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinę televiziją) organizuoti visuotinius 3 dienų mokymus pagal specialią mokymo programą (mokymus vestų patyrę lektoriai, būtų sistemiškai ir patrauklia forma suteikiamos reikalingos žinios ir vizualiai demonstruojama, kaip elgtis pagal visus galimus algoritmus, o, esant galimybėms, internetiniu režimu atsakoma į aktualius mokymuose dalyvaujančių asmenų klausimus). Posėdžio dalyviai tokiam siūlymui buvo linkę pritarti.

Baigdamas Seimo laikinosios grupės posėdį K. Vilkauskas padėkojo pranešėjams už parengtus įdomius pranešimus, o visus posėdžio dalyvius, kaip visada (tradiciškai), paragino būti pilietiškais ir bendruomeniškais.

Kviečiame Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ peržiūrėti visą įvykusio posėdžio įrašą.

Daugiau informacijos:

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininkas 

Kęstutis Vilkauskas, tel. (8 5) 239 6335