Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės pirmininko K. Vilkausko pranešimas: jaunimo pilietinės galios indekso reikšmė yra didesnė už vidutinę šalyje, bet jau keleri metai mažėja. Ką daryti?

2023 m. lapkričio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Lapkričio 22 d. vykusiame Seimo Pilietinio dalyvavimo ir skatinimo laikinosios grupės posėdyje buvo aptarta jaunimo įgalinimo ir jo pilietinio dalyvavimo valstybės ir visuomenės gyvenime tema. Supažindinti su realia  padėtimi ir ją aptarti buvo paprašyta Jaunimo reikalų agentūros direktoriaus Jono Laniausko, Molėtų rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Vilmos Bačiulės ir nevyriausybinės jaunimo organizacijos „Skautija“ vyriausiosios skautininkės Gabrielės Kučytės.  

Pradėdamas Laikinosios grupės posėdį jos pirmininkas Kęstutis Vilkauskas atkreipė visų posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad pagal Pilietinės visuomenės instituto 2022 m. atliktą tyrimą 18–29 metų amžiaus grupei priskirtinų piliečių, t. y. jaunimo pilietinės galios indekso  (PGI) reikšmė turėjo tendenciją mažėti: 2021 m. PGI buvo 41.3 proc., o 2022 m. PGI  sumažėjo iki 38.4 proc. Tai liudija, kad situacija nėra gera ir tikslinga ieškoti veiksmingų priemonių jai pakeisti.

J. Laniauskas išsamiai apibūdino Jaunimo reikalų agentūros veiklą ir indėlį  įgyvendinant valstybės jaunimo politiką. Jis pripažino, kad, nors jaunimo pilietinės galios indekso reikšmė yra didesnė už vidutinę reikšmę šalyje, tačiau jaunimo pilietinis dalyvavimas valstybės ir visuomenės gyvenime, deja, keleri metai mažėja, ir tai sąlygoja įvairios priežastys. Direktorius pristatė agentūros įvairiapusę, pagal aštuonias sritis (formas), vykdomą veiklą: mokymų organizavimą; savivaldybių Jaunimo reikalų tarybų aktyvinimą ir jaunimo reikalų koordinatorių savivaldybių administracijose veiklos koordinavimą; paramos teikimą jaunimo organizacijoms rengti ir įgyvendinti projektus, finansuojamus iš dviejų europinių programų; jaunimo mokymų pagal lyderystės programas organizavimą, skatinimą ir paramą savivaldybių švietimo įstaigose taikant dalyvaujamojo biudžeto priemonę; regioninių konsultantų, skirtų skatinti jaunimą rengti projektines paraiškas, ir jaunimo ambasadorių savivaldybėse veiklą ir kt. 

V. Bačiulė papasakojo apie sukauptą gerąją patirtį Molėtų rajono savivaldybėje. Jos nuomone, ne taip svarbu, kokia lėšų apimtis yra skiriama švietimo įstaigai (mokyklai) taikant dalyvaujamojo biudžeto priemonę. Daug svarbiau, kad mokiniai patys dalyvauja idėjų generavimo, jų vertinimo, o po to ir atrinktų geriausių idėjų (siūlymų) įgyvendinimo procese. Pranešėja pasidžiaugė, kad rajono jaunimas vis labiau įsitraukia į savanorystės veiklą. Tačiau, pasak jos, skirtingai nuo ilgalaikės savanorystės, pritraukiant jaunimą, organizavimo, dar ne viskas padaryta, kad būtų sėkmingai organizuota ir vykdoma trumpalaikė jaunimo (ir konkrečiai – mokinių) savanorystė. Siekiant spręsti šioje srityje kylančias problemas, Molėtų rajono savivaldybėje yra parengtas savanorystės meniu / katalogas ir taip sudarytos sąlygos lengviau identifikuoti asmenį, kuriam reikalinga pagalba, organizaciją, kurioje moksleiviai gali savanoriauti trumpą laiką ir „rinkti“ socialines valandas, reikalingas atsiskaityti mokyklose.

J. Laniauskui ir V. Bačiulei atsakant į Laikinosios grupės pirmininko užduotą klausimą, ar ir kodėl skiriasi jaunimo įsitraukimas ir pilietinis dalyvavimas miesto ir kaimo vietovėse, paaiškėjo įdomus faktas, kad pastaruoju metu jaunimui yra daug patraukliau burtis ne į jaunimo organizacijas ir veiklą vykdyti, būnant jų nariais, bet priešingai – imtis įvairių iniciatyvų ir veiklų, susitelkus į neformalias jaunimo grupes. Todėl yra tikslinga pastebėti šią naujovę ir atitinkamai į ją reaguoti. Žemesnį jaunimo kaimo vietovėse įsitraukimą, pranešėjų nuomone, nemaža dalimi lemia nepakankamas dėmesys ir parama iš vietos savivaldybių pusės, taip pat tai, kad Jaunimo reikalų agentūra finansiškai gali remti ir remia tik respublikines skėtines jaunimo organizacijas.

G. Kučytė pateikė daug įdomios, vertingos ir naudingos informacijos apie skautus, skautų organizacijas Lietuvoje, nevyriausybinės organizacijos „Skautija“ organizacinę struktūrą ir veiklą, skautų grupeles ir vertybines nuostatas, planingas įgūdžių lavinimo / gilinimo ir etapines veiklos bendruomenėse sistemas, lyderių auginimą visose skautų amžiaus grupėse ir kt. Atsakydama į K. Vilkausko užduotą klausimą, kokie santykiai sieja skautus ir šaulius, „Skautijos“ atstovė  sakė, kad ilgokai ateitininkų, skautų ir šaulių bendradarbiavimas buvo apmiręs ir tik dabar vėl atrandami bendri sąlyčio taškai ir tariamasi dėl bendrai vykdytinų veiklų. Viena iš tokių galimybių – visų jaunimo organizacijų įsitraukimas į Pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo veiksmų plano realizavimo procesą, ruošimasis ir mokymasis veikti ekstremalių situacijų ir pilietinio pasipriešinimo sąlygomis.

Į visų pranešėjų ir diskusijos dalyvių išsakytas mintis sureagavęs Laikinosios grupės narys Eugenijus Sabutis atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad valstybės institucijų rodomas dėmesys jaunimo organizacijoms nėra pakankamas ir, kad yra tikslinga šią situaciją įvertinti išsamiau, taip pat numatyti priemones, kurios sudarytų prielaidas didinti jaunimo pilietinį dalyvavimą valstybės ir visuomenės gyvenime, jo įsitraukimą į vietos savivaldybių ir valstybės reikalų tvarkymą. K. Vilkauskas, pritardamas E. Sabučio nuomonei, pasiūlė, pasibaigus Seimo rudens sesijai, organizuoti Seime konferenciją, skirtą aptarti valstybės jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo aktualijas, jaunimo pilietinio dalyvavimo valstybės ir visuomenės gyvenime didinimo, jų įtraukimo į Pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo veiksmų plano realizavimo procesą, klausimus.

Kviečiame Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ peržiūrėti visą įvykusio posėdžio įrašą.

Daugiau informacijos:

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės  pirmininkas 

Kęstutis Vilkauskas, tel. (8 5) 209 6335