Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Archyvo skyrius pristato virtualią parodą, skirtą Lietuvos politiko, diplomato, inžinieriaus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Vytauto Stankevičiaus jubiliejinei sukakčiai.

           Č. V. Stankevičius 1988 m. įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo išrinktas į Sąjūdžio Kauno iniciatyvinę grupę. Politikas tapo Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku ir Sąjūdžio Seimo nariu. Č. V. Stankevičius, kaip Sąjūdžio kandidatas, dalyvavo rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą, 1990 m. vasario 24 d. buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Kartu su kitais Sąjūdžio remiamais į Aukščiausiąją Tarybą išrinktais deputatais, palaikiusiais Lietuvos nepriklausomybės programą, parengė Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir susijusių įstatymų: „Dėl Lietuvos valstybės pavadinimo ir herbo“; „Dėl 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“; „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ projektus. 1990 m. kovo 11 d. buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V. Landsbergio pavaduotoju.

         Signataras Č. V. Stankevičius iš savo labai plataus politinės veiklos spektro labai daug dėmesio skyrė Lietuvos nepriklausomybės nuo SSRS ir Rusijos faktiškam įgyvendinimui. 1990‒1991 m. buvo Lietuvos Respublikos valstybinės delegacijos tarpvalstybinėms deryboms su SSRS nariu, vadovavo deryboms su SSRS, veikdamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko vardu. Č. V. Stankevičius dalyvavo Lietuvos ir Rusijos Federacijos derybose dėl santykių normalizavimo, buvo Lietuvos Respublikos parlamentinės vyriausybinės komisijos konsultacijoms su Rusijos Federacine Respublika vadovu, taip pat aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos ir RTFSR sutartį dėl tarpvalstybinių santykių. Č. V. Stankevičius 1992 m. sausio mėn. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko potvarkiais buvo įgaliotas derybose atstovauti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui ir derėtis su Rusijos Federacija dėl buvusios SSRS kariuomenės visiško išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Jis vadovo ir Vyriausybės sudarytai valstybinei delegacijai, kuriai buvo suteikti įgaliojimai derėtis su Rusijos Federacija dėl buvusios SSRS kariuomenės, perėjusios Rusijos Federacijos jurisdikcijai, visiško išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos terminų ir tvarkos, taip pat parengti ir parafuoti susitarimą šiuo klausimu.

          Per savo aktyvią politinę karjerą, trukusią iki 2012 m., Č. V. Stankevičius buvo Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Seimo Pirmininko pavaduotoju, krašto apsaugos ministru, Lietuvos ambasadoriumi Norvegijos Karalystėje.

      Parodoje pristatomi 1990‒1992 m. Č. V. Stankevičiaus politinės veiklos dokumentai, saugomi Lietuvos Respublikos Seimo archyve ir Č. V. Stankevičiaus asmens fonde.

          Parodoje eksponuojami dokumentai suskirstyti į keturias rubrikas:

          Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Vytauto Stankevičiaus veikla Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje;

          Česlovo Vytauto Stankevičiaus veikla derybose su Sovietų Sąjunga dėl valstybinių santykių atkūrimo;

          Česlovas Vytautas Stankevičius – derybų su Rusijos Federacija dėl valstybinių santykių pagrindų vadovas;

          Česlovas Vytautas Stankevičius derybose su Rusijos Federacija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo.

        Parodoje pristatomi Č. V. Stankevičiaus rengti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo teisinių dokumentų projektai, kiti Aukščiausiosios Tarybos veiklos laikotarpiu inicijuoti, rengti, priimti teisės aktai, juos papildo garso, fotodokumentai. Trys rubrikos skirtos supažindinti su Č. V. Stankevičiaus – derybininko su Sovietų Sąjunga ir Rusijos Federacija veiklos dokumentais: užrašais apie delegacijų susitikimus, jo rengtais tarpvalstybinių susitarimų ir kitų teisės aktų projektais, susirašinėjimo dokumentais.

         Dokumentai atskleidžia, kokį sudėtingą kelią teko nueiti Lietuvos atstovams, kad būtų pasiekti Lietuvai gyvybiškai svarbūs rezultatai. Tai, kad 1991 m. liepos 29 d. buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl nepriklausomos Lietuvos Respublikos pripažinimo ir Lietuvos bei Rusijos valstybinių santykių pagrindų, 1992 m. rugsėjo 8 d. pavyko susitarti dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iki 1993 m. rugsėjo 1 d. tvarkos, yra didžiulis ir Č. V. Stankevičiaus, teigusio, kad jo gyvenimo moto yra „Tarnauti ir dirbti Lietuvai“ ir savo darbais tai patvirtinusio, nuopelnas.