Atviras Seimas: kaip piliečiams daryti įtaką, dalyvauti, susipažinti

2022 m. spalio 25 d.

Seimo statutas yra vienas iš svarbiausių Seimo narių darbo įrankių. 1994 m. priimtas ir ne kartą tobulintas įstatymo galią turintis dokumentas nustato pagrindines taisykles, kaip turi dirbti Seimo institucija, kaip vyksta teisėkūros procesas, kokias teises ir pareigas turi Seimo nariai, Seimo struktūriniai padaliniai, Seimo kanceliarija.

Pagrindines Seimo statute įtvirtintas nuostatas pravartu žinoti kiekvienam piliečiui.

Lietuvos parlamente vykstantys politiniai procesai, ginčai, karštos diskusijos kelia gyventojams papildomų klausimų ar net nepasitenkinimą. Būtina prisiminti, kad parlamento nariais rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai paprastai išrenka skirtingų politinių partijų ar joms net nepriklausančius atstovus, tad tokie Seime vykstantys procesai yra neišvengiama darbo dalis.

Ar visuomet sprendimai priimami bendru sutarimu arba absoliučios daugumos balsais? Tikrai ne. Seimo darbe dažnai susiduria skirtingos nuomonės, požiūriai, vertybės, tuomet labai svarbu, kad sprendimų priėmimas vyktų pagal aiškiai nustatytas taisykles. Tai užtikrinti padeda Seimo statutas.

Seimo nario veikla ir dalyvavimas parlamento darbe

Viena iš svarbiausių Seimo statuto nuostatų įtvirtinta, kad Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų.

Seimo statute reglamentuota Seimo nario veikla, t. y. kokias teises ir pareigas jis turi. Tad žinojimas, kokie yra Seimo narių įgaliojimai, padės labiau suprasti parlamentinio darbo specifiškumą − kiek gali padaryti vienas Seimo narys ir kiek galių yra suteikta Seimo narių grupei ar frakcijai, daugumai ar opozicijai, ir pagaliau visam Seimui.

Būtina pažymėti, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis ir jis negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. O įstatymai dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.

Piliečių galimybės dalyvauti įstatymų leidyboje

Tiek Konstitucija, tiek Seimo statutas užtikrina šalies gyventojams teisę ir galimybę prisidėti prie įstatymo kūrimo.

Piliečiams įtvirtinta peticijos teisė, o gyventojų grupei – galimybė parlamentui teikti įstatymų ar Konstitucijos keitimo projektus. Be to, paskelbtu konsultavimosi su visuomene laiku piliečiai turi galimybę pateikti pasiūlymus dėl Seime pradėtų svarstyti įstatymų projektų arba bet kuriuo metu teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotų dokumentų (tiek dėl teisės aktų projektų, tiek dėl priimtų teisės aktų).

Gana aktyviai naudojamasi peticijos teise ir galimybe teikti pasiūlymus dėl svarstomų įstatymų projektų. Kaip tai galima padaryti, skelbiama specialiame straipsnyje „Įstatymų kūrimas – ir piliečių reikalas. Kaip prisidėti prie įstatymų leidybos“.

Seimo narių darbas su rinkėjais ir piliečių aptarnavimas Seime

Seimo nariai nuolat bendrauja su savo rinkėjais, lanko vietos bendruomenes, informuoja apie savo veiklą. Tokia pareiga jiems nustatyta Seimo statute. Labai svarbu tai, kad parlamentarai turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir savivaldybių pareigūnus, taip pat savivaldybių tarybų narius.

Nemažai parlamentarų savo rinkimų apygardose turi priėmimo biurus. Informaciją apie priėmimo ir susitikimų laiką parlamentarai paprastai skelbia savo darbotvarkėse arba galima dėl jų pasiteirauti priėmimo biuruose. Taip pat pažymėtina, kad nemažai Seimo narių galima pasiekti per socialinius tinklus, bendrauti su jais elektroniniu paštu.

Beje, nors Seimo statute nėra įtvirtinta tokia pareiga, Seimo vadovai ir komitetų bei komisijų pirmininkai reguliariai rengia susitikimus parlamento rūmuose (šiuo metu tokie susitikimai vyksta nuotoliniu būdu). Informacija apie organizuojamus susitikimus su gyventojais skelbiama čia atitinkamose rubrikose. Jeigu priėmimų nėra numatyta, dėl informacijos galima kreiptis tel. (8 5) 239 6060 arba el. p. [email protected].

Seimo kanceliarija kas mėnesį sulaukia vidutiniškai tūkstančio laiškų iš organizacijų ir piliečių. Seimo svetainėje viešai skelbiami apibendrinti duomenys apie parlamentui adresuotus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus.

Kaip numatyta Seimo statute, piliečiai ir visuomeninės organizacijos gali rašyti laiškus, teikti pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais tiesiogiai Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kuriai priskirta funkcija tokius pasiūlymus nagrinėti.

Beje, Seimo nariai privalo atsiskaityti už išlaidas, susijusias su jų parlamentine veikla. Taigi piliečiai turi galimybę susipažinti, kokius darbus parlamentarai nuveikia ir kam jie skiria parlamentinei veiklai numatytas lėšas.

Seimo svetainė – svarbus informacijos šaltinis

Geriau suprasti parlamente vykstančius politinius procesus gali padėti Seimo svetainėje skelbiama oficiali informacija, pvz.: teisės aktų projektai ir su jais susiję dokumentai, posėdžių stenogramos, tiesioginės transliacijos ir jų vaizdo įrašai, Seimo narių balsavimo rezultatai ir pan.

Seimo svetainėje, kuri per kelis dešimtmečius ne kartą buvo atnaujinta dėl besikeičiančių informacinių technologijų galimybių, yra sukaupta daugybė informacijos.

Kiekvienas besidominantis Seimo svetainėje gali susipažinti su skelbiamomis teisėkūros naujienomis, Seimo narių balsavimo rezultatais, teisėkūros tyrimais ir apžvalgomis, Seimo posėdžių stenogramomis, Seimo narių veiklos ir parlamento darbo statistika.

Šiandien ir svetainėje, ir Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ galima išvysti tiesiogines Seimo plenarinių posėdžių transliacijas, taip pat transliacijas iš Seimo komitetų bei komisijų posėdžių, iš Seimo valdybos, Seniūnų sueigos posėdžių ir parlamente vykstančių kitų renginių. Pareiga transliuoti įvairius atvirus posėdžius numatyta Seimo statute. Be to, visų šių posėdžių ir renginių vaizdo įrašai išlieka prieinami neribotą laiką. Seimo darbą stebėti taip pat galima per televizijos programą „Seimas − tiesiogiai“.

Seimo svetainėje galima iš arčiau susipažinti su Lietuvos parlamentarizmo istorija, kuri yra sudėtinga, tačiau intriguojanti ir įdomi, besidomintiems Lietuvos politikos istorija gali suteikti dar neatrastą pasididžiavimą.

Seimo rūmai – atviri lankytojams

Seimo rūmai, kaip ir Vyriausybė ar prezidentūra, yra nuolat saugoma institucija ir net dienos metu į juos patekti nėra paprasta, bet lankytojams ir svečiams jie nėra užverti. Nuo 2019 m. rudens šeimoms, vaikams, pavieniams lankytojams, bendruomenėms, mokiniams ir užsienio svečiams duris yra atvėręs Seimo lankytojų centras. Centras siūlo įvairias veiklas: nemokamas ekskursijas į Seimą ir galimybę gyvai stebėti Seimo posėdžius, istorinių Seimo salių lankymą, galimybę ekskursijų metu susitikti su Seimo nariais, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais, parlamento gynėjais; čia vyksta edukaciniai užsiėmimai, kurių metu dalyviai gali susipažinti su Seimo darbo tvarka, diskutuoti, dalyvauti vaidmenų žaidimuose, imituojančiuose Seimo posėdį ar Seimo komitetų darbą.

Lankytojų kiekvieną darbo dieną laukia ir Seimo skaitykla, į kurią patekti leidimai nėra reikalingi. Seimo skaityklos fonduose kaupiami teisinės, politinės, ekonominės, istorinės ir kitos įstatymų leidybai aktualios tematikos leidiniai, enciklopedijos, žinynai, žodynai, Lietuvos ir užsienio periodiniai leidiniai. Prireikus galima pasinaudoti ir Seimo archyvo teikiamomis paslaugomis.

Seimo rūmuose yra ne viena erdvė, skirta parodoms eksponuoti, kai kurios jų yra nuolat prieinamos visuomenei, dalis atveriama specialiomis progomis arba atvirų valandų metu. Visa informacija apie Seimo rūmuose pristatomas parodas ir galimybes jas apžiūrėti skelbiama Seimo svetainėje.

Beje, daug visuomenei atvirų renginių parlamento rūmuose vyksta švenčiant ar minint valstybės šventes ir atmintinas dienas.

Už nuopelnus – Seimo apdovanojimai

Nuopelnams įvertinti ar siekdamas paskatinti Seimas yra įsteigęs 6 apdovanojimus: Aleksandro Stulginskio žvaigždę, Laisvės premiją, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“, Valstybės Nepriklausomybės stipendiją, Felicijos Bortkevičienės kalbos premiją ir Seimo apdovanojimą už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei.

Svarbiausius apdovanojimus − Aleksandro Stulginskio žvaigždę ir Laisvės premiją − skiria Seimas, kitus − Seimo valdyba, sudarytos vertinimo komisijos.

Beje, pretendentų kandidatūras didesnei daliai apdovanojimų gauti turi teisę siūlyti ir šalies gyventojai. Piliečiai gali siūlyti savo pretendentus Laisvės premijai, Stulginskio žvaigždei, Felicijos Bortkevičienės kalbos premijai gauti, piliečių bendruomenės − Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“, mokslininkai − Valstybės Nepriklausomybės stipendijai gauti.

Kokia nauda piliečiui?

Gauti informaciją iš Seimo narių apie jų veiklą, vertinti, siūlyti sprendimus ar reikalauti sprendimų yra kiekvieno rinkėjo teisė. Pilietiškai ir politiškai aktyvi visuomenė parlamentarus mato kaip savo atstovus, veikiančius visuomenės labui, tačiau atsakomybę už valstybę piliečiai turėtų prisiimti kartu su savo išrinktu parlamentu.

Žvilgsnis į parlamento darbą iš arčiau, susipažinimas su įstatymų leidybos procesu ir nustatytomis taisyklėmis, parlamentarų teisėmis ir pareigomis kiekvienam besidominančiam padės lengviau perprasti Seimo veiklos specifiškumą, objektyviau ir kritiškiau vertinti Seimo ir konkrečių parlamentarų veiklą. Tokios žinios gali padėti piliečiams lengviau ir kokybiškiau įsitraukti į įstatymų leidybos procesą teikiant motyvuotas ir argumentuotas iniciatyvas ir, be kita ko, kritiškiau vertinti informaciją, kurios šiuo metu yra be galo daug ir kurią dažnai reikia tikrinti oficialiuose šaltiniuose.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]