Komisijos išvada "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio įrašų socialiniame tinkle"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO REMIGIJAUS ŽEMAITAIČIO ĮRAŠŲ SOCIALINIAME TINKLE

2023-01-18 Nr. 101-I-2

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Andrius Bagdonas, Guoda Burokienė, Viktoras Fiodorovas, Irena Haase, Silva Lengvinienė, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Rita Tamašunienė, gavusi A. B. T. bei VšĮ Laisvės TV, atstovaujamų advokato Adomo Kunčiaus, skundą dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio įrašų socialiniame tinkle ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2022 m. liepos 11 d. Seimo narys R. Žemaitaitis savo facebook paskyroje parašė:

„ANDRIAU, AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ?

Aj, ir dar dėl Tapino. Jis čia niveliuoja žmones, visus žemaitaičiais vadina... o pats dviejuose savo postuose prieštarauja pats sau. Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu?

Viename poste jis teigia esąs Amerikoje ir kažką ten derina Ukrainai. O kitame – sielojasi, kad iškrito iš pokerio turnyro po pusantros dienos. Ei, Andriau, a1r tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“

2022 m. liepos 16 d. socialinio tinklo facebook paskyroje Seimo narys R. Žemaitaitis parašė:

„Nuo pirmų dienų, kai prasidėjo piniginės paramos rinkimas visokių veikėjų, kėlė man daug įtarimų.

Kai paramą renka ar organizuoja valstybinė institucija, pasitikėjimas būna 80-90%.

Asmeniškai, organizuoti teko kelias daiktų rinkimo akcijas Ukrainai, kurios buvo skirtos ne tik civiliams, bet ir savanoriams.

Tačiau, šios dienos pasiektas prašymas skirti piniginę paramą, mane užmušė, tiesiogine ta žodžio prasme!

Įdomu, ar Ministrė Pirmininkė žino, ką daro jos padėjėjas Olegas Šurajevas?

Suprantu aktorius jis geras, ”tipo” patriotas dar geresnis, bet, kad galimai toks sukčius netikėjau, nors nemažai žmonių apie jį man sakė.

Jeigu tokiuose procesuose jie suka “varkes”, tai ką jie realiai daro su Jūsų suaukotais pinigais?

Kiek sau jie pasiima pinigų?

Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, o kitas vafliais išvadina Prezidentą, Seimo Pirmininkę, savo viršininkę I. Šimonytę!

Kaip po tokių galimų aferų, toliau žmonės gali aukoti pinigus?

Kartu pridedu ir Tapino ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų!

Andriaus galima afera!

Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur.

Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur

Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai Andriukas pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur.“

2022 m. rugpjūčio 9 d. socialiniame tinkle facebook Seimo narys R. Žemaitaitis parašė:

KAIP TAPINAS GAVO HITLERIO DRAUGELIO BMW?!

Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI?

Taip panašu į Vokietijos kanclerį Šrioderį, kuris yra GAZPROMO AMBASADORIUMI!

 <...>

Antrojo pasaulinio karo metais BMW bendradarbiavo su nacių valdžia. Ir iš to susikrovė šimtus milijonų markių, įvairaus turto ir kitų privilegijų visame pasaulyje. Tuo metu BMW visiškai nerūpėjo, kad. HITLERIS ir jo sėbrai, kurie padėjo praturtėti, žudė žydus ir kitus žmones, BMW grupei buvo visiškai vienodai, ką daro Hitleris su žmonėmis, nes pinigai buvo reikšmingi, o kraujas – ne.

<...>

Po IIWW BMW kentė sankcijas, bet šiandien tai jau praeitis. Praėjo daug metų ir... TAPINAS gavo dovanų iš BMW!

Jei sektume dabartine mūsų logika – taip išeina, kad Tapinas ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?

Baltarusijoje Lukašenkos artima aplinka būtent šios markės ir jos koncernui priklausančiais
automobiliais naudojasi!“

Pareiškėjas nurodo, kad A. B. Ta. pats asmeniškai nerenka jokių aukų, neperka dronų ar kitos įrangos Ukrainos kariams. Tai daro VšĮ Laisvės TV. „A. B. T., pasinaudodamas savo, kaip visuomenei gerai žinomo ir patikimo asmens reputacija, viešai kviečia žmones prisidėti tiek prie Laisvės TV, tiek ir prie kitų patikimų viešųjų įstaigų vykdomų akcijų lėšoms Ukrainai surinkti.“

Savo įrašu socialiniame tinkle facebook Seimo narys R. Žemaitaitis tarsi siekia sudaryti įspūdį, jog VšĮ Laisvės TV surinktus žmonių suaukotus pinigus, skirtus Ukrainos kariams nupirkti droną Bayraktar, A. B. T. pralošė žaisdamas pokerį, nors jokių įrodymų tam nepateikia.

A. B. T. tapatinamas su Adolfu Hitleriu, įvardinama, jog A. B. T. palaiko A. Hitlerį, nes vairuoja BMW markės automobilį.

Pasak pareiškėjo, tokie įrašai žemina A. B. T. garbę ir orumą, diskredituoja ne tik patį pareiškėją, bet ir kitus aukas Ukrainos kariuomenei ir žmonėms renkančius asmenis.

Seimo narys R. Žemaitaitis savo 2022 m. gruodžio 8 d. paaiškinime Nr. S-2022/12/08 Komisijai nurodė, jog savo įrašais socialiniame tinkle facebook siekė prisidėti prie viešos diskusijos visuomenei reikšmingu klausimu.

Seimo narys paaiškino, jog paskleidė ne tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau savo nuomonę, dėl kurios negali būti persekiojamas. Savo paaiškinime jis remiasi Liudvikos Meškauskaitės Europos žmogaus teisių teismo praktikos apibendrinimu, kuriame teigiama: „kai vyksta politinio pobūdžio diskusija ar diskusija dėl visuomenei svarbių klausimų, saviraiškos laisvei beveik nėra jokių apribojimų <...>“

Seimo nario R. Žemaitaičio teigimu, jis, kaip Seimo narys, tautos atstovas, privalo aiškintis dėl viešų asmenų elgesio, dėl viešųjų įstaigų priimtų sprendimų, paaukotų pinigų panaudojimo, jei dėl to kyla abejonių.

Savo įrašų socialiniame tinkle facebook teiginiais Seimo narys išreiškė savo asmeninę nuomonę, susidariusią iš gautų žinių bei istorinių faktų. Kvietė kitus asmenis diskutuoti, kad būtų pašalinta kuo daugiau abejonių dėl suaukotų pinigų panaudojimo, taip pat norėjo atkreipti dėmesį į Labdaros ir paramos įstatymo koreguotinas nuostatas.

Seimo narys taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas savo praktikoje skiria daug dėmesio nuomonės ir žinios atskyrimui. negali būti apsiribojama tik frazės vertinimu, turi būti vertinamas kontekstas. nuomonė, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, yra tuomet, kai naudojami tokie žodžių junginiai "gal todėl", "mums atrodo", "turbūt", "galbūt" ir pan. (LAT 2015 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Pasak Seimo nario, „Skunde paryškinti teiginiai <...> yra svarstomojo bei klausiamojo pobūdžio teiginiai ir klausimai, raginantys į juos atsakyti.“

Seimo narys R. Žemaitaitis nurodo, kad visi įrašai socialiniame tinkle yra jo asmeninė nuomonė visuomenei svarbiais klausimais, kuria jis nesiekė pažeminti nei A. B. T., nei VšĮ Laisvės televizija. Taip pat atkreipia dėmesį, jog keliuose įrašuose konkretūs asmenys net nebuvo minimi, o pareiškėjas tuos įrašus priskiria sau. Paaiškinime nurodoma, kad vienas iš privataus viešųjų asmenų gyvenimo ribojimo faktorių yra pagrįstas interesas žinoti. Viešųjų asmenų kritikos ribos yra platesnės nei privačių. Pasak Seimo nario, skundą pateikę asmenys gana dažnai kreipiasi į atitinkamas institucijas bei Lietuvos Respublikos teismus dėl galimai pažeistų jų teisių, todėl, jo nuomone, A. B. T. yra viešas asmuo.

Taip pat, Seimo nario nuomone, pareiškėjai nepateikė duomenų, kokią konkrečiai žalą jie patyrė po šių įrašų socialiniame tinkle. Kaip tik yra priešingai – lėšos renkamos taip pat intensyviai.

Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. To paties straipsnio 4 dalyje skelbiama, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 10 punktą viešasis asmuo yra visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kyla reikalavimas, kad Seimo narys, be kita ko, elgtųsi sąžiningai, vengtų elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą (Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvada).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

"<...> viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (CK 2.24 straipsnio 6 dalis). Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmes atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus  elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

2012 m. kovo 28 d. Komisijos išvadoje Nr. 101-I-5 „Dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio elgesio“ buvo rekomenduota Seimo nariui R. Žemaitaičiui suderinti savo elgesį su valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politiko elgesio principais ir reikalavimais bei visiems Seimo nariams vengti posakių, diskredituojančių Lietuvos Respublikos Seimo ir Seimo narių autoritetą.

2015m. rugsėjo 16 d. išvadoje Nr. 101-I-10 „Dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio elgesio televizijos laidoje“ buvo rekomenduota Seimo nariui R. Žemaitaičiui suderinti savo elgesį su Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politiko elgesio principais.

2017 m. rugsėjo 13 d. išvadoje Nr. 101-I-37 „ Dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų“ rekomenduota Seimo nariui R. Žemaitaičiui korektiškiau reikšti savo mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami dviprasmiškai. Tokios pat rekomendacijos yra įtvirtintos ir 2017 m. spalio 18 d. Komisijos išvadoje Nr. 101-I-46 „Dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų“, 2018 m. gegužės 30 d. Komisijos išvadoje Nr. 101-I-29 „Dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų“, 2022 m. balandžio 22 d. Komisijos išvadoje Nr. 101-I-7 „Dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų“.

2022 m. gruodžio 21 d. komisijos išvadoje Nr. 101-I-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio įrašų socialiniame tinkle“ pripažinta, jog Seimo narys R. Žemaitaitis savo pasisakymais pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo narys R. Žemaitaitis pareiškėjų nurodytuose įrašuose socialiniuose tinkluose aptarė pinigų, surinktų padėti Ukrainai, panaudojimo aplinkybes, kėlė klausimą, ar tie pinigai naudojami pagal paskirtį.

2. Savo 2022 m. liepos 11 d. socialinio tinklo facebook įraše Seimo narys R. Žemaitaitis kėlė klausimą, ar Andrius nepralošė pinigų, skirtų pirkti Bayraktar Ukrainai. Kad kalbama apie A. B. T., yra galima suprasti iš tame pačiame įraše nurodytos pavardės, taip pat iš kitų Seimo nario R. Žemaitaičio įrašų apie galimai pokeryje praloštus suaukotus pinigus. Atkreiptinas dėmesys, jog po klausimo, ar nebuvo pralošti suaukoti pinigai, Seimo narys R. Žemaitaitis parašo: „Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų.“ Tuo tarsi patvirtindamas, kad pinigai vis dėlto buvo pralošti, o jis baiminasi dėl likusių nepraloštų pinigų likimo.

3. 2022 m. liepos 16 d. socialinio tinklo facebook įraše Seimo narys R. Žemaitaitis nurodo, kad už suaukotus pinigus „vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą“, neįvardindamas paties galimai pokerį žaidžiančio asmens.

4. 2022 m. rugpjūčio 9 d. socialinio tinklo facebook įraše Seimo narys R. Žemaitaitis nurodė: „Jei sektume dabartine mūsų logika – taip išeina, kad Tapinas ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“ Tokiu įrašu tarsi nurodydamas, jog neatsisakydamas prekių, paslaugų, susijusių su agresoriaus valstybe, asmuo remia agresoriaus režimą.

5. A. B. T. pats asmeniškai nerinko paramos Ukrainai bei Bayraktar įsigijimui, tokią akciją vykdė VšĮ Laisvės TV, kurios dalininku yra A. B. T.. R. Žemaitaičio įrašuose nekalbama apie tai, jog VšĮ Laisvės TV galėjo ne pagal paskirtį panaudoti suaukotus pinigus, įrašuose yra minima, jog tuos pinigus galimai netinkamai panaudojo A. B. T., kuris pinigų nerinko.

6. Iš Seimo nario R. Žemaitaičio įrašų socialiniame tinkle facebook gali susidaryti įspūdis, jog Seimo narys abejoja, kad surinktos lėšos yra naudojamos pagal paskirtį, kelia klausimą, ar šie pinigai nebuvo pralošti, kelia abejones dėl teisingų duomenų pateikimo surinktų pinigų panaudojimo ataskaitose. Taip pat kelia abejonę, ar A. B. T., vairuodamas BMW markės automobilį neremia fašistinio režimo.

7. Seimo narys turi didesnį autoritetą visuomenėje, todėl jo vieši pasisakymai, keliamos abejonės apie galimai neteisėtai panaudotus Lietuvos žmonių suaukotus pinigus galėjo turėti įtakos formuojant Lietuvos gyventojų negatyvų požiūrį į asmenis, renkančius paramą.

8. Savo įrašuose socialiniame tinkle facebook Seimo narys R. Žemaitaitis kėlė klausimus, savo sakiniuose naudojo žodžius galimai.

9. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014, skelbiama: „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų;“, „Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo“. Kitoje byloje teismas pabrėžia, jog viešas asmuo nesinaudoja tokiu pat asmens garbės ir orumo gynimo mechanizmu kaip privatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 punkto nuostatomis,  nusprendė:

1. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, keldamas klausimus bei pasisakydamas dėl VšĮ Laisvės TV akcijos metu surinktų pinigų Ukrainai paremti panaudojimo, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų nepažeidė.

Alternatyvaus balsavimo rezultatai: už – 5.

2. Rekomenduoti Seimo nariui R. Žemaitaičiui remtis patikrintais faktais, nenurodyti tikėtinų aplinkybių, vengti nepamatuotų vertinimų ir viešuose pasisakymuose pateikti tikslią žinomą informaciją.

Pritarta bendru sutarimu.

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos.

Komisijos pirmininkė                                                                                                     Aušrinė Norkienė