Komisijos išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesio"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO TOMO VYTAUTO RASKEVIČIAUS ELGESIO

2023-06-28          Nr. 101-I-23

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Guoda Burokienė, Irena Haase, Silva Lengvinienė, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė ir Rita Tamašunienė, gavusi Seimo narių Agnės Širinskienės, Astos Kubilienės, Remigijaus Žemaitaičio, Ligitos Girskienės, Valiaus Ąžuolo, Stasio Tumėno, Dainiaus Kepenio, Beatos Pietkiewicz, Laimos Nagienės, Mindaugo Puidoko, Lino Kukuraičio, Vilijos Targamadzės, Laimos Mogenienės, Zigmanto Balčyčio, Artūro Skardžiaus, Česlavo Olševskio, Deivido Labanavičiaus, Aido Gedvilo ir Valdemaro Valkiūno  (toliau – Pareiškėjai)  prašymą įvertinti Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesį Seimo nario Petro Gražulio atžvilgiu Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Specialioji tyrimo komisija) 2023 m. kovo 29 d. posėdyje bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Pareiškėjai teigė, kad Seimo narys T. V. Raskevičius Specialiosios tyrimo komisijos 2023 m. kovo 29 d. posėdyje tyčiojosi iš Seimo nario P. Gražulio religinių įsitikinimų, reikalaudamas patvirtinti, ar P. Gražulis, kaip asmuo, tiki stebuklais, o jam patvirtinus savo religinius įsitikinimus, pašiepiamai sakė, jog dėl to, kad P. Gražulis kaip krikščionis tiki stebuklais, galbūt Jėzus Kristus bus paspaudęs balsavimo mygtuką.

Pareiškėjai pabrėžė, kad valstybės institucijoje tyčiojimasis, pašaipa iš to, kas sudaro žmogaus religinių įsitikinimų apimtį, yra nederami, ir Seimo nariai turi gerbti kitų asmenų religinius įsitikinimus. Pareiškėjų teigimu, T. V. Raskevičiaus elgesys užgauna daugelio tikinčiųjų jausmus, rodo netinkamą pavyzdį kitiems asmenims, žemina tikinčio žmogaus orumą.

Pareiškėjų nuomone, Seimo nario T.V. Raskevičiaus, einančio Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas, elgesys diskredituoja Seimą kaip instituciją, Seimo pastangas žmogaus teisių apsaugos srityje, o taip pat pažeidžia Valstybės politikų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, nešališkumo principus.

Specialiosios tyrimo komisijos 2023 m. kovo 29 d. posėdžio stenogramoje užfiksuoti T. V. Raskevičiaus ir P. Gražulio pasisakymai:

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Keletas klausimų. Matytame vaizdo įraše užfiksuota vykstančio balsavimo data ir laikas. Jūs, pagrįsdamas savo poziciją, sakėte, kad nepamenate to balsavimo aplinkybių, nes esą dėl šito balsavimo buvo kreiptasi tik po kurio laiko. Jūs įvardinote – po mėnesio. Gal galėtumėte patikslinti, ką turėjote omeny?

P. GRAŽULIS (MSNG). Jus turėjau omeny, jūsų skundą.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Mano skundas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai yra datuotas 2022 m. rugsėjo 15 d. Vadinasi, tą pačią dieną, kai vyko balsavimas.

P. GRAŽULIS (MSNG). Kažkodėl aš apie tai sužinojau gal po mėnesio.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Čia tikriausiai jūsų problema.

P. GRAŽULIS (MSNG). Gal jūsų?

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerai. Tada pereisiu prie kito klausimo. Gerbiamas kolega, ar tikite stebuklais?

P. GRAŽULIS (MSNG). Kaip čia susiję su šituo?..

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Atsakykite, taip ar ne?

P. GRAŽULIS (MSNG). Kaip čia susijęs šitai su komisijos darbu?

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš pakartosiu klausimą. Gerbiamas Petrai Gražuli, ar tikite stebuklais?

P. GRAŽULIS (MSNG). Koks jūsų reikalas mano tikėjimas.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolegos, gal nedarykime cirko?

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš, gerbiama komisijos nare, šiuo metu užduodu klausimus.

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Yra klausimas, turi teisę užduoti klausimą.

P. GRAŽULIS (MSNG). Prie ko čia tie stebuklai?

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kaip suprantu, neatsakėte į šitą klausimą.

Tada tęsiu su kitu klausimu. Jeigu peržiūrėjus platesnio laiko intervalo įrašą, negu dabar matome ekrane, paaiškėtų, kad joks Seimo narys, įskaitant Seimo narį L. Jonauską, netiesė rankos link po informaciniu ekranu esančio objekto, o jūs buvote vienintelis Seimo narys, kuris tą ranką tiesė, ar jūs pripažintumėte, kad balsavote už kitą Seimo narį jam nematant?

P. GRAŽULIS (MSNG). Gal būtų kažkiek mažiau abejonių. Bet šiandien tų abejonių yra daug.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dar kartą pakartoju klausimą, jūs tikite stebuklais ar ne?

P. GRAŽULIS (MSNG). O jūs?

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš tai ne. P. GRAŽULIS (MSNG). O aš tikiu.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerai. Aš daugiau klausimų neturiu.

P. GRAŽULIS (MSNG). Aš esu krikščionis, tikiu stebuklais. Ir Kristus, gyvendamas Že-mėje, padarė labai daug stebuklų.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Tai Jėzus Kristus tą mygtuką ir spaudė.  

Seimo narys T. V. Raskevičius 2023 m. birželio 5 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad Seimo narių rašte buvo pateik netiksli (t. y. sutrumpinta) Specialiosios komisijos 2023 m. kovo 29 d. posėdžio stenogramos ištrauka. Seimo narys T. V. Raskevičius Komisijai pateikė pilną minėto posėdžio stenogramos  ištraukos fragmentą.

Seimo narys T. V. Raskevičius  teigė, kad jo „užduotas klausimas apie „tikėjimą stebuklais“ buvo susijęs ne su Seimo nario Petro Gražulio religiniais įsitikinimais, o su jo vertinimu, kai „peržiūrėjus platesnio laiko intervalo įrašą, negu dabar matome ekrane, paaiškėtų, kad joks Seimo narys, įskaitant Seimo narį L. Jonauską, netiesė rankos link po informaciniu ekranu esančio objekto, o jūs (Seimo narys Petras Gražulis – aut.) buvote vienintelis Seimo narys, kuris tą ranką tiesė“ Seimo narys Petras Gražulis pripažintų savo kaltę, kad balsavo už kitą Seimo narį, jam nematant. Į šį klausimą Seimo narys Petras Gražulis atsakė, jog „Gal būtų kažkiek mažiau abejonių. Bet šiandien tų abejonių yra daug.“, tokiu atsakymu aiškiai parodydamas, kad suprato tiek klausimo formuluotę, tiek jo esmę.“

Seimo narys T. V. Raskevičius  pažymėjo, kad „<...> religinių įsitikinimų temą inicijuoja būtent Seimo narys Petras Gražulis („Aš esu krikščionis, tikiu stebuklais. Ir Kristus, gyvendamas Žemėje, padarė labai daug stebuklų.“). Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius Seimo nariui Petrui Gražuliui neuždavė jokių tiesioginių klausimų nei apie jo religinius įsitikinimus, nei apie jo išpažįstamą konfesiją ar tai konfesijai būdingą mokymą. Todėl sunku suprasti Seimo narių Rašte reiškiamą kaltinimą, kad Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius „tyčiojosi iš kito Seimo nario, P. Gražulio, religinių įsitikinimų“, nors klausimų apie religinius įsitikinimus Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius apskritai neuždavė.“

Seimo narys T. V. Raskevičius  atkreipė dėmesį į žodžiu „stebuklas reikšmę“: „<...> Lietuvių kalbos žodynas žodį „stebuklas“ apibrėžia ne tik kaip „gamtos dėsniams prieštaraujantį reiškinį, įvykstantį įsikišus antgamtinėms galioms“, bet ir kaip „nuostabų, nepaprastą, nuostabą keliantį dalyką“. Būtent vadovaudamasis antrąją šio žodžio reikšme, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevčius formulavo klausimą Seimo nariui Petrui Gražuliui. Seimo nario Petro Gražulio pasirinkimas pozicionuoti klausimą per religinių įsitikinimų prizmę („Aš esu krikščionis, tikiu stebuklais. Ir Kristus, gyvendamas Žemėje, padarė labai daug stebuklų.“) buvo Seimo nario Petro Gražulio, o ne Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus, uždavusio klausimą apie tikėjimą „nuostabą keliančiu“ „nepaprastu“ dalyku, pasirinkimas.

Seimo narys T. V. Raskevičius  paaiškino: „Seimo narių rašte yra teigiama, jog „didesnio akibrokšto, kaip sulaukti tyčiojimosi, pašaipų religiniu pagrindu iš Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko, ir didesnio įžeidimo – tikinčiajam, vargu, ar gali būti.“ Formuluodami minimą kaltinimą, Seimo nariai nenurodo, kokie tikintieji konkrečiai buvo įžeisti. Šiuo atveju yra manipuliuojama „tikinčiųjų“ sąvoka, siekiant redukuoti šią didelę ir įvairią žmonių grupę į vienodai mąstančius ir situaciją vertinančius asmenis. Įdomu pastebėti, kad Seimo narių rašto nepasirašė nė pats Seimo narys Petras Gražulis, kuriam Tyrimo komisijos posėdžio metu Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius uždavė klausimus. Be to, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius ir asmeniškai nėra sulaukęs jokių pastabų ar nusiskundimų iš jo artimoje aplinkoje esančių giliai ir prasmingai tikinčių žmonių, nėra gavęs ir analogiškų kreipimųsi kaip Seimo narys ar Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.“  

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje skelbiama, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtinta, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.

Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumas yra neliečiamas ir ginamas įstatymo. Draudžiama žeminti žmogaus orumą.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Konstitucinis Teismas, 2000 m. birželio 13 d. nutarime aiškindamas Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos žmogaus įsitikinimų bei jų raiškos laisvės turinį, konstatavo: „Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė demokratinėse teisinėse valstybėse pripažįstama pagal turinį kaip platesnės žmogaus laisvės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti konkretesnė išraiška. Įsitikinimai – talpi, įvairialypė konstitucinė sąvoka, apimanti politinius, ekonominius įsitikinimus, religinius jausmus, kultūrines nuostatas, etines bei estetines pažiūras ir kt. Laisvė turėti įsitikinimus reiškia, kad žmogus yra laisvas pats formuoti savo įsitikinimus, pasirinkti pasaulėžiūros vertybes, jis ginamas nuo bet kokios prievartos, jo pažiūrų negalima kontroliuoti. Valstybės institucijų pareiga – užtikrinti ir ginti šią asmens laisvę. Įsitikinimų turinys – žmogaus privatus reikalas. Nuo laisvės turėti įsitikinimus neatsiejama teisė juos laisvai reikšti. Įsitikinimų raiškos laisvė – tai galimybė savo mintis, pažiūras, įsitikinimus netrukdomai reikšti žodžiu, raštu, ženklais, kitokiais informacijos perdavimo būdais ir priemonėmis. Kartu įsitikinimų raiškos laisvė apima laisvę neatskleisti savo įsitikinimų ir nebūti verčiamam juos atskleisti.

Įsitikinimų bei jų raiškos laisvė įtvirtina ideologinį, kultūrinį ir politinį pliuralizmą. Jokios pažiūros ar ideologija negali būti paskelbtos esančios privalomos ir primestos individui – laisvai savo pažiūras formuojančiam ir reiškiančiam asmeniui, atviros demokratinės pilietinės visuomenės nariui. Tai yra prigimtinė žmogaus laisvė. Valstybė turi būti neutrali įsitikinimų atžvilgiu, ji neturi teisės nustatyti kokią nors privalomą pažiūrų sistemą.“

Konstitucijoje yra įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugą ir gynimą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 21 straipsnį, yra konstatavęs: orumas – neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinės vertybės, savybė; kiekvienas visuomenės narys turi prigimtinį orumą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas); prigimtinės žmogaus teisės – tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės, užtikrinimo prielaidų. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi pareigą gerbti žmogaus orumą kaip ypatingą vertybę; asmens teisių ir laisvių pažeidimais gali būti pakenkta ir asmens orumui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas) (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas)

Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijoje valstybė įpareigojama gerbti žmogaus teises ir laisves, teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti jų gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo. Valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves, o ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių.

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus  elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo narys T. V. Raskevičius Specialiosios komisijos 2023 m. kovo 29 d. posėdyje uždavė klausimą Seimo nariui P. Gražuliui, ar jis tiki stebuklais, neakcentuodamas religinio ar kitokio stebuklų pobūdžio. P. Gražuliui atsakius, kad jis yra krikščionis ir tiki stebuklais, taip pat pažymėjus, kad Kristus, gyvendamas Žemėje, padarė labai daug stebuklų, T. V. Raskevičius pasakė, kad Jėzus Kristus spaudė balsavimo mygtuką.

2. Seimo narys T. V. Raskevičius savo paaiškinime teigė, kad Seimo nariui P. Gražuliui neuždavė jokių tiesioginių klausimų apie jo religinius įsitikinimus, išpažįstamą konfesiją ar tai konfesijai būdingą mokymą, o religinių įsitikinimų temą inicijavo Seimo narys P. Gražulis.

3. Seimo nario T. V. Raskevičiaus frazė („Tai Jėzus Kristus tą mygtuką ir spaudė.“), pasakyta reaguojant į Seimo nariui P. Gražulio atsakymą („Aš esu krikščionis, tikiu stebuklais. Ir Kristus, gyvendamas Žemėje, padarė labai daug stebuklų.“), gali būti vertinama kaip nepagarbi, ironiška ar pašaipi replika tikinčio asmens religinių įsitikinimų atžvilgiu.

4. Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta asmenų teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė. Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtinta minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė.

5. Konstitucinis Teismas inter alia  yra konstatavęs, kad įsitikinimų turinys – žmogaus privatus reikalas; įsitikinimų raiškos laisvė apima laisvę neatskleisti savo įsitikinimų ir nebūti verčiamam juos atskleisti; valstybės institucijos ir pareigūnai turi pareigą gerbti žmogaus orumą kaip ypatingą vertybę; asmens teisių ir laisvių pažeidimais gali būti pakenkta ir asmens orumui (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimo nario Tomo Vytautas Raskevičiaus žodžiai, pasakyti Seimo nariui Petrui Gražuliui Specialiosios tyrimo komisijos 2023 m. kovo 29 d. posėdyje, neatitinka Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto pagarbos žmogui ir valstybei principo.

2. Rekomenduoti Seimo nariui Tomui Vytautui Raskevičiui korektiškai reikšti mintis, vengti pasisakymų, kurie visuomenėje galėtų būti suprantami kaip žeminantys tikinčiųjų orumą ar įžeidžiantys jų religinius jausmus.

Alternatyvaus balsavimo rezultatai: už – 5.

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos.

Komisijos pirmininkė                                                                                                              Aušrinė Norkienė