2023 metų Laisvės premijos laureatas Europos Parlamentas

DEMOKRATIJOS SIMBOLIS: 2023 metų Laisvės premijos laureatas Europos Parlamentas 

2023 metų Laisvės premiją Lietuvos Respublikos Seimas skyrė Europos Parlamentui už paramą siekiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Europos Sąjungos integracijos, nuopelnus demokratijai, nuolatinę kovą už laisvą tautų apsisprendimą ir tautų suvereniteto bei žmogaus teisių gynimą. 

Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos valstybėms kilo poreikis stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Tą lėmė įvairios priežastys, tarp jų – saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo paieškos, siekis užkirsti kelią naujam karui Europos žemyne. 1952 m. buvo įkurta Europos anglių ir plieno bendrija. Vėliau Romos sutartimi (1957 m.) buvo įsteigtos dar dvi organizacijos – Europos atominės energijos bendrija (Euratomas) ir Europos ekonominė bendrija (EEB), dar labiau sustiprinusios vieningesnės Europos idėją. Pagal Europos anglių ir plieno bendrijos sutartį buvo įsteigta Europos Parlamento Asamblėja. 1958 m. pradėjus veikti Euratomui ir EEB, ši Asamblėja tapo visų trijų bendrijų bendra institucija, nuo 1962 m. vadinama Europos Parlamentu. 

Europos Parlamento Asamblėjai atstovavo valstybių narių parlamentarai. Tai buvo tik patariamoji institucija, ji neturėjo tokių pačių teisėkūros galių, kokios buvo priskiriamos nacionaliniams parlamentams, Europos piliečių atstovavimas joje buvo netiesioginis. Nors dar 1957 m. Romos sutartyje buvo aptarta tiesiogiai renkamo Europos Parlamento idėja, tačiau ilgą laiką nepavykdavo susitarti dėl visiems priimtinos balsavimo procedūros. Todėl pirmieji visuotiniai Europos Parlamento rinkimai įvyko tik 1979 m. birželį devyniose valstybėse. Penkerių metų kadencijai buvo išrinkta 410 parlamentarų (2024 m. rinkimai vyks 27 valstybėse, bus renkama daugiau nei 700 parlamentarų), o jo Pirmininke tapo Simone Veil. Tiesiogiai piliečių renkamas parlamentas įgijo daugiau legitimumo, o piliečių dalyvavimas sustiprino jo autoritetą ir leido kalbėti Europos piliečių vardu Europos Sąjungos ir tarptautinėje erdvėje. 

Europos Parlamentas, kaip Europos demokratijos simbolis, yra forumas, kuriame ginamos žmogaus teisės. Europos Parlamento veikla žmogaus teisių srityje neapsiriboja vien Europos Sąjungos vidaus politika, vienas iš Europos Sąjungos išorės tikslų – žmogaus teisių stiprinimas visame pasaulyje. Europos Parlamentas pasisako už demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių laisvių visuotinumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principus. Europos Parlamentas ne kartą įrodė, kad kova už žmogaus teises yra visuotinė ir peržengianti valstybių sienas, Šaltojo karo metu pasisakė už laisvą tautų apsisprendimą Sovietų Sąjungos okupuotose šalyse ir karinių diktatūrų valdomose Europos, Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos valstybėse. 

Europos Parlamentas ne kartą išreiškė poziciją dėl Sovietų Sąjungos išpuolių Rytų Europoje, pasisakė prieš Sovietų Sąjungos represinius veiksmus Vengrijoje, Rytų Vokietijoje, buv. Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Baltijos šalyse, pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus pačioje Sovietų Sąjungoje: priimtose rezoliucijose buvo smerkiamos visos Sovietų Sąjungos piliečių pilietinių, politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir religinių teisių sistemingo pažeidinėjimo formos. 

1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje valstybių narių prašoma Helsinkio konferencijų kontekste išnagrinėti padėtį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – valstybėse, kurios po Antrojo pasaulinio karo liko okupuotos Sovietų Sąjungos. Europos Parlamento nario Otto von Habsburgo parengta rezoliucija buvo atsakas į piliečių iniciatyvą – atvirą laišką „Baltijos apeliacija“, kurį 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė 45 Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai, smerkiantys Molotovo-Ribentropo paktą ir reikalaujantys atkurti nepriklausomas Baltijos valstybes, raginantys Jungtines Tautas ir demokratines Vakarų vyriausybes remti Baltijos tautų siekį atkurti nepriklausomybę. 

XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje „geležinėje uždangoje“ ėmė ryškėti plyšiai, Europos Parlamentas dar labiau sustiprino kampaniją už demokratizaciją ir pagarbą žmogaus teisėms kitapus „geležinės uždangos“.

Nors šiandien Sovietų Sąjungos jau nebėra, o dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių, taip pat Baltijos valstybės, prisijungė prie Europos Sąjungos, 1985 m. įsteigta Sacharovo premija už minties laisvę liudija Europos Parlamento ištikimybę savo esminiams principams. Ši Europos Parlamento premija kasmet skiriama už ypatingus asmens ar organizacijos nuopelnus žmogaus teisių apsaugos srityje, už pagarbos tarptautinei teisei ir demokratijos skatinimą bei teisinės valstybės stiprinimą. 1988 m. pirmoji Sacharovo premija buvo įteikta Nelsonui Mandelai, kuris ką tik buvo paleistas iš 26 metus trukusio kalinimo. Europos Parlamentas pademonstravo, kad jo kova už žmogaus teises neapsiriboja vien tik Europa. 

1990 m. rugsėjo mėnesį, pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvoje apsilankė Europos Parlamento delegacija. 1991 m. sausio 24 d. Europos Parlamentas vėl parėmė Lietuvą, priėmė rezoliuciją, smerkiančią Sovietų Sąjungos karinę agresiją ir karinę intervenciją Baltijos valstybėse. Parlamentui reikalaujant, Europos Bendrijos Taryba įšaldė ekonominę paramą Sovietų Sąjungai. Vėliau Europos Parlamentas rėmė Lietuvą eurointegracijos procese – 1995 m. ratifikavo Europos (asociacijos) sutartį su Lietuva, kuria buvo pripažintas Lietuvos siekis tapti Europos Sąjungos nare, o 2003 m. rugsėjo 23 d. pritarė Lietuvos paraiškai tapti Europos Sąjungos nare. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare, kurios piliečiai renka savo atstovus į Europos Parlamentą. 

Europos Parlamentas skatina atminties kultūrą – 2008 m. rugsėjo 23 d. 409 Europos Parlamento nariai pasirašė deklaraciją „Dėl rugpjūčio 23 d. paskelbimo Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena“, pasmerkdami totalitarinius nusikaltimus ir paragindami sulyginti nacizmo, stalinizmo ir fašistinių bei komunistinių režimų nusikaltimus. 

Europos Parlamentas Rusijos karo pieš Ukrainą akivaizdoje stovi petys į petį su kovojančia ukrainiečių tauta, teikia politinę paramą ir administracinę pagalbą, formuoja politinę Europos institucijų paramos darbotvarkę. Vertindamas Europos Sąjungos plėtrą kaip instrumentą apginti valstybių laisvę, nepriklausomybę, jų teritorinį vientisumą ir demokratiją Europos Parlamentas pasisakė dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, taip pat Moldovai ir Sakartvelui. 

Parodoje apžvelgiami Lietuvos institucijų ir Europos Parlamento ryšiai. Eksponuojamos fotografijos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Europos Parlamento Medijų centro archyve, Kauno IX forto muziejuje. Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja parodos partneriams už pagalbą ir suteiktą galimybę eksponuoti jų saugomą archyvinę medžiagą.

Parodos rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorė – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, nuotraukų redaktoriai Andrius Petrulevičius ir Tomas Rastenis, tekstų redaktorė Dainora Mozerė, parodos dizaineris Tomas Rastenis. 

Parodos partneriai: 

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 

European Parliament Multimedia Centre

Kauno IX forto muziejus 

Naudingos nuorodos: 

Apie Laisvės premiją, Laisvės premijos laureatai