Apie parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kęstutis Glaveckas (1949–2021)“

Ši paroda skiriama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kęstučio Glavecko 75-osioms gimimo metinėms paminėti. 2024 m. balandžio 30 d. jam būtų sukakę 75-eri. Kęstutis Glaveckas neabejotinai yra vienas žymiausių moderniojo Lietuvos parlamentarizmo atstovų – septynių Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų (1996–2021) narys, politikas tarsi iš prigimties, profesines ekonomisto žinias taikęs Lietuvos teisėkūroje ir politiniame gyvenime, kuriame dalyvavo beveik trisdešimt metų. Būdamas liberalių pažiūrų jis prisidėjo kuriant svarbias Lietuvos ekonomikos institucijas: Lietuvos laisvosios rinkos institutą, Nacionalinę vertybinių popierių biržą.

Smalsumas, žinių troškimas ir lyderio savybės Kęstučiui nutiesė kelią į ekonomikos mokslo aukštumas. Vidurinį išsilavinimą įgijo Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, kur mokėsi sustiprintoje matematikos klasėje. 1967–1972 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Pramonės ekonomikos fakultete. Likęs dirbti kaip fakulteto stažuotojas, asistentas, aspirantas, būdamas vos 27-erių, 1976 metais Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute apgynė daktaro disertaciją, o 1988 metais Estijos mokslų akademijos Ekonomikos institute – habilituoto daktaro disertaciją. 39-erių tapo vienu iš jauniausių to meto Lietuvos habilituotų daktarų ir profesorių. Tai liudija ypatingą mokslininko talentą, gebėjimą analizuoti ir sisteminti ekonomikos mokslo žinias. Pertvarkos metais, atsiradus pirmosioms galimybėms išvykti stažuotis į užsienį, K. Glaveckas tobulinosi Frankfurto prie Maino (VFR), Niujorko (JAV), Budapešto ekonomikos ir Debreceno (Vengrija) universitetuose. Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete studentų buvo mylimas dėstytojas ir autoritetas, gavęs „komandoro“ pravardę. Paskaitas skaitydavo be konspekto, turėjo sukaupęs daug informacijos ir mokėjo šias žinias skleisti studentų tarpe. Buvusi K. Glavecko studentė ir doktorantė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva taip prisiminė jo paskaitas universitete: „Iš jo aš ir visa mūsų karta gavom supratimą apie tai, kas yra laisvė, kokie yra laisvosios rinkos principai, galėjome įsivaizduoti būsimos laisvos Lietuvos gyvenimą. Jo paskaitose buvo viskas: turėjo dėstyti apie planinio ūkio tobulinimo principus, tačiau dėstydamas sugriaudavo visą sovietinę ūkio sistemą.“

Atgimimo metais profesorius Kęstutis Glaveckas neliko nuošalėje nuo praktinės ekonomikos ir ekonominės politikos klausimų. Jis aktyviai įsitraukė į to meto diskusijas dėl ekonominės Lietuvos ateities, respublikos ekonominio savarankiškumo ir ūkio mechanizmo koncepcijos kūrimo. Dirbo kartu su kitais žymiais Lietuvos ekonomistais: Kazimieru Antanavičiumi, Algiu Dobravolsku, Stasiu Kropu, Vytu Navicku, Kazimira Danute Prunskiene, Albertu Šimėnu, Stasiu Uosiu, Gediminu Vagnoriumi, Eduardu Vilku, Nijole Žambaite ir kitais. Daugelis iš jų kartu su K. Glavecku vėliau tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos vyriausybių nariais. Reformų kelią pasirinkusios Lietuvos komunistų partijos lyderiai taip pat pastebėjo jauno ekonomikos profesoriaus talentą. Algirdo Brazausko pakviestas, 1989 m. rugpjūčio mėn. K. Glaveckas sutiko tapti Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) Ekonominių ir socialinių klausimų skyriaus vedėju, o po kelių mėnesių, 1989 m. gruodžio 22 d., LKP XX suvažiavime buvo išrinktas LKP CK sekretoriumi, atsakingu už ekonomines reformas Lietuvoje.

1990 m. vasario 24 d. vykusiuose pirmuosiuose laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą K. Glaveckas kandidatavo kaip savarankiškos LKP kandidatas Alytaus miesto Putinų rinkimų apygardoje Nr. 60. Alytaus rinkėjams pažįstamas iš viešų debatų, diskusijų dėl ekonominio savarankiškumo, rinkimus jis laimėjo jau pirmajame ture. 1990 m. kovo 11-ąją, būdamas vos 40-ties, Kęstutis Glaveckas tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru.

Suspendavęs savo narystę LKP, Lietuvos parlamente K. Glaveckas priklausė Liberalų frakcijai, kurioje dirbo kartu su akademiku Eduardu Vilku, Bronislovu Lubiu, kolega ekonomistu iš Vilniaus universiteto Arvydu Kostu Leščinsku ir kitais. Buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinę Ekonomikos komisiją. Dirbo ir kitose Aukščiausiosios Tarybos komisijose ir darbo grupėse: Lietuvos Respublikos parlamentinėje-vyriausybinėje komisijoje konsultacijoms su Rusijos TFSR, Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su TSRS specializuotoje parlamentinėje-vyriausybinėje ekonomikos ekspertų grupėje, Lietuvos Respublikos ekonomikos reformos programos projekto alternatyvų rengimo komisijoje, Aukščiausiosios Tarybos laikinojoje ekonomikos reformos komisijoje, Centrinėje privatizavimo komisijoje, komisijoje bankininkystės klausimams tirti.

Septynių kadencijų K. Glavecko darbas Lietuvos Respublikos Seime pasižymėjo stebėtinu pastovumu – jis buvo nuolatinis Biudžeto ir finansų komiteto narys, komiteto pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas. Pastovumas, o galbūt ir rinkėjų ištikimybė ryškėjo jam kandidatuojant į Lietuvos Respublikos Seimą. 1996 m. Alytaus miesto rinkėjų išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, vėlesniuose rinkimuose, net tris kartus (2000, 2004 ir 2008 m.) Seimo nario mandatą gavo nuo Kauno miesto Dainavos rinkimų apygardos rinkėjų. Galima sakyti, kad K. Glaveckas pasižymėjo tobulo parlamentaro savybėmis – eruditas, diskusijų ir debatų, subtilaus humoro ir žodžio meistras, gebėdavęs kolegoms paprastai paaiškinti sudėtingus ekonomikos reiškinius. Parlamentinių diskusijų metu ištarti taiklūs Kęstučio Glavecko aforizmai, matyt, dar laukia politinės komunikacijos tyrėjų publikacijų, o čia verta prisiminti nors keletą jų: „Nesvarbu koks katinas, svarbu kad peles gaudo“, „Alkanam žmogui duokime ne žuvį, o meškerę. Išmokykime žmones žvejoti“, „Taupydamas nepraturtėsi“.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga 2000 m. už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Kęstutis Glaveckas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Lyg prisimenant ir įamžinant Vilniaus universiteto studentų ir doktorantų profesoriui duotą „komandoro“ vardą, Prezidentas Valdas Adamkus 2004 m. apdovanojo K. Glavecką Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2021 m. liepos 28 d. Prezidentas Gitanas Nausėda – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato signataro Kęstučio Glavecko gyvenimo kelią, giminės ir šeimos istoriją, studijų ir dėstytojo metus Vilniaus universitete, ekonominių Lietuvos reformų ir jų projektų, verslo ir ekonomikos institutų kūrimo bei reikšmingiausius parlamentinio darbo metus Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvos Respublikos Seime. Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Kęstučio Glavecko šeimos archyve, fotografų Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio, ekonomisto Rimanto Busilos ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Arvydo Kosto Leščinsko asmeniniuose archyvuose. Daugelis šių nuotraukų eksponuojamos pirmą kartą. Nuotraukų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Vladas Ščiavinskas. Nuoširdžiai dėkojame signataro Kęstučio Glavecko našlei Rūtai Rutkelytei, dukrai Ramunei, padėjusioms parodai atrinkti šeimos archyvo nuotraukas, taip pat Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Arvydui Kostui Leščinskui, asmeniniame archyve išsaugojusiam Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto istorijai vertingų fotografijų, kurios iliustruoja ir Kęstučio Glavecko – Vilniaus universiteto dėstytojo – akademinę veiklą.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, redaktorė Dainora Mozerė, dizaineris Tomas Rastenis.

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas