Apie parodą „PIRMAS TARP LYGIŲ: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkai“

Paroda „PIRMAS TARP LYGIŲ: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkai“ tęsia gegužės 15-ajai – Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Respublikos dienai skirtų pasakojimų ciklą. Šį kartą parodos tema – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko institucija. Parodos tikslas – supažindinti visuomenę su šia svarbia Lietuvos politinės sistemos institucija, atskleisti jos funkcijas ir raidą. 

Nuo 1920 metų, kai susirinko pirmasis visuotiniuose ir demokratiniuose rinkimuose išrinktas Lietuvos parlamentas – Steigiamasis Seimas, Lietuvoje dirbo keturiolika Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų – penkios iki Antrojo pasaulinio karo ir devynios po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Per šį laikotarpį Seimo Pirmininko pareigas ėjo aštuoniolika politikų, atstovavusių įvairioms politinėms pažiūroms. Savo statusu išsiskiria Steigiamojo Seimo (1920–1922) ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (1990–1992) Pirmininkai – tuo metu ėję ir valstybės vadovo pareigas. 

Seimo Pirmininkas yra vienos iš svarbiausių demokratijos institucijų – parlamento – lyderis. Jo vaidmuo yra ypatingas ir glaudžiai susijęs su pačios parlamento institucijos svarba. Demokratinėse šalyse parlamentas atlieka esminį vaidmenį valstybės valdyme, atstovaudamas piliečių interesams ir dalyvaudamas politinių sprendimų priėmimo procese. Be to, parlamentas yra pagrindinė politinių diskusijų ir debatų arena šalyje. Įstatymų leidyba ir parlamentinė kontrolė yra laikomos esminėmis parlamento funkcijomis, užtikrinančiomis valdžių padalijimo ir galių pusiausvyros principus.  

Dėl svarbios savo pozicijos Seimo Pirmininkui tenka ypatingas statusas tiek parlamento viduje, tiek už jo ribų. Jo vaidmuo pranoksta siaurą „vadovavimo parlamento posėdžiams“ supratimą, – Seimo Pirmininkas yra institucijos lyderis, atstovaujantis jai tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje. Kadangi visi Seimo nariai yra lygūs, parlamente Seimo Pirmininkas laikomas primus inter pares (pirmu tarp lygių), o tai pabrėžiama įvairiais protokolo atributais. Be to, jis užima aukštą vietą valstybės pareigūnų hierarchijoje ir jam pavedama laikinai pakeisti valstybės vadovą, kai šis negali eiti pareigų ar miršta. 

Seimo Pirmininkas atstovauja Lietuvos parlamentui tarptautinėje arenoje, dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje. Jis palaiko ryšius su kitų šalių parlamentų pirmininkais ir aukštais užsienio valstybių pareigūnais. Vis dėlto, užsienio politikos vykdymas nėra tiesioginė Seimo Pirmininko užduotis. 
Teorijoje skiriamos konstitucinės, statutinės, tradicinės, ceremoninės, procedūrinės ir administracinės parlamento vadovo funkcijos ir įgaliojimai. Vis dėlto, esminė Seimo Pirmininko pareiga yra vadovauti debatams parlamente ir atstovauti institucijai. Kasdieninėje veikloje Seimo Pirmininkas kontroliuoja parlamento darbotvarkę ir palaiko ryšį su vykdomąja valdžia.

Seimo Pirmininkas paprastai renkamas pirmojoje naujai susirinkusio Seimo sesijoje. 1920–1927 metais jie buvo renkami vienai sesijai. Nuo 1936-ųjų Seimo Pirmininko kadencija sutampa su Seimo kadencijos trukme, išskyrus atvejus, kai Seimo Pirmininkas atsistatydina ar miršta. Seimo Pirmininką tiesiogiai renka pats parlamentas slaptu balsavimu – tai atspindi institucijos nepriklausomybę ir užtikrina, kad Pirmininko poziciją užimtų asmuo, turintis Seimo narių pasitikėjimą.

Seimo Pirmininko pareigos apibrėžtos Konstitucijoje ir Seimo statute. XX a. Lietuvos Respublika vadovavosi net keliomis laikinosiomis ir nuolatinėmis konstitucijomis, taip pat keliais Seimo statutais. Seimo Pirmininko pareigų aprašymas kito nežymiai ir vis būdavo patikslinamas. Iki Antrojo pasaulinio karo Seimo Pirmininkas įgaliojimais dalijosi su Seimo prezidiumo nariais. Žymi skirtis įvyko 1927-aisiais, kai III Seimas buvo paleistas nepaskelbus naujų rinkimų. Iki 1936 metų Seimas taip ir nesusirinko, III Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis faktiškai ėjo Seimo Pirmininko pareigas, nors realiai jų vykdyti negalėjo. 1936 metais susirinkęs Seimas neatliko demokratiškai išrinktos tautos atstovybės funkcijų ir iš esmės tapo Lietuvos Respublikos Prezidento pritarėju. 

1940-aisiais Sovietų Sąjungos įvykdyta Lietuvos okupacija nutraukė Lietuvos parlamentarizmo tradiciją. Visuotiniuose ir demokratiniuose rinkimuose išrinktas parlamentas susirinko tik 1990 metais. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui teko įpareigojimas atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Ši kadencija dirbo remdamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamentu ir turėjo kolektyvinės vadovybės organą – Prezidiumą, kuriam vadovavo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal tuomet galiojusį Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą laikomas aukščiausiu valstybės pareigūnu. Atkūrus Lietuvos Respublikos Prezidento instituciją, pakito ir parlamento pirmininko vaidmuo ir statusas. Jo funkcijos yra apibrėžtos 1994 metais priimtame Seimo statute. 
Lietuvos Respublikos Seimo statute įtvirtinta, kad Seimo Pirmininkas vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui; jis taip pat teikia Seimui kandidatūras į tam tikras pareigas, įskaitant Konstitucinio Teismo teisėjus, Seimo kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovą. Konstitucijos ir įstatymų numatytais atvejais Seimo Pirmininkas teikia Seimui jo skiriamų ir atleidžiamų valstybės institucijų vadovų ir jų pavaduotojų kandidatūras. Seimo posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikos Prezidentai, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, Valstybės kontrolieriai, Lietuvos banko valdybos pirmininkai ir kiti paskirti valstybės pareigūnai. Seimo Pirmininkas priima dalies šių pareigūnų priesaikas.

Parodoje eksponuojamos fotografijos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kauno miesto muziejuje, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos aviacijos muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Europos Parlamento Multimedijos centre, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje, Ąžuolyno bibliotekoje (epaveldas.lt). Parodos rengėjai dėkingi parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis archyvine medžiaga, taip pat už pagalbą rengiant parodą. 
 

Parodos rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. 

Parodos koncepcijos ir tekstų autorė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, dizaineris – Tomas Rastenis, nuotraukų redaktoriai – Tomas Rastenis ir Andrius Petrulevičius, tekstų redaktorė – Dainora Mozerė.  

Parodos partneriai 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 

Vytauto Didžiojo karo muziejus 

Kauno miesto muziejus 

Kauno technologijos universiteto biblioteka 

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 

Lietuvos aviacijos muziejus 

Lietuvos nacionalinis muziejus 

Šiaulių „Aušros“ muziejus 

Ąžuolyno biblioteka 

European Parliament Multimedia Centre 

Paroda bus pristatyta 2024 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Vitražo galerijoje, ją sudaro 26 kilnojami stendai, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]