Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Ankstesnės kadencijos

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė kviečia mokyklose ir visoje šalyje minėti Lietuvos žydų gelbėtojų dieną

2023 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Lietuvos mokyklas kviesdama kovo 15 d. minėti Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Laiške parlamentarė kviečia per žydų gelbėtojų istorijas suprasti žmogiškumo ir staigaus apsisprendimo vertę, gelbėjusių asmenų empatiją pačiomis sunkiausiomis, karo ir okupacijų aplinkybėmis.

Pasak P. Kuzmickienės, visų Lietuvos žydų gelbėtojų istorijos paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, parodė, kaip paprasti, niekuo neišsiskiriantys piliečiai priešinosi masiniams totalitarinio režimo žiaurumams, gelbėjo bendrapiliečius nepaisydami grėsmės ir nebijodami pasipriešinti nacionalsocialistams, vėliau – ir komunistams. Daugelio išgyvenusių žydų gelbėtojų likimas – badas ir mirtis Sibire. Žydų gelbėtojų paminklo sostinėje vis dar neturime, tačiau galime padaryti gerokai svarbesnį atminties ir pagarbos ženklą – dalintis prisiminimais ir liudijimais apie nepaprastą žmogiškumą ir meilę artimui, perduoti atmintį jaunajai kartai. Ukrainos karo kontekste prisimename, kad agresorių neapykanta žudo, todėl žmogaus apsisprendimas nebūti abejingu, atsiduoti bendražmogiškiems idealams – viena pamatinių vertybių kovai prieš blogį. Taip ir su žydų gelbėtojais, kurie vertino aplinkinių gyvybę, parodė ryžtą išgelbėti tuos, kuriuos neapykanta siekė sunaikinti.

„Tikiuosi, kad ši atmintina diena Lietuvoje sukurs nuostabių, iš vietos bendruomenių kylančių tradicijų. Norėčiau, kad kasmet mokiniai būtų supažindami su žydų gelbėtojų istorijomis. Puoselėdami savo krašto atmintį, kartu su mokytojais ir šeima jie galėtų atrasti savo krašte žydų gelbėtojų pavardes ir jų istorijas. Jau šiais metais deramai paminėsime Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Iniciatyvų imasi akademinės, muziejų, žydų bendruomenės, Pasaulio Tautų Teisuolių ainiai“, – teigia komisijos pirmininkė.

Seimo kanceliarijos nuotrauka

 

Kovo 15 d. minint Lietuvos žydų gelbėtojų dieną vyks įdomių, įvairiapusiškų renginių. Lietuvos žydų bendruomenė organizuoja pagerbimo šventę visiems Lietuvos žydų gelbėtojams. Vilniaus universitete (VU) taip pat bus minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena ir pirmą kartą šios dienos minėjimo proga šį trečiadienį 16 val. VU Simono Daukanto kiemelyje aukščiausi valstybės vadovai, politikai, žydų gelbėtojų ainiai, Lietuvos žydų atstovai, kelių šalių ambasadoriai, VU profesoriai, darbuotojai ir studentai skaitys 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje kovo 15 dieną bus atverta paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“. Šioje parodoje pristatoma nedidelė dalis Lietuvos Pasaulio Tautų Teisuolių. Kovo 20 d. į atminties renginį gelbėtojams pakvies Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus. Kovo 15 d. taip pat bus minima ir pagerbiami visi žydų gelbėtojai Šiaulių apskrities žydų bendruomenės, Pasaulio Tautų Teisuolių skvere, vietos bendruomenė skaitys Šiaulių apskrities Pasaulio Tautų Teisuolių pavardes.

Lietuvos Respublikos Seimas kovo 15 d. paskelbė Lietuvos žydų gelbėtojų atmintina diena. Atmintina diena siekiama įvertinti žydų gelbėtojų nuopelnus žmogiškumui ir Lietuvos valstybei ir skirti daugiau dėmesio žydus gelbėjusiems asmenims, jų žygdarbių pagerbimui. Kovo 15-oji pasirinkta prisimenant Oną Šimaitę, nes ji 1966 m. kovo 15 d. tapo pirmąja lietuviai, kuriai buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas. O. Šimaitė nacių okupacijos metais dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekoje tapo tikra Vilniaus geto ryšininke, slėpė pabėgėlius, vaikus, ieškojo slapstymo vietų vaikams, nešė į getą ginklus ir šaudmenis, laiškus, o grįždama iš geto ji sugebėjo išnešti vertingą kultūrinę medžiagą.

 

Daugiau informacijos:

Seimo narė Paulė Kuzmickienė

Tel. (8 5) 239 6640 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2023-03-13 08:25
   Monika Kutkaitytė