Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Ankstesnės kadencijos

Seimo Pirmininko pavaduotojo J. Sabatausko pranešimas: „Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė nori supriešinti tautines mažumas“

2024 m. gegužės 8 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko komentaras žiniasklaidai po Seimo valdybos narių ir Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos susitikimo, Julius Sabatauskas

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

 

Teisingumo ministerijai pateikus visuomenei apsvarstyti Tautinių mažumų įstatymo projektą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad projekte nėra atliepiamos svarbios Tautinių mažumų apsaugos konvencijos nuostatos.

„Galima pasidžiaugti, kad bent kadencijos pabaigoje Vyriausybė susiruošė priimti tokį reikalingą įstatymą. Bet susidaro įspūdis, kad norima tautines mažumas supriešinti tarpusavyje. 

Nors projekte sakoma, kad tautinių mažumų atstovai turi teisę bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo įstaigose mokytis savo kalba, tačiau kartu sakoma, kad ta kalba turi būti Europos ekonominės bendrijos šalies, su kuria Lietuva turi dvišalę arba daugiašalę sutartį. Akivaizdu, kad pagal tokią apibrėžtį, vienoms tautinėms mažumoms galimybė mokytis gimtąja kalba bus sudaryta, o kitoms nebus“, – komentuoja J. Sabatauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad tautinė mažuma apibrėžiama kaip „kitos tautybės asmenys, kurie turi tvirtus ilgalaikius ryšius su Lietuva“.

„Tai – jau ilgą laiką mūsų šalyje gyvenantys ir dirbantys asmenys, kurie galbūt niekada ir nėra buvę toje šalyje, iš kurios kilę jų protėviai“, – paaiškina parlamentaras.

„Štai Vilniuje yra 45 ugdymo įstaigos, kuriose ugdoma rusų, baltarusių, taip pat lenkų kalba, tačiau Europos bendrijai priklauso tik Lenkija. Bet juk dauguma kitų tautybių žmonių yra Lietuvos patriotai, pilnai integravęsi, gimę, augę, čia gyveno jų tėvai ir seneliai – jie turi teisę puoselėti savo kultūrines tradicijas, tai pat ir kalbą“, – pabrėžia J. Sabatauskas.

Pasak socialdemokrato, Tautinių mažumų apsaugos konvencijoje „numatytos paprastos teisės“: pvz., didesnės tautinių mažumų koncentracijos vietovėse žmonės turėtų turėti teisę kreiptis savo kalba į administracines valdžios įstaigas, o gatvių ir vietovių pavadinimai galėtų būti rašomi dviem kalbomis.

„Lenkijoje, Punsko apylinkėse, kabo dvikalbės lentelės su pavadinimais – lenkų ir lietuvių kalba. Važiuoji ir širdis džiaugiasi“, – sako J. Sabatauskas. 

Ragina tautinių mažumų nepriešinti su valstybe

Vilniaus rajono meras, socialdemokratas Robertas Duchnevičius Vyriausybės parengtą įstatymo projektą apibūdino kaip „pustuštį“. Politikas pasigenda valdančiųjų politinės valios spręsti besikaupiančius klausimus.

„Jame nenumatyta spręsti jautrių klausimų, tokių kaip vietovardžių rašymas. Nukreipiama į kitus įstatymus, į kitus teisės aktus. Taip tik užprogramuojame naujas diskusijas, naujus konfliktus ateityje“, – komentuoja R. Duchnevičius.

Meras pabrėžia „nevienodą tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje, teisinę padėtį“. 

„Lietuva išskirtinė tuo, kad mes turime tautinių mažumų mokyklas, tautinės mažumos gali mokytis savo gimtąja kalba. Tačiau Vyriausybė siūlomu projektu užsimojo apriboti rusakalbių, galbūt ir baltarusių teises į mokymąsi gimtąja kalba mokykloje. 

Lenkija yra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl lenkakalbiams suteikiamos išskirtinės teisės“, – pažymi R. Duchnevičius. 

„Matome Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdį, kai vicemeras darė įtaką labai daugeliui  konfliktų, kurie dabar yra politiškai eskaluojami. 

Kalbant apie lojalumą ir propagandą, tik neseniai valstybė susigriebė ir pradėjo deramai investuoti į žiniasklaidos priemones mažumų kalbomis. Siūlomame įstatyme pasigendame dėmesio būtent kultūriniam aspektui“, – pabrėžė meras. 

Pasak Vilniaus socialdemokratų, Tautinių mažumų komisijos pirmininkės Natalijos Yartsevos, tautinės mažumos Lietuvoje „dėl šiuo metu susiklosčiusios geopolitinės situacijos patiria didžiulį stresą, nežinią ir spaudimą savo atžvilgiu“.

„Aš pati esu dviejų dukrų motina, viena iš jų mokosi Vilniaus gimnazijoje. 

Girdint siūlymus tautinių mažumų mokyklose nebemokyti mokinių jų gimtąja kalba, norisi paklausti, kokias problemas norima išspręsti tokiais pasiūlymais. Vietoj tinkamos integracijos,  matome bandymus priešinti ir skaldyti tautines mažumas“, – sako N. Yartseva. 

„Kaip lojalios tautinės mažumos, norime, kad būtų išlaikomas teisingas požiūris į visas tautines grupes, o siūlymai ir sprendimai aptariami ir išdiskutuojami su visomis tautinėmis bendrijomis. 

Linkime, kad pagaliau baigtųsi pritempti bandymai supriešinti tautines mažumas su Lietuvos valstybe, nes mes, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, norime drauge kurti savo šalį“, – sako N. Yartseva. 

 

Daugiau:

Julius Sabatauskas, Seimo Pirmininko oavaduotojas, socialdemokratas

Mob. +370 698 42 178

El. p. [email protected]

 

   Naujausi pakeitimai - 2024-05-08 15:04
   Jolanta Anskaitienė