Apie 2020–2024 m. Seimą

Rinkimai į 2020–2024 metų kadencijos Seimą įvyko spalio 11 ir 25 dienomis. Pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui ir suskaičiavus balsus, į parlamentą pateko dešimties politinių jėgų atstovai ir keturi save išsikėlę kandidatai. Mandatai pasiskirstė taip: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 50, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32, Liberalų sąjūdis – 13, Lietuvos socialdemokratų partija – 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3, Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3, partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Lietuvos žaliųjų partija gavo po 1 mandatą.

 

 

Po rinkimų Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo:

„Mūsų piliečių balsavimas 2020 m. Seimo rinkimuose išreiškė naujos politinės kultūros ir kokybės lūkestį.

Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę.

Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius Valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės.

Lietuva bus stipresnė, jei politinės jėgos gebės rasti ilgalaikius susitarimus dėl svarbiausių Valstybės ir visuomenės raidos klausimų. Esame pasiruošę atstovauti visiems Lietuvos piliečiams, o ne tik tuos, kurie balsavo už mūsų politines jėgas. Todėl prie sutarimų dėl svarbiausių koalicijos darbų kviesime prisijungti ir kitas parlamentines politines jėgas bei svarstysime įtraukti jų programines idėjas“, – skelbiama deklaracijoje.

Lapkričio 9 d. šios trys partijos pasirašė koalicijos sutartį. Joje kalbama apie tai, ką koalicija apsiima įgyvendinti per ateinančią kadenciją, į sutartį taip pat įrašyti kiekvienam iš partnerių svarbūs klausimai, dėl kurių nerasta bendro sutarimo, todėl tuos klausimus keliančios partijos turės pačios ieškoti Seime pritarimo jiems.

 

* * *

 

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimų tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymas.

Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą. Teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja partijos, kurių kandidatų sąrašai surenka daugiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Koalicijoms yra nustatytas 7 proc. rinkimų slenkstis.

Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas. Jie rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija, apygardų rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Seimo nario priesaikos tekstas (prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio):

Pagrindines Seimo nario teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo statutas ir kiti įstatymai.

Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalus nagrinėja komisijos (nuolatinės ir laikinosios). Parlamento sesijos darbų programas ir posėdžių darbotvarkes svarsto, komitetų ir frakcijų darbo organizavimą derina Seniūnų sueiga, kurią sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai.