Lietuvos institucijų pasirengimas galimam karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui Lietuvoje
(1. Konstatuoti, kad Komitetas išklausė Lietuvos institucijų informaciją apie pasirengimą galimam karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui Lietuvoje. 2. Rekomenduoti Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms peržiūrėti teisės aktus ir įvertinti, ar jie leidžia operatyviai reaguoti į situacijas, susijusias su humanitarinės pagalbos teikimu asmenims, bėgantiems nuo karo Ukrainos Respublikoje. 3. Užtikrinti maksimalų būtinos informacijos prieinamumą visomis įmanomomis priemonėmis į Lietuvą atvykstantiems žmonėms. 4. Turėti aiškiai įvardintas galimybes dėl biudžeto asignavimo ir resursų, skirtų nuo karo bėgančių žmonių poreikių tenkinimui, paskirstymo. Pritarta bendru sutarimu.)

Dėl atjungimo nuo SWIFT sistemos sankcijų.
(Išklausyta informacija)

Kredito unijų sektoriaus reformos rezultatai ir galimi iššūkiai.
(Išklausyta informacija)

Dėl 2022 metų vasario mėnesio metinės infliacijos.
(Išklausyta informacija)

Dėl tarptautinių sankcijų pritaikymo Rusijai ir su Rusijos administracija siejamais asmenims Lietuvos teritorijoje (uždaras).
(Išklausyta informacija)

Dėl Lietuvos Respublikos teikiamos humanitarinės pagalbos ir paramos žmonėms, bėgantiems nuo karo Ukrainoje
(Komitetas išklausė atsakingų Lietuvos institucijų informaciją apie Lietuvos Respublikos teikiamą humanitarinę pagalbą ir paramą žmonėms, bėgantiems nuo karo Ukrainoje.)

„Dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų“.
(Išklausyta informacija)

Dėl pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros
(NUTARTA. Atsižvelgiant į tai, kad pilietiškumo ir patriotiškumo nuostatų stiprinimas formaliajame ir neformaliajame ugdyme yra labai svarbus siekiant visapusiškai sutelkti ir parengti visuomenę krašto gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui per pilietinį patriotinį švietimą, kritinio mąstymo ugdymą ir praktinių žinių suteikimą, taip pat į tai, kad XVIII Vyriausybės programos 240.3 punkte numatyta atnaujinamose bendrojo ugdymo programose įdiegti į dalykų turinį integruotus ugdymo nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais elementus, kartu įvertinti galimybę įvesti privalomą ugdymą šiais klausimais, nutarta: - paraginti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją imtis lyderystės stiprinant neformalųjį pilietinį ir patriotinį švietimą įgyvendinant XVIII Vyriausybės programos 240.3 punktą ir skatinant savivaldybes, švietimo įstaigas, neformaliojo ugdymo įstaigas ir nevyriausybines organizacijas bendradarbiauti tarpusavyje pilietiškumo ugdymo klausimais bei kartu su Lietuvos šaulių sąjunga mokyklose steigti jaunųjų šaulių būrelius (siekiant, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų bent po kelis jaunųjų šaulių būrelius įvairiose švietimo įstaigose); - siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, užtikrinant tinkamą pedagogų, dirbančių pilietinio ugdymo srityje, rengimą bei kitus dalykus dėstančių pedagogų pilietinio ugdymo kompetencijų stiprinimą, pasitelkti ne tik pedagogus rengiančias aukštąsias mokyklas, bet ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją; - siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms, bendradarbiaujant su atsakingomis savivaldybėmis, visapusiškai stiprinti ir plėtoti kadetų (sausumos, jūrų, oro) ugdymą; - siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tobulinti Pilietiškumo pagrindų programą į ją įtraukiant daugiau praktinių veiklų, taip pat iš Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos perkeliant ne tik nacionalinio saugumo temas, bet ir daugiau temų, susijusių su gynyba ir ekstremaliomis situacijomis; - prašyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuolat informuoti Komitetą apie diskusijas dėl Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projekto, taip pat apie bendrojo ugdymo programų, susijusių su pilietiniu ir patriotiniu ugdymu, turinio atnaujinimo procesą. )