Dėl pasiruošimo teikti pakaitinį ir ŽIV ligos gydymą iš Ukrainos į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams
(Posėdyje dalyvavę Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai paaiškino, kaip bus teikiama pagalba užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje. Asmenims, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, t. y. Lietuvoje jau dirbantys Ukrainos piliečiai, tiek diagnostiką, tiek gydymą gaus iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Kitiems asmenims, užsiregistravusiems Migracijos departamente, visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat ir ŽIV ligos gydymas, nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiu, bus užtikrinami iš valstybės biudžeto lėšų, taip, kaip yra nurodyta 2022 m. kovo 1 d. vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 1V-149.)

Dėl pasiruošimo teikti pakaitinį ir ŽIV ligos gydymą iš Ukrainos į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams
(Kovo 23 d. posėdyje Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) aiškinosi, kaip Lietuva yra pasirengusi priimti ir gydyti iš Ukrainos į Lietuvą atvykusius karo pabėgėlius, asmenis, sergančius priklausomybe nuo opioidų, kuriems yra reikalingas pakaitinis palaikomasis gydymas, t. y. tęstinis gydymas, skiriant santykinai stabilias opioidinių vaistinių preparatų dozes, siekiant maksimaliai normalizuoti paciento somatinę ir psichikos būseną, skatinti pozityvius elgesio ir socialinės adaptacijos pokyčius, taip pat asmenis, kuriems turi būti tęsiamas ŽIV ligos gydymas. Preliminariais duomenis, šiomis dienomis iš Ukrainos išvyksta apie 40 tūkst. žmonių, kuriems bus reikalinga ši pagalba. Kiek tokių žmonių pasieks Lietuvą, nėra žinoma, tačiau pavieniai atvejai rodo, kad tokia pagalba yra ir bus reikalinga. Tai patvirtino posėdyje dalyvavusios ir kalbėjusios ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir artimųjų asociacijos „Demetra“ prezidentė Svetlana Kulšis ir Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė. Organizacijų atstovės patvirtino, kad į jų įstaigas jau kreipėsi tiek šeimos su mažais vaikais, tiek asmenys, kuriems reikalingi pakaitinis ar ŽIV ligos gydymas ir tyrimai. Posėdyje dalyvavę Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai paaiškino, kaip bus teikiama pagalba užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje. Asmenims, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, t. y. Lietuvoje jau dirbantys Ukrainos piliečiai, tiek diagnostiką, tiek gydymą gaus iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Kitiems asmenims, užsiregistravusiems Migracijos departamente, visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat ir ŽIV ligos gydymas, nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiu, bus užtikrinami iš valstybės biudžeto lėšų, taip, kaip yra nurodyta 2022 m. kovo 1 d. vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 1V-149. )

Valstybės pažangos strategijos ,,Lietuva2050“ proceso eiga
(Susipažinta su informacija apie Valstybės pažangos strategijos ,,Lietuva2050“ proceso eigą)

Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2021 veiklos ataskaita
(Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 49 straipsnio 1 dalies 5 punktu išklausyta Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2021 metų veiklos ataskaita.)

Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių
(Išklausyta informacija.)

Dėl pasirengimo įgyvendinti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas dėl trumposios pakopos studijų (ISCED 5)
(Išklausyta informacija)

Seimo kontrolierių įstaigos 2021 m. veiklos ataskaita
(Komitetas išklausė Seimo kontrolierių 2021 m veiklos ataskaitą.)

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos psichologinio mikroklimato tyrimo ataskaitos pristatymas
(Komitetas išklausė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos psichologinio mikroklimato tyrimo ataskaitos pristatymą.)

Viešojo valdymo reforma: principai, tikslai ir siekiami rezultatai. Valstybės tarnybos strateginė pertvarka.
(1. Išklausyta informacija dėl planuojamos viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarkos. 2. Komitetas vykdys tęstinę parlamentinę kontrolę.)

Dėl padėties atvykstamojo turizmo sektoriuje
(NUTARTA: 1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, pasiūlyti apsvarstyti galimybes sukurti nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų apgyvendinimo Lietuvos viešbučiuose mechanizmą, kuris apimtų tiek apgyvenimo, tiek ir maitinimo viešbučiuose paslaugų įsigijimą bei atitinkamų paslaugų kompensavimo tvarką. Pažymėtina, kad asmenų, atvykstančių į Lietuvą dėl Ukrainoje vykstančio karo, skaičius nemažėja, todėl jų apgyvendinimo Lietuvoje klausimai turės būti sprendžiami sisteminiu būdu. 2. Lietuvos Respublikos finansų ministeriją prašyti įvertinti galimybes pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučių ir restoranų paslaugoms 2023 metais. Ekonomikos komitetui išvadas prašome pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 22 d. )

Dėl naujos kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) diegimo Lietuvoje įgyvendinimo
(NUTARTA: 1. Tęsti parlamentinę kontrolę siekiant, kad naujos kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) diegimas Lietuvoje būtų įgyvendinamas laiku ir tinkamai; 2. Pritarti Susisiekimo ministerijos iniciatyvai kurti specialų fondą, transporto infrastruktūrai išlaikyti, į jį pritraukiant privačias ir tarptautinių organizacijų lėšas; 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 3.1. skubiai surengti konsultacijas su sektoriaus dalyviais ir, atsižvelgiant į šių konsultacijų rezultatus, iš naujo įvertinti pasirinkto techninio sprendimo dėl kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) įdiegimo pagrįstumą. Esant poreikiui, inicijuoti atitinkamus su tuo susijusius sisteminius pakeitimus; 3.2. imtis visų priemonių, kad kelių rinkliavos informacinės sistema (e-tolling) Lietuvoje būtų pradėta eksploatuoti sklandžiai, nustatytu laiku ir tinkamai; 3.3. priimti ir teikti reikalingų teisės aktų projektus, kuriais būtų plečiami Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltiniai ir tokiu būdu būtų didinamos lėšos, skiriamos kelių infrastruktūrai išlaikyti; 3.4. sistemingai, ne rečiau kaip kas ketvirtį, informuoti komitetą apie sistemos įdiegimo Lietuvoje eigą.)