Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinimo konkretūs žingsniai
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu.)

Seimo Ateities komiteto sprendimų dėl strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos audito vykdymo parlamentinė kontrolė
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu.)

Dėl aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo tvarkos pokyčių
(Išklausyta informacija)

Naujų skaitmeninių technologijų įtaka žmogaus teisėms, orumui ir saugumui
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu.)

Lietuva ir globali darbotvarkė: Aukščiausio lygio susitikimo dėl ateities rezultatai.
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu.)

Dėl atskirųjų studijų modulių parengimo, reikalingų socialiniams pedagogams įgyti kvalifikaciją ir tęsti darbą socialinio darbuotojo pareigose
(Išklausyta informacija. Komiteto nariai išsakė savo pastabas.)

Įtraukusis ugdymas: įgyvendinimas, situacija. Švietimo pagalbos specialistų, mokytojų rengimas. Mokytojų padėjėjų situacija (atlyginimai, kvalifikacija).
(Nuolat vykdoma parlamentinė kontrolė.)

Dėl dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo
(Išklausyta informacija. )

Dėl Kultūros paso įgyvendinimo
(Atsižvelgiant į tai, kad Kultūros pasas yra priemonė, kuria siekiama ugdyti mokinių kultūros pažinimo įpročius ir plėsti jų kultūros patirtį, ir siekiant, kad teikiamos kultūros ir meno paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškos, komitetai siūlo Kultūros ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įvertinti tai, kad: 1. siūloma didelė paslaugų aprėptis (daugiau nei 5000) kelia klausimų dėl jų kokybės. Komitetai atkreipia dėmesį, kad kai kurios kultūrinės edukacijos gali neatitikti mokinių poreikių ar lūkesčių, todėl būtina skirti daugiau dėmesio paslaugų atrankos kriterijams, nuolatiniam paslaugų kokybės vertinimui ir gerinimui. Siūlome Kultūros ministerijai parengti reguliaraus paslaugų vertinimo ir kontrolės sistemą, įskaitant atsitiktines paslaugų kokybės patikras. 2. 2024 m., kaip ir ankstesniais metais, ne visos kultūrinėms veikloms skirtos lėšos buvo panaudotos (2024 m. liko nepanaudota 12 proc. iš skirtų 4 milijonų eurų) Komitetai siūlo ieškoti sprendimų ir parengti alternatyvius nepanaudotų lėšų perskirstymo modelius, įskaitant galimybę jas skirti papildomoms veikloms ar kultūros paso programos administravimo tobulinimui. 3. Siūlome Kultūros paso programą plėsti ir įtraukti priešmokyklinio amžiaus vaikus, siekiant kuo anksčiau ugdyti jų kultūrinį sąmoningumą ir pažintį su menais bei kultūra. Atsižvelgiant į priešmokyklinio ugdymo įstaigų poreikius bei paslaugų pritaikymą mažamečiams vaikams, siūlome ministerijoms parengti galimus finansavimo ir įgyvendinimo modelius. 4. Lituanistinio švietimo įstaigos veikiančios užsienyje taip pat atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant lietuvių kalbą, kultūrą ir tapatybę. Deja, jos dažnai susiduria su finansavimo ir išteklių trūkumu, kuris riboja jų galimybes teikti kokybiškas kultūrines ir edukacines paslaugas bendruomenės nariams. Siūlome svarstyti jų dalyvavimo Kultūros paso programoje plėtrą. Tai galėtų padėti gilinti ryšius su Lietuva, skatinti kultūrinį ir kalbinį ugdymą bei prisidėti prie lietuvių bendruomenių užsienyje stiprinimo. 5. Ne visos mokyklos ar regionai turi vienodas galimybes pasinaudoti Kultūros paso paslaugomis dėl geografinių ar infrastruktūrinių apribojimų, todėl siūlome ieškoti sprendinių, galinčių pagerinti regioninį paslaugų prieinamumą. Siūlome tartis su nacionalinėmis kultūros ir meno įstaigomis dėl jų galimybės teikiant kai kurias paslaugas lankytis regionuose. 6. Nors ir nėra savivaldybių, kurios visiškai nesinaudotų kultūros pasu, mokyklų įsitraukimas skiriasi ir kai kurioms aktyvumo trūksta. Atsižvelgiant į tai: 6.1. kviečiame abi ministerijas, bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociacija, išanalizuoti, kokios priežastys lemia kultūros paso naudojimo netolygumus savivaldybėse, kokios kliūtys trukdo pasyviau programoje dalyvaujančioms mokykloms naudotis kultūros paso programa; 6.2. svarstyti galimybę prie būtinųjų bendrojo lavinimo mokyklų švietimo stebėsenos rodiklių įtraukti rodiklį apie kultūros paso lėšų ar apskritai kultūros paso panaudojimą, pvz. „Kultūros paso programoje dalyvaujančių mokinių dalis“; 6.3. kviečiame abi ministerijas glaudžiau bendradarbiauti, siekiant užtikrinti kokybiškų kultūros paslaugų prieinamumą visiems mokiniams, dalintis geraisiais savivaldybių praktikos pavyzdžiais. )

Eurojusto 2023 m. metinė veiklos ataskaita
(Išklausyta informacija.)

Europolo 2023 m. metinė veiklos ataskaita
(Išklausyta informacija.)