Dėl kovai su Covid-19 skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo
(Perduoti Vyriausybei susipažinti Seimo Antikorupcijos komisijos 2020-12-09 posėdyje posėdyje analizuotų tyrimų, susijusių su Covid-19 lėšų panaudojimu, išvadas ir institucijų rekomendacijas bei vykdyti šios srities parlamentinę kontrolę.)

Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo vykdymo koordinavimo ir kontrolės
(Vykdydama parlamentinę kontrolę Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija lapkričio 10 d. posėdyje domėjosi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnio taikymo ypatumais. Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad „sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka.“, todėl Komisija aiškinosi ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka veiksmingai užtikrina, kad būtų laikomasi pagrindinių kriminalinės žvalgybos principų, ir ar efektyviai vykdoma kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolė. Be to, Komisija domėjosi, ar buvo atvejų, kai vykdant kriminalinės žvalgybos kontrolę buvo nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, ir kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalėjo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus. Susitikusi su Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovais, dalyvaujant Generalinei prokuratūrai, Komisija nustatė, kad taikant šį straipsnį jokių išlygų nėra ir koordinavimo bei kontrolės instrumentai taikomi taip pat, kaip ir visai kriminalinei žvalgybai. Griežtai laikomasi visų nustatytų procedūrų todėl ir skundų, dėl galimai pažeistų žmogaus teisių vykdant kriminalinę žvalgybą, gaunama itin mažai. Komisijos pirmininkas pažymėjo, kad Komisija ir toliau domėsis ar kriminalinės žvalgybos kontrolė yra pakankamai efektyvi, o artimiausiuose posėdžiuose susitiks su kitų Kriminalinės žvalgybos subjektų vadovais, dalyvaujant Generalinei prokuratūrai.)

Dėl Kultūros paso įgyvendinimo
(Atsižvelgiant į tai, kad Kultūros pasas yra priemonė, kuria siekiama ugdyti mokinių kultūros pažinimo įpročius ir plėsti jų kultūros patirtį, ir siekiant, kad teikiamos kultūros ir meno paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškos, komitetai siūlo Kultūros ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įvertinti tai, kad: 1. siūloma didelė paslaugų aprėptis (daugiau nei 5000) kelia klausimų dėl jų kokybės. Komitetai atkreipia dėmesį, kad kai kurios kultūrinės edukacijos gali neatitikti mokinių poreikių ar lūkesčių, todėl būtina skirti daugiau dėmesio paslaugų atrankos kriterijams, nuolatiniam paslaugų kokybės vertinimui ir gerinimui. Siūlome Kultūros ministerijai parengti reguliaraus paslaugų vertinimo ir kontrolės sistemą, įskaitant atsitiktines paslaugų kokybės patikras. 2. 2024 m., kaip ir ankstesniais metais, ne visos kultūrinėms veikloms skirtos lėšos buvo panaudotos (2024 m. liko nepanaudota 12 proc. iš skirtų 4 milijonų eurų) Komitetai siūlo ieškoti sprendimų ir parengti alternatyvius nepanaudotų lėšų perskirstymo modelius, įskaitant galimybę jas skirti papildomoms veikloms ar kultūros paso programos administravimo tobulinimui. 3. Siūlome Kultūros paso programą plėsti ir įtraukti priešmokyklinio amžiaus vaikus, siekiant kuo anksčiau ugdyti jų kultūrinį sąmoningumą ir pažintį su menais bei kultūra. Atsižvelgiant į priešmokyklinio ugdymo įstaigų poreikius bei paslaugų pritaikymą mažamečiams vaikams, siūlome ministerijoms parengti galimus finansavimo ir įgyvendinimo modelius. 4. Lituanistinio švietimo įstaigos veikiančios užsienyje taip pat atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant lietuvių kalbą, kultūrą ir tapatybę. Deja, jos dažnai susiduria su finansavimo ir išteklių trūkumu, kuris riboja jų galimybes teikti kokybiškas kultūrines ir edukacines paslaugas bendruomenės nariams. Siūlome svarstyti jų dalyvavimo Kultūros paso programoje plėtrą. Tai galėtų padėti gilinti ryšius su Lietuva, skatinti kultūrinį ir kalbinį ugdymą bei prisidėti prie lietuvių bendruomenių užsienyje stiprinimo. 5. Ne visos mokyklos ar regionai turi vienodas galimybes pasinaudoti Kultūros paso paslaugomis dėl geografinių ar infrastruktūrinių apribojimų, todėl siūlome ieškoti sprendinių, galinčių pagerinti regioninį paslaugų prieinamumą. Siūlome tartis su nacionalinėmis kultūros ir meno įstaigomis dėl jų galimybės teikiant kai kurias paslaugas lankytis regionuose. 6. Nors ir nėra savivaldybių, kurios visiškai nesinaudotų kultūros pasu, mokyklų įsitraukimas skiriasi ir kai kurioms aktyvumo trūksta. Atsižvelgiant į tai: 6.1. kviečiame abi ministerijas, bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociacija, išanalizuoti, kokios priežastys lemia kultūros paso naudojimo netolygumus savivaldybėse, kokios kliūtys trukdo pasyviau programoje dalyvaujančioms mokykloms naudotis kultūros paso programa; 6.2. svarstyti galimybę prie būtinųjų bendrojo lavinimo mokyklų švietimo stebėsenos rodiklių įtraukti rodiklį apie kultūros paso lėšų ar apskritai kultūros paso panaudojimą, pvz. „Kultūros paso programoje dalyvaujančių mokinių dalis“; 6.3. kviečiame abi ministerijas glaudžiau bendradarbiauti, siekiant užtikrinti kokybiškų kultūros paslaugų prieinamumą visiems mokiniams, dalintis geraisiais savivaldybių praktikos pavyzdžiais. )

Dėl kultūros paveldo objektų išlaikymo finansavimo
( protokolinio sprendimo nepriimta)

Dėl Kultūros rėmimo fondo veiklos
(NUTARTA. Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: - inicijuoti teisės aktų pakeitimus pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020; - 2021 m. valstybės biudžeto projekte numatyti papildomus asignavimus, kurie būtų skirti Kultūros rėmimo fondui. Kultūros rėmimo fondo lėšų likutis, kurį metų pabaigoje planuojama grąžinti į valstybės biudžetą ir analogiškai lėšų suma, kuria prašome padidinti 2021 m. Kultūros ministerijos ir atitinkamai Kultūros rėmimo fondo biudžetą, yra 5,5 mln. EUR.)

Dėl lėšų elektroninių mokslo duomenų bazių prenumeratai
(Posėdyje nutarta sulaukti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengto įgyvendinimo plano.)

Dėl lėšų Lietuvai pagal Ateities ekonomikos DNR planą skirstymo kriterijų ir vertinimo
(Rekomenduoti naujai Vyriausybei peržiūrėti Ateities ekonomikos DNR planą, atsižvelgiant į šiuo metu Ateities ekonomikos DNR plane esančių projektų kaštų ir naudos analizę, projektų aktualumą.)

Dėl lėšų paskirstymo pieno gamintojams
(Pasiūlyta Žemės ūkio ministerijai: 1. Įvertinti visus gautus ir išsakytus socialinių partnerių pasiūlymus dėl parduodamo pieno kainos ir sukurti tokį kompensacinį mechanizmą, kuris tenkintų kuo didesnę daugumą pieno gamintojų. 2. Apsvarstyti visus gautus ir išsakytus socialinių partnerių pasiūlymus dėl parduodamo pieno kainos ir sukurtą kompensacinį mechanizmą Pieno taryboje. 3. Kuo greičiau teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Seimui įstatymo projektą, nustatantį pieno sektoriuje veikiančių asmenų tarpusavio santykius ir atsiskaitymo tvarką. )

Dėl lėšų poreikio Lietuvos sporto universiteto bendrabučio renovacijai
(Atsižvelgiant į Lietuvos sporto universiteto 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes, prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės rasti galimybę skirti 986 tūkst. eurų Lietuvos sporto universiteto patikėjimo teise valdomo bendrabučio, esančio Perkūno al. 3, Kaune, renovacijai.)

Dėl licencijų patęsimo modelio, savivaldybių teritorijose vykdomoms pagalbos priemonėms priklausomiems asmenims remti
(Komisija posėdyje, dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovams bei kitiems priklausomybės ligų specialistams, taip pat svarstė klausimą dėl galimo licencijų pratęsimo modelio, savivaldybių teritorijose vykdomoms pagalbos priemonėms priklausomiems asmenims remti. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda savivaldybės, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvoje licencijos šiuo metu yra išduodamos neterminuotam laikui. Licencijų išdavimo rinkliava sudaro 490 eurų. Valstybės rinkliava mokama į išduodančios savivaldybės biudžetą. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Komisijos nariams pristatė kitų užsienio šalių (Lenkijos, Latvijos, Airijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės) patirtį ir licencijavimo ypatumus šiose šalyse. Minimose užsienio šalyse licencijos dažniausiai yra ,,terminuotos“, su galimybe jas prasitęsti (arba numatyti kasmetiniai mokesčiai nuo apyvartos/prekybos ploto vertės). Alkoholio fizinis prieinamumas ribojamas nustatytu licencijų skaičiumi arba reikalavimais prekybos vietoms. Kai kuriose šalyse, prieš išduodant licenciją, yra numatyti specialūs ,,atsakingo tiekimo“ kursai personalui. Komisija svarstys ir ieškos būdų dėl galimybės ir Lietuvoje sukurti licencijų pratęsimo modelį, kai rinkliavos lėšas, gautas už licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, būtų galima panaudoti savivaldybės teritorijose vykdomoms pagalboms priemonėms priklausomiems asmenims remti. )