Socialinės dimensijos plėtros įgyvendinimas
(Išklausyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija. Nuspręsta grįžti prie klausimo svarstymo rudens sesijoje, kai bus aiškus antros eilės stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. )

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita 2021 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
(Sprendimas 2022 m. birželio 15 d. Komiteto posėdyje: 1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 49 straipsnio 1 dalies 5 punktu išklausyta Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2021 metų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita. 2. Daroma šio klausimo svarstymo pertrauka. Pritarta bendru sutarimu. Sprendimas 2022 m. birželio 29 d. Komiteto posėdyje: Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49 ir 62-1 straipsniais ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: Siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai: 1. Rengiant teisės aktų projektus dėl spaudos, radijo ir televizijos rėmimo pertvarkos, nustatyti, kad būtų užtikrinta efektyvi lėšų naudojimo kontrolė ir valstybės finansinės paramos viešosios informacijos rengėjams skirstymo mechanizmo tobulinimas valdymo ir atskaitingumo atžvilgiu (numatyti, kad Fondo taryba dalyvautų vertinant Fondo direktoriaus kiekvienais metais teikiamą Fondo veiklos ir finansinę ataskaitas). 2. Nustatyti, kad įstaigos atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos vadovų pareigos kadencijos laikotarpiu nesuderinamos su dalyvavimu politinėje veikloje. )

Sprendimo priėmimas dėl 2021 m. birželio 11 d. komiteto išvažiuojamojo posėdžio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą
(NUTARTA: 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (toliau – Klaipėdos uostas) šiuo metu yra vienas iš efektyviausiai išnaudojančių uosto teritoriją krovai (santykis tarp uosto teritorijos ir perkrautų krovinių kiekio tonomis) ir tokias pozicijas siektina išlaikyti; 3.2. Investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą skatina privačias investicijas į uosto suprastruktūrą, didina uosto konkurencingumą ir kuria papildomą naudą regiono bei valstybės ekonomikai; 3.3. Klaipėdos uosto kompanijų diegiamos technologinės inovacijos sudaro prielaidas darniam uosto vystymui, kas atitinka Europos žaliojo kurso politiką; 3.4. Siekiant naujų rinkų ir galimybių, tikslinga skatinti Klaipėdos uosto ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą, išnaudojant ir traukinio Vikingas potencialą; 3.5. Plėtojant Klaipėdos uosto infrastruktūrą, uosto pietinę dalį, kartu spręsti klausimus, susijusius su privažiuojamų kelių, aplinkkelių, miesto infrastuktūros (gatvių, kelių ir jų jungčių) vystymu. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat siekiant pilnai išnaudoti Klaipėdos uosto potencialą bei didinti uosto ir jame dirbančių kompanijų konkurencingumą, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pagal kompetenciją: 4.1. Atlikti Klaipėdos uosto ir kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių Baltijos jūros uostuose taikomų rinkliavų, mokesčių ar kitų mokėjimų, mokamų uostuose veikiančių įmonių, jų finansinės naštos lyginamąją analizę ir, esant poreikiui, priimti reikalingus sprendimus; 4.2. Aktyviai bendradarbiauti su uoste veikiančių kompanijų asocijuotomis struktūromis, sprendžiant investicijų į uosto infrastruktūrą klausimus, nustatant mokesčius ar rinkliavas bei jų apmokestinimo bazę, atsižvelgiant į uoste vykdomą veiklą: krovą, laivų statybą, remontą ar pan. Išnagrinėti galimybę mokesčių ar rinkliavų didinimo pokyčius išdėstyti nuosekliai per tam tikrą laiką ir tokiu būdu sudarant sąlygas verslo subjektams prisitaikyti ir tinkamai pasirengti numatomiems pokyčiams; 4.3. Atsižvelgiant į galimus neigiamus krovinių pokyčius dėl susiklosčiusios geopolitinės padėties, numatyti galimybes kompensuoti krovinių praradimus; 4.4. Įvertinti galimybę, o jai esant – nustatyti sąlygas, tvarką ir sąlygas, kada ir kaip privati žemė galėtų būti naudojama laisvųjų ekonominių zonų plėtrai. 4.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

Suaugusiųjų švietimo platforma vieno langelio principu – Individualios mokymosi paskyros (ILA).
(Išklausyta informacija.)

Subalansuotos ir tvarios teritorinės plėtros iššūkiai: „Lietuva 2050“ nuostatų įgyvendinimas ir teritorinės plėtros strateginių dokumentų atnaujinimas
(NUTARTA: Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. gruodžio 23 d. Seimas nutarimu Nr. XIV-2466 patvirtino valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – Vizija „Lietuva 2050“), kuri naujai formuluoja Lietuvos politinės, socialinės, ekonominės raidos perspektyvą ir turi aiškiai išreikštą teritorinės raidos dimensiją, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1. inicijuoti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos (toliau – Koncepcija) ir Koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano atnaujinimą, siekiant suderinti Vizijos „Lietuva 2050“ ir Koncepcijos nuostatas; 2. parengti Koncepcijos stebėsenos ataskaitą, įvertinant kas Koncepcijoje taisytina, vadovaujantis Vizijos „Lietuva 2050“ nuostatomis ir atsižvelgiant į nuo Koncepcijos patvirtinimo pasikeitusias geopolitines aplinkybes; 3. inicijuoti techninį Koncepcijos sutvarkymą, panaikinant nuorodas į nebegaliojančius dokumentus, ištaisyti pasikeitusius įstaigų pavadinimus ir kitus techninius neatitikimus; 4. šalies teritorinės raidos strateginių dokumentų atnaujinimą ir įgyvendinimą pavesti koordinuoti toms pačioms struktūroms, kurios bus atsakingos už Vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo koordinavimą; 5. nuolat informuoti Komitetą apie Koncepcijos atnaujinimo procesą. )

Sumaniosios specializacijos koncepcijos įgyvendinimas viešojo valdymo reformos perspektyvoje
(Sprendimą šiuo klausimu priimti kitame Seimo Ateities komiteto posėdyje.)