Švietimo ir kultūros ryšys: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Kultūros ministerijos bendradarbiavimas, atlikti ir laukiantys darbai, iššūkiai
(Pavesti Kultūros komiteto ir Švietimo ir mokslo komiteto biurams parengti sprendimo dėl darbo grupės bendroms švietimo ir kultūros problemoms bei jų sprendimo būdams detalizuoti sudarymo projektą.)

Švietimo įstatymo (XIV-1726 ir lydinčiųjų teisės aktų) ir Profesinio mokymo įstatymo (XIVP-1732 ir lydinčiųjų teisės aktų) pakeitimų, priimtų 2022 m. gruodžio mėn., įgyvendinimas; Privatūs profesinio mokymo teikėjai: esama situacija ir galimi kriterijai v
(Išklausyta informacija.)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo grupės išvadų dėl švietimo pagalbos specialistų darbo ir apmokėjimo sąlygų pristatymas ir svarstymas
(Išklausyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija.)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija apie pasirengimo darbų dėl trumposios pakopos studijų (ISCED 5) eigą
(Išklausyta informacija. Komiteto 2021-05-19 posėdyje nutarta kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir: 1. prašyti dar kartą įvertinti kolegijų ir sektorinių komitetų siūlymus dėl trumposios pakopos studijų kvalifikacijų, kad būtų tinkamai atsižvelgta į rinkos poreikius, profesinio mokymo įstaigų bei kolegijų galimybes įgyvendinti reikalingas trumposios pakopos studijas; 2. iki birželio 15 d. informuoti Švietimo ir mokslo komitetą apie susitarimus tarp kolegijų, profesinių mokymo įstaigų ir sektorinių komitetų. )

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija apie Profesinio mokymo įstatymo peržiūrėjimo darbų eigą
(Išklausyta informacija)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija apie Profesinio mokymo įstatymo peržiūrėjimo darbų eigą
(Išklausyta informacija.)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veikla, panuojamas biudžetas ir darbai 2021 m., kiti aktualūs klausimai sporto srityje.
(Išklausyta informacija)

Švietimo politikos strateginės gairės: kaip įgyvendinsime Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ nuostatas dėl švietimo?.
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu. )

Švietimo strateginė vizija
(2023 m. gegužės 26 d. Seimo Ateities komiteto posėdyje svarstyta švietimo strateginė vizija. Akcentuota, kad pasaulyje vyksta globalūs geopolitiniai pokyčiai, įsisiūbuoja klimato kaita, o dirbtinio intelekto pažanga tiesiog per keletą mėnesių pakeitė informacijos surinkimu pagrįstas profesijas. Todėl švietimo politika privalo būti įžvalgi ir orientuota į ateitį, o ne į kosmetinį esamos būklės pagerinimą. Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projekto siekis švietimui – tai ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus. 2050-aisiais Lietuvos veidą lemsianti karta šiandien jau yra ugdoma vaikų darželiuose ir mokyklose - turime skirti ypatingą dėmesį šios kartos ugdymui jau šiandien.)

Tarptautinės jaunimo politikos įgyvendinimas ir plėtra
(Išklausyta informacija)

Tarptautinių programų jaunimo srityje įgyvendinimo 2014-2020 m. rezultatai
(Išklausyta informacija)

Techninių sporto šakų federacijų veiklos pristatymas ir problematika
(Išklausyta informacija)

Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(3) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-513
(Spalio 20 dienos posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 163 straipsniu projektą Nr. XIVP-513. Siūlomu įstatymo projektu siekiama, kad teisės aktų projektų vertinimas aplinkos ir klimato kaitos požiūriu būtų aiškus ir nepriklausytų išimtinai nuo teisės akto projekto rengėjo valios nustatant aiškius kriterijus, kada toks vertinimas būtų privalomas. Komitetas iš esmės pritarė siūlomam įstatymo projektui, tačiau pasiūlė papildyti projektą dėl teisės aktų vertinimo žmogaus teisių ir laisvių aspektu. Taigi Komitetas pritarė Seimo narių siūlymui papildyti šį projektą nuostatomis, kuriomis teisės akto projekto rengėjas būtų įpareigotas atlikti teisės akto projekto vertinimą žmogaus teisių ir laisvių aspektu, jeigu rengiamame teisės akto projekte nustatomas teisinis reguliavimas, susijęs su pokyčiais šiose srityse: asmens gyvybės; laisvės ir orumo; pilietinių ir politinių teisių; vaiko teisių; lyčių lygybės; žmonių su negalia; tautinių mažumų; pasaulio lietuvių; nediskriminavimo ir lygių galimybių; privataus ir šeimos gyvenimo; minties, tikėjimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; teisės skleisti ir gauti informaciją; privačios nuosavybės ir vartotojų teisių; asmens duomenų; apsaugos nuo kankinimų ir smurto; kitose žmogaus teisių apsaugos srityse. Siūlomą numatomo vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jeigu atlikus rengiamo teisės akto projekto vertinimą nustatomas neigiamas poveikis kuriai nors nurodytai sričiai, teisės akto projekto rengėjas turėtų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo ar kitų priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir laisvėms. Toks pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į realią situaciją teisėkūroje. Valstybinio audito ataskaitoje, kurioje buvo vertinami teisėkūros procesai buvo konstatuota, kad esamas teisinis reguliavimas ne visada atitinka minėtus principus: Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais pripažinta, kad teisinis reguliavimas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktuose nustatytam teisiniam reguliavimui. 2014–2016 m. tokie sprendimai buvo priimti daugiau nei pusėje išnagrinėtų bylų. Seimo kontrolieriai, kurių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, 2014–2016 m. pateikė apie 70 rekomendacijų keisti įstatymus ar kitus norminius teisės aktus, varžančius žmogaus teises ir laisves.)

„Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvažiuojamasis posėdis į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą
(NUTARTA: 1. Tęsti klausimo parlamentinę kontrolę. 2. 2024 metų sausio mėnesį rengti Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį dėl parlamentinės kontrolės klausimo „Dėl 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XIV-934 nuostatų taikymo praktikoje“. )

Tendencijos nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumas ir valstybės pagalbos priemonės
(Atsižvelgdami į 2023 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstyto parlamentinės kontrolės klausimo „Tendencijos nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumas ir valstybės pagalbos priemonės“ metu suformuluotus siūlymus, prašome Jūsų įvertinti siūlymus ir pagal kompetenciją pateikti poziciją bei galimus sprendimus: Lietuvos bankui: - siūlome išanalizuoti ir pateikti siūlymus, kaip pagerinti fiksuotų paskolų palūkanų pasiūlos prieinamumą. Finansų ministerijai: - pateikti nuomonę dėl iki 2009 m. galiojusios gyventojų pajamų mokesčio lengvatos būsto paskolų palūkanoms efektyvumo ir galimo poveikio valstybės biudžeto pajamoms. Lietuvos bankui ir Finansų ministerijai: - įvertinti juridinių asmenų įsigytų būstų dalį visuose gyvenamojo nekilnojamojo turto sandoriuose, kurios mažina gyvenamojo nekilnojamojo turto pasiūlą ir pasiūlyti atitinkamas fiskalines priemones šiai situacijai suvaldyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: - įvertinti galimybes apjungti valstybės paramos būstui įsigyti priemones, siekiant užtikrinti, kad parama būtų teikiama socialiai jautrioms asmenų grupėms; - atsižvelgiant į tendencijas, kada šeimos kuriamos vis vėlyvesniame amžiuje, įvertinti galimybes atsisakyti amžiaus cenzo kriterijaus vertinimo ir pasiūlyti vertinti kitus kriterijus, siekiant šeimoms pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti; - įvertinti galimybes kurti municipalinio būsto fondus: tiek statant naujus pastatus, tiek panaudojant jau pastatytus/statomus. Aplinkos ministerijai: - atnaujinti Lietuvos būsto strategiją (kuri galiojo 2004-2017 m.); - atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto pasiūlos lankstumą užtikrina statybų (leidimų išdavimo) procedūrų efektyvumas, siūlytina atlikti statybas reglamentuojančių teisės aktų ex post vertinimą ir pateikti galimus siūlymus dėl jų tobulinimo. )