Tūkstantmečio mokyklų programa (TŪM akademija, ekspertų atranka)
(1. Prašyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos įvertinti, ar Tūkstantmečio mokyklų programos ekspertų atranka buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų. 2. Prašyti Centrinės projektų valdymo agentūros Komitetui posėdyje pristatyti informaciją apie ES lėšomis finansuojamų projektų valdymo, kokybės užtikrinimo tvarką. )

Tūkstantmečio mokyklų programos pristatymas
(Pristatytas Tūkstantmečio mokyklų programos projektas)

Turizmas Lietuvoje: esama padėtis ir perspektyvos
(NUTARTA: Susipažinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatytais turizmo sektoriaus statistiniais duomenimis už 2019–2022 m. geopolitinių bei makroekonominių pokyčių kontekste, įvertinus valstybės pagalbos teiktas priemones turizmui pandemijos laikotarpiu ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte maitinimo įstaigų teikėjams, renginių organizatoriams bei apgyvendinimo paslaugoms siūlomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, identifikavus turizmo atsigavimo prognozes iki 2024 m., pasiūlyti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – Ministerija): 1. Kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija vystyti glaudesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant, kad atvykstamasis turizmas būtų skatinamas vykdyti išnaudojant įvairesnes transporto rūšis. 2. Į turizmo ekosistemos dalyviams aktualių klausimų sprendimą įtraukti aktyvius socialinius partnerius. 3. Vykdyti efektyvią šalies turizmo rinkodarą, ieškant būdų jai skirti didesnį finansavimą, bei į šią veiklą įtraukiant turizmo verslą (ieškant galimybių kompensuoti dalį kaštų dėl pandemijos nukentėjusiam ir ribotas finansines galimybes turinčiam atvykstamojo turizmo verslui). )

Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas turizmo sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, paramos priemones neigiamoms pasekmėms mažinti dėl COVID-19 pandemijos suvaržymų, nusprendė: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Rengiamuose ir atnaujinamuose strateginio planavimo dokumentuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos planas ir kt.) nustatyti konkrečius uždavinius ir priemones vietinio turizmo plėtros skatinimui. 1.2. Papildyti 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 1 priede „2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąrašas“ nustatyto 1.11 uždavinio „Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą“ poveikio rodiklius, numatant rodiklį ir pažangios vietinio turizmo infrastuktūros vystymo vertinimui. 1.3. Pasiūlyti išnagrinėti startuolio E-skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.4. Pasiūlyti asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, privalomos 14 dienų izoliacijos terminą sutrumpinti iki 7 dienų. 1.5. Pasiūlyti sudaryti galimybę šeimoms, taip pat asmenims, paskiepytiems/persirgusiems COVID-19, saugiai naudotis kaimo turizmo sodybų paslaugomis. 2. Pasiūlyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai: 2.1. Siekiant geriau naudoti turizmo potencialą šalies pažangai rengiamoje atnaujinamoje Nacionalinėje plėtros programoje išskirti turizmo sektorių atskira dalimi, joje numatant konkrečias priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui. 2.2. Atnaujinamame Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyti priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui, laikantis darnumo principų, išnaudojant skaitmeninimo galimybes, taikant inovatyvius sprendimus ir mažinant sezoniškumą. )

Ugdymo proceso organizavimas 2021-2022 m. mokslo metais
(Išklausyta informacija. Klausimas tęstinis, prie jo bus grįžtama pagal poreikį.)

Ūkininkų protesto reikalavimų išklausymas ir komiteto pozicija
(Kreiptis į Seimo Pirmininkę ir Seimo valdybą, kad būtų kuo greičiau sušaukta neeilinė Seimo sesija būtiniems klausimams spręsti, kai tik reikiamus įstatymų projektus (Teisės aktų informacinėje sistemoje Nr. 24-1018: Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7, 9, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas) Vyriausybė pateiks Seimui.)

Universalaus dizaino gairės
(Išklausyta informacija.)

Užimtumo tarnybos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos pagalbos priemonės, nukentėjusiems nuo Covid-19
(Išklausyta informacija)

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Š. m. balandžio 14 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) išklausęs Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaitos (toliau – Ataskaita) pristatymą, nusprendė kreiptis į Vyriausybę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, be kita ko, pažymėjo, kad nuotolinis mokymas trikdo vaikui, ypač paaugliui, būtinus socializacijos procesus ir kelia žalą vaiko fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Tikėtina, kad popandeminiu laikotarpiu daugeliui vaikų kils ne tik psichinės emocinės problemos, bet taip pat bus padaryta žala fizinei sveikatai (pavyzdžiui, viršsvoris, stuburo deformacijomis ir pan.). Komitetas prašo Vyriausybę ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrę susipažinti su Ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis bei ieškoti galimybių grąžinti vaikus į kontaktinį švietimo ir ugdymo procesą dar šiais mokslo metais. Komitetas taip pat ragina apsvarstyti galimybę atsisakyti bendrų vardiklių taikymo, grąžinant vaikus į mokyklas bei organizuojant neformalųjį ugdymą, ypatingą dėmesį skiriant vaiko fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos poreikiams. )

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų ataskaitos pristatymą. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, 2020 metų ataskaitoje pateikiamą statistiką, taip pat ir probleminius vaiko teisių užtikrinimo aspektus daugeliu atveju nulėmė pandeminio laikotarpio ypatumai. Viena didžiausių problemų kontrolierė įvardijo institucijų gebėjimo bendradarbiauti trūkumą, taip pat individualios pagalbos vaikui ir šeimai trūkumą, kritiškai įvertino bendro vardiklio taikymą kovoje su Covid-19 ugdymo ir švietimo procese. Įvertinęs ataskaitoje išdėstytas problemas, komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl būtinybės užtikrinti optimaliausias priemones švietimo, ugdymo, sveikatos srityse, siekiant maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes vaiko fizinei, emocinei, socialinei sveikatai pasibaigus pandemijai. Kalbėdama apie individualių paslaugų stygių, E. Žiobienė atkreipė dėmesį į skaudžius skyrybų atvejus, kai reikia spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo su vaiku klausimą. Pavyzdžiui, kai vaikas gyvena su mama, tėčio niekas nekonsultuoja, neparuošia trumpiems susitikimams su vaiku. Pagalba emocinių problemų turintiems vaikams biurokratiniu požiūriu yra suteikiama, tačiau kelia abejonių paslaugos kokybė (nepakankami atsižvelgiama į individualius poreikius arba pagalba suteikiama pavėluotai). E. Žiobienė pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija dažnu atveju veikia tik kaip „gydymo ministerija“, o ne sveikatos. Kol liga nėra nustatyta – nėra ir prevencinės pagalbos. Dažniausiai vaikų problemos sprendžiamos tik per socialinės apsaugos prizmę, ir tai nėra gerai. Kontrolierės teigimu, švietimas gali daug kompensuoti užtikrinant vaiko sveiką gyvenseną, socializaciją, gerą emocinę sveikatą. Tačiau ydinga tai, kad įstatymu sureguliuoti dalykai dažnai susiaurinami savivaldos ar kitais poįstatyminiais teisės aktais. Kontrolierė taip pat kalbėjo apie tai, kad nuotolinis ugdymas yra ypač žalingas vaikų socializacijai, todėl toks mokymo būdas galimas tik esant neatidėliotinai būtinybei. Dabar dažnai, anot pareigūnės, vaikai neina į mokyklas dėl prasto testavimo organizavimo. Blogai įvertintas ir bendro vardiklio taikymas, kai vaikai lieka mokytis nuotoliniu būdu tose vietovėse, kur nėra daug Covid-19 susirgimų atvejų. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo gautas vaikų skundas dėl likviduojamos Vilniaus futbolo mokyklos, kuriame vaikai nurodė, kad priimant sprendimus, nebuvo išklausyta jų nuomonė. Pasak E. Žiobienės, bet koks proporcingai nepagrįstas vaikų uždarymas namuose, vaikų eliminavimas sprendžiant jiems aktualius klausimus, gresia vaiko, ypač paauglio, socializacijai ir fizinei būklei. Kontrolierė kritiškai vertino vaiko teisių srities priskyrimą išskirtinai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Jos nuomone, tai lemia, kad vienos ministerijos kritikuoja kitas, neprisiimdamos atsakomybės už savo sritį. Vaikas yra žmogaus teisių subjektas, ir jo teisės turi būti saugomos pagal pilnas visų sričių kompetencijas. Dabar vaiko problemos yra peradresuojamos vienų kitiems ir dėl to net ir teisingi biurokratiniai veiksmai vaikų ir šeimos situacijos realiai nesprendžia.)

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-845
(Spalio 6 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIVP-845). Šio dokumento tikslas – plėsti vaikų priežiūros, pagalbos tėvams, auginantiems vaikus, formų įvairovę ir suteikti tėvams (globėjams) galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą. Priėmus siūlomą įstatymą, būtų nustatyta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose įrengti vaiko kambarius, o kitoms institucijoms, įstaigoms, organizacijoms ir įmonėms būtų rekomenduojama vaiko kambarį įrengti. Komitetas įstatymo projektui pritarė. Tokių kambarių įrengimas būtų privalomas, jeigu institucijoje ar įstaigoje būtų patvirtinta ne mažiau kaip 100 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų, pareigybių. Įstatymo iniciatorių teigimu, tokio dydžio institucijos ar įstaigos dažniausiai turi užtektinai patalpų (įskaitant nenaudojamas) ir finansinių lėšų vaiko kambariui įrengti. Tokiose institucijose ir įstaigose paprastai egzistuoja ir realus poreikis turėti vaiko kambarį. Priėmus įstatymą, minimalius reikalavimus vaiko kambario įrengimui nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Siekiant sudaryti galimybes institucijoms ir įstaigoms pasirengti vaiko kambarių įrengimui bei veiklai, taip pat Vyriausybei (jos įgaliotai institucijai) suteikti pakankamai laiko parengti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, siūloma nustatyti, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas įsigaliotų 2022 m. birželio 1 d., o poįstatyminiai teisės aktai turėtų būti parengti iki 2022 m. balandžio 30 d. Taip būtų sudarytos reikalingos sąlygos 2022 m. birželio 1 d. visoms atitinkamo dydžio valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms turėti veikiančius vaiko kambarius. )

Vaikų socializacijos centrai: naujas modelis
(Išklausyta informacija, užduoti klausimai. 2024-05-15 posėdyje priimtas protokolinis nutarimas.)