Dėl planuojamo AB Lifosa veiklos sustabdymo ir kitų klausimų, susijusių su Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo taikymu
(NUTARTA: Svarstant Lifosa, AB veiklos problemas, susijusias su planuojamu įmonės gamybos sustabdymu, tolesniu veiklos vystymu bei tarptautinių sankcijų režimo įgyvendinimo priežiūra, buvo pažymėta, kad bendradarbiavimas tarp Lifosa, AB administracijos ir įmonės laikinojo administratoriaus – Finance Guru, UAB taip pat paminėtų subjektų bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) vyksta sklandžiau. Pažymėta, kad nors įmonės laikinasis administratorius savo veiklą vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022-05-23 įsakymu Nr. 1K-183 „Dėl laikinojo administratoriaus skyrimo“ (numatančiu, kad laikinasis administratorius privalo užtikrinti, kad iš įmonės vykdomų sandorių tiesioginės ar netiesioginės naudos negautų subjektai, kuriems taikomos sankcijos, o pačiai įmonei būtų užtikrinta ekonomiškai pagrįsta nauda; visiems įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ar vadovo sprendimams reikalingas išankstinis rašytinis laikinojo administratoriaus pritarimas. Šie sprendimai apima ir bet kokius AB „Lifosa“ atsiskaitymus, pinigines operacijas, sutarčių ir sandorių sudarymą ar nutraukimą), atskirų tvarkų, kaip laikinasis administratorius turėtų vykdyti sandorių patikrą, Finansų ministerija nėra patvirtinusi; pasiūlyti: 1. Finansų ministerijai įtvirtinti galimybes Lifosa, AB pirkimo – pardavimo sandorių patikrą laikinajam administratoriui vykdyti naudojantis FNTT pateikiamu sąrašu apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, arba Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų teikimo apie naudos gavėjus (JANGIS) sistemos duomenimis; 2. FNTT, pasitelkiant užsienio šalių ambasadas, išanalizuoti kitų šalių praktiką, taip pat ir Belgijos, Antverpene, dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo karo Ukrainoje kontekste ir atitinkamas įžvalgas įvertinti, ar Lietuvoje taikomos priemonės nėra perteklinės, kartu su Finansų ministerija bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija dėl Lietuvoje sankcionuojamų subjektų; 3. Finansų ministerijai palengvinti Lifosa, AB produkcijos pardavimą Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms bei kooperatyvams, laikinajam administratoriui išankstinę patikrą atliekant vadovaujantis FNTT pateikiamu sąrašu apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, arba Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų teikimo apie naudos gavėjus (JANGIS) sistemos duomenimis; 4. Finansų ministerijai kartu su FNTT įtvirtinti galimybes Lifosa, AB žaliavas, būtinas įmonės veiklai vykdyti, tokias kaip amoniakas ir pan., įsigyti laikinajam administratoriui taikant įmanomai trumpiausią laiką išankstinei sandorių patikrai atlikti. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Seimo Ekonomikos komitetą ir, jei reikalinga, teikti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo. )

Dėl pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros
(NUTARTA. Atsižvelgiant į tai, kad pilietiškumo ir patriotiškumo nuostatų stiprinimas formaliajame ir neformaliajame ugdyme yra labai svarbus siekiant visapusiškai sutelkti ir parengti visuomenę krašto gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui per pilietinį patriotinį švietimą, kritinio mąstymo ugdymą ir praktinių žinių suteikimą, taip pat į tai, kad XVIII Vyriausybės programos 240.3 punkte numatyta atnaujinamose bendrojo ugdymo programose įdiegti į dalykų turinį integruotus ugdymo nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais elementus, kartu įvertinti galimybę įvesti privalomą ugdymą šiais klausimais, nutarta: - paraginti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją imtis lyderystės stiprinant neformalųjį pilietinį ir patriotinį švietimą įgyvendinant XVIII Vyriausybės programos 240.3 punktą ir skatinant savivaldybes, švietimo įstaigas, neformaliojo ugdymo įstaigas ir nevyriausybines organizacijas bendradarbiauti tarpusavyje pilietiškumo ugdymo klausimais bei kartu su Lietuvos šaulių sąjunga mokyklose steigti jaunųjų šaulių būrelius (siekiant, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų bent po kelis jaunųjų šaulių būrelius įvairiose švietimo įstaigose); - siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, užtikrinant tinkamą pedagogų, dirbančių pilietinio ugdymo srityje, rengimą bei kitus dalykus dėstančių pedagogų pilietinio ugdymo kompetencijų stiprinimą, pasitelkti ne tik pedagogus rengiančias aukštąsias mokyklas, bet ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją; - siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms, bendradarbiaujant su atsakingomis savivaldybėmis, visapusiškai stiprinti ir plėtoti kadetų (sausumos, jūrų, oro) ugdymą; - siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tobulinti Pilietiškumo pagrindų programą į ją įtraukiant daugiau praktinių veiklų, taip pat iš Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos perkeliant ne tik nacionalinio saugumo temas, bet ir daugiau temų, susijusių su gynyba ir ekstremaliomis situacijomis; - prašyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuolat informuoti Komitetą apie diskusijas dėl Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projekto, taip pat apie bendrojo ugdymo programų, susijusių su pilietiniu ir patriotiniu ugdymu, turinio atnaujinimo procesą. )

Dėl pažinimo centro idėjos Antano Kraujelio-Siaubūno sodyboje (Papiškių k., Utenos r.)
(Išklausyta informacija)

Dėl paveldosauginio savivaldybių indekso
(Išklausyta informacija)

Dėl pasiruošimo teikti pakaitinį ir ŽIV ligos gydymą iš Ukrainos į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams
(Posėdyje dalyvavę Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai paaiškino, kaip bus teikiama pagalba užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje. Asmenims, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, t. y. Lietuvoje jau dirbantys Ukrainos piliečiai, tiek diagnostiką, tiek gydymą gaus iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Kitiems asmenims, užsiregistravusiems Migracijos departamente, visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat ir ŽIV ligos gydymas, nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiu, bus užtikrinami iš valstybės biudžeto lėšų, taip, kaip yra nurodyta 2022 m. kovo 1 d. vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 1V-149.)

Dėl pasiruošimo teikti pakaitinį ir ŽIV ligos gydymą iš Ukrainos į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams
(Kovo 23 d. posėdyje Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) aiškinosi, kaip Lietuva yra pasirengusi priimti ir gydyti iš Ukrainos į Lietuvą atvykusius karo pabėgėlius, asmenis, sergančius priklausomybe nuo opioidų, kuriems yra reikalingas pakaitinis palaikomasis gydymas, t. y. tęstinis gydymas, skiriant santykinai stabilias opioidinių vaistinių preparatų dozes, siekiant maksimaliai normalizuoti paciento somatinę ir psichikos būseną, skatinti pozityvius elgesio ir socialinės adaptacijos pokyčius, taip pat asmenis, kuriems turi būti tęsiamas ŽIV ligos gydymas. Preliminariais duomenis, šiomis dienomis iš Ukrainos išvyksta apie 40 tūkst. žmonių, kuriems bus reikalinga ši pagalba. Kiek tokių žmonių pasieks Lietuvą, nėra žinoma, tačiau pavieniai atvejai rodo, kad tokia pagalba yra ir bus reikalinga. Tai patvirtino posėdyje dalyvavusios ir kalbėjusios ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir artimųjų asociacijos „Demetra“ prezidentė Svetlana Kulšis ir Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė. Organizacijų atstovės patvirtino, kad į jų įstaigas jau kreipėsi tiek šeimos su mažais vaikais, tiek asmenys, kuriems reikalingi pakaitinis ar ŽIV ligos gydymas ir tyrimai. Posėdyje dalyvavę Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai paaiškino, kaip bus teikiama pagalba užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje. Asmenims, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, t. y. Lietuvoje jau dirbantys Ukrainos piliečiai, tiek diagnostiką, tiek gydymą gaus iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Kitiems asmenims, užsiregistravusiems Migracijos departamente, visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat ir ŽIV ligos gydymas, nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiu, bus užtikrinami iš valstybės biudžeto lėšų, taip, kaip yra nurodyta 2022 m. kovo 1 d. vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 1V-149. )

Dėl pasiruošimo Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo įgyvendinimui
(Atsižvelgiant į tai, kad: Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-386 (toliau – Įstatymas). Įstatymo priedo 2 straipsnyje yra numatytos Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos, atitinkamai 2021 m. lapkričio 1 d. ir 2021 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių komisija (toliau – Komisija), vykdydama parlamentinę kontrolę, 2021 m. spalio 29 d. posėdyje išklausė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovų pateiktą informaciją dėl pasiruošimo Įstatymo įgyvendinimui. Komisija konstatuoja, kad iki šiol nėra priimti šio Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nenumatytos finansinės galimybės, neapibrėžtas laboratorijų pasiruošimas Įstatymo įgyvendinimui, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1. Siekti kuo skubesnio Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo. 2. Pateikti Komisijai susipažinti su Įstatymo įgyvendinimui parengtais teisės aktais ir jų projektais. 3. Teikti Įstatymo pakeitimą dėl Įstatymo įsigaliojimo datos atidėjimo, iki bus tinkamai pasiruošta įgyvendinti įstatymą. Pritarta bendru sutarimu. )

Dėl pasirengimo 2024 m. šimtmetį mininčiai Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“
(Išklausyta informacija)

Dėl pasirengimo valstybės gynybai
(Informacija išklausyta.)

Dėl pasirengimo M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimui 2025 m.
(Išklausyta informacija)