„Dėl padėties nevalstybiniame kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje ir skubių pagalbos priemonių“
(Išklausyta informacija, sprendimų nepriimta)

Dėl padėties Lietuvos degalų rinkoje
(Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 10 d. posėdžio metu Energetikos ministerijos atstovų ir suinteresuotų verslo įmonių asociacijų ir kitų asmenų pateiktą informaciją apie padėtį Lietuvos degalų rinkoje; įvertindamas situaciją, kad Lietuvos rinkoje į degalus maišoma apie 80 proc. importuojamų biodegalų ir tik 20 proc. vietinės gamybos biodegalų, akcentuodamas, kad į degalus įmaišomų importuotų biodegalų kaina yra 2–3 euro centais didesnė už vietinės gamybos biodegalus ir todėl už įsigyjamus degalus Lietuvoje vartotojai permoka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tuo pačiu Lietuvos ūkininkai kasmet netenka apie 30 mln. eurų pajamų, o vartotojai patiria apie 10 mln. eurų nuostolį, nusprendė: Pasiūlyti Energetikos ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija išnagrinėti ir numatyti vietinės kilmės biodegalų didesnio panaudojimo degalų gamyboje, skatinimo priemones ir būdus. )

Dėl padėties keleivių vežimo kelių transportu tarpmiestiniais maršrutais srityje
(1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai ir jos institucijoms pagal kompetenciją kartu su socialiniais partneriais (Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija LINAVA, Lietuvos keleivių vežimo asociacija ir kt.): 1.1. Organizuoti diskusiją, kurios tikslas – atsižvelgiant į žaliąjį kursą suformuoti valstybės politikos gaires tolimojo susisiekimo srityje ir įtvirtinti jas teisės aktuose; 1.2. Nustatyti galimus dabartinės tolimojo susisiekimo sistemos trūkumus ir suformuluoti galimos reformos tikslus; 1.3. Atlikti poveikio vertinimą vartotojams, konkurencijai, regionams, valstybės ir savivaldybių biudžetams; 1.4. Sudaryti ir patvirtinti Vyriausybėje galimos reformos įgyvendinimo planą su terminais ir atsakingomis už įgyvendinimą institucijomis; 1.5. Esant poreikiui, atlikti reikalingų teisės aktų pakeitimus. 2. Apie priimtus sprendimus informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl padėties atvykstamojo turizmo sektoriuje
(NUTARTA: 1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, pasiūlyti apsvarstyti galimybes sukurti nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų apgyvendinimo Lietuvos viešbučiuose mechanizmą, kuris apimtų tiek apgyvenimo, tiek ir maitinimo viešbučiuose paslaugų įsigijimą bei atitinkamų paslaugų kompensavimo tvarką. Pažymėtina, kad asmenų, atvykstančių į Lietuvą dėl Ukrainoje vykstančio karo, skaičius nemažėja, todėl jų apgyvendinimo Lietuvoje klausimai turės būti sprendžiami sisteminiu būdu. 2. Lietuvos Respublikos finansų ministeriją prašyti įvertinti galimybes pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučių ir restoranų paslaugoms 2023 metais. Ekonomikos komitetui išvadas prašome pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 22 d. )

Dėl numatomų vykdyti miško kirtimų poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo ir leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pokyčių
(NUTARTA: Atsižvelgiant į parlamentinės kontrolės metu posėdžio dalyvių išsakytas pastabas bei pasiūlymus atsakingų institucijų sprendimų priėmimo procesams optimizuoti dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio ,,Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo nustatymo: 1. Prašyti Aplinkos ministerijos iki 2024 m. birželio 14 d. pateikti Aplinkos apsaugos komitetui informaciją dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos artimos aplinkos aiškių kriterijų apibrėžimo teisės aktuose. 2. Rekomenduoti Aplinkos ministerijai rasti galimybių pavaldžioms institucijoms (Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybinei miškų tarnybai) skirti papildomus asignavimus darbo užmokesčiui.)

Dėl numatomos reformos dėl galimų Lietuvos policijos struktūros pokyčių susijusių su Seime Vyriausybės pateiktais projektais: Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 2, 6, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 27, 29, 30 straipsnių ir priedo pakeitimo Įstatymo papildymo 61
(Išklausyta informacija.)

Dėl NTAKD parengtų rekomendacijų savivaldybėms dėl narkotikų kontrolės komisijų (NKK) veiklos stiprinimo
( Vasario 10 d. posėdyje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas Komisijai pristatė Departamento parengtas rekomendacijas savivaldybėms dėl narkotikų kontrolės komisijų (NKK) veiklos stiprinimo. Siekiant puoselėti gyventojų sveikatą, socialinę gerovę, svarbus yra psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo užtikrinimas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Savivaldybės gali prisidėti prie subalansuotos psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo politikos įgyvendinimo. Pranešėjas informavo, kad Departamentas 2020 m. atlikęs savivaldybių NKK apklausą apie jų vykdytą veiklą 2019 m. bei mokymų poreikį specialistams, parengė ir išplatino rekomendacijas savivaldybėms dėl NKK veiklos stiprinimo „Rekomendacijos savivaldybių narkotikų kontrolės komisijų veiklos stiprinimui“. Taip pat, Departamentas 2020 m. organizavo mokymus, kuriuose 135 NKK nariai patobulino kompetencijas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos klausimais. Parengtos rekomendacijos savivaldybėms apima šiuos pagrindinius siūlymus: • Savivaldybėse steigti NKK (2019 m. NKK buvo įsteigtos ir veiklą vykdė tik 34 savivaldybėse); • pasirengti psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos programas; • atlikti vykdomų psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių įgyvendinimo stebėjimą ir vertinti vykdomos veiklos rezultatus; • vadovautis patikima statistika, kuri leistų planuoti ir matuoti vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos kokybę, užtikrinti duomenų palyginamumą; • viešinti NKK veiklą, išryškinant gerąją darbo patirtį, dalintis gerąja patirtimi su kitomis savivaldybių NKK; • stiprinti bendradarbiavimą su valstybės bei savivaldybės institucijomis, įstaigomis sprendžiant aktualius klausimus, susijusius su psichoaktyviųjų medžiagų kontrole ir vartojimo prevencija; • intensyviau bendradarbiauti ir gerinti komunikaciją tarp savivaldybėse įkurtų tarybos komitetų, komisijų bei sukurtų darbo grupių Šiuo metu rengiamame naujame strateginiame dokumente – Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais iki 2035 metų, yra planuojama savivaldybių narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos komisijų veiklos stiprinimą numatyti kaip atskirą įgyvendinimo kryptį. Komisijos nariai, dalyvaujant įvairių institucijų atstovams, aktyviai diskutavo dėl NKK tobulinimo galimybių, pasidžiaugė, kad šios rekomendacijos prisidės prie NKK darbo gerinimo, esant narių kaitumui, buvo svarstoma, ar nevertėtų pagalvoti ir apie NKK veiklos išplėtimo galimybę, neapsibrėžiant tik psichoaktyvių medžiagų kontrolės ir prevencijos kontrole. )

"Dėl notarų veiklos reguliavimo, teikiamų paslaugų įkainių ir pajamų apmokestinimo."
(Išklausyta informacija)

Dėl norminių studijų kainų (Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. 21-18473)
(Išklausyta ŠMSM informacija.)

Dėl Nidos švyturio pastatų komplekso
(Išklausyta informacija dėl Nidos švyturio pastatų komplekso)

Dėl Nidos švyturio pastatų komplekso
(Tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę.)

Dėl nevyriausybinių organizacijų kreipimosi „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“
(Š. m. birželio 23 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau - Komitetas) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“. Šis klausimas buvo įtrauktas į komiteto darbotvarkę atsižvelgus į gautus kreipimusis „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“, „Dėl galimybės gimdyme dalyvauti moters pasirinktam lydinčiam asmeniui“, „Dėl parlamentinės kontrolės“. Komiteto posėdyje nagrinėti klausimai: 1) Psichologinis smurtas prieš gimdyves ir jo prevencija; 2) Teisė pasirinkti cezario pjūvio planinę operaciją; 3) Teisė kiekvienai gimdyvei gimdyti su jos pasirinktu lydinčiu asmeniu. Šias temas iniciavo moterų iniciatyvinės grupės, žmogaus teisių srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos (toliau – iniciatoriai). Iniciatoriai atkreipė Komiteto dėmesį ir į Sveikatos apsaugos ministerijos formalius atsakymus į jų keliamus klausimus dėl akušerinio smurto reglamentavimo teisės aktuose bei kitus moterų teisių gimdymo metu klausimus. Posėdyje buvo išklausyti klausimų iniciatoriai, galimai akušerinį smurtą patyrusi moteris, medikų bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Įvertinus iškeltas problemas ir išsakytas nuomones, darytinos išvados, kad nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys gimdymo procesą iš esmės yra pažangūs, tačiau: - pasitaiko situacijų, kai personalas gimdymo metu galimai vartoja žeminančią retoriką, gimdyvės patiria emocinę traumą gimdymo metu ir galimai dėl to kylančius potrauminį sindromą ar pogimdyvinę depresiją; - nėra pakankamai aiškus cezario pjūvio operacijos pasirinkimo galimybių reglamentavimas, tai galimai pažeidžia moters teisę į savo kūną, sukuria nelygias galimybes rinktis tokią operaciją priklausomai nuo gimdyvės materialinės padėties bei kuria prielaidas korupcijai; - ne visuomet leidžiama rinktis lydintį asmenį (pvz. dulą), o vaiko tėvas ne visais atvejais yra tinkamas palydovas gimdyvei. Gimdyvėms trūksta išankstinės informacijos apie lydinčio asmens pasirinkimo galimybes; - gimdyvės yra pažeidžiamoje situacijoje, teikiant skundą įstaigos vadovui, emocinio smurto įrodyti neįmanoma, todėl sprendimai būna palankūs medicinos personalui; - medikai taip pat patiria psichologinį smurtą dėl gimdyvių ir jų aplinkos elgesio. Vertindami pažangią situaciją Lietuvoje užtikrinant fizinę gimdyvės ir vaiko sveikatą bei tai, kad didžioji dalis moterų nepatiria neigiamų emocinių patirčių gimdymo procese, Komiotetas išreiškė susirūpinimą dėl pasitaikančių nepagarbaus elgesio su gimdyve atvejų ar jos interesų nepaisymo. Komitetas prašo atsižvelgti į gimdymo proceso svarbą moteriai, vaikui, šeimai ne tik fizinės sveikatos aspektu, bet ir jų reikšmę psichinei, emocinei sveikatai bei savivertei. Buvo prašoma užtikrinti, kad Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiautų su pilietinių moterų iniciatyvų atstovėmis (-ais) ir būtų siekiama, kad pagalbos gimdymo proceso metu reglamentavimas bei jo įgyvendinimas atitiktų geriausius motinos ir vaiko interesus tiek fizinės sveikatos, tiek psichinės ir emocinės sveikatos aspektais. Atsižvelgdami į geriausius gimdyvės ir vaiko interesus, prašoma leisti gimdyvei pasirinkti ją lydintį asmenį, jei jis atitinka keliamus reikalavimus dėl sveikatos (pvz. turi neigiamą Covid -19 testo ar kitų reikalaujamų testų rezultatus). Apie galimybę rinktis lydintį asmenį prašoma užtikrinti išankstinę informaciją gimdyvei. Siūloma atsižvelgti ir į medikų patiriamą įtampą bei pasitaikantį orumą žeidžiantį pacientų ir (ar) jų artimųjų elgesį, todėl studijų procese prašoma skirti didesnį dėmesį medikų psichologiniam atsparumui ugdyti.)

Dėl nepilnamečių rūkymo problematikos
(Išklausyta informacija)