Pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui priemonės ir jų skyrimo kriterijai antrojo karantino Lietuvoje laikotarpiu. Faktinės situacijos pristatymas.
(NUTARTA: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) apsvarstyti galimybes kuo greičiau sukurti bendrą informacinę platformą dėl smulkaus ir vidutinio verslo klausimų, kurioje viešai būtų skelbiama naujausia informacija apie Lietuvoje antrojo karantino laikotarpiu smulkaus ir vidutinio verslo subjektams taikomas paramos priemones. Ši informacinė platforma turėtų apjungti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakomybių sritis, taip pat kitų institucijų informaciją, aktualią smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Teikiama informacija turėtų būti susisteminta ir pateikta aiškia bei suprantama forma. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė smulkaus ir vidutinio verslo subjektams vieno langelio principu gauti atsakymus į jiems kilusius klausimus; 2) peržiūrėti ir inicijuoti verslo suvaržymų dėl Covid-19 atlaisvinimą numatant, kad verslo subjektai, kurie atitinka būtinų sveikatos saugumo sąlygų prekybos vietoms reikalavimus, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, galėtų kuo skubiau atnaujinti savo veiklą. 2. Atkreipti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėmesį į pačių smulkiausių verslo subjektų, negalinčių vykdyti savo veiklos dėl Lietuvoje karantino laiku taikomų ribojimų, problemas dėl augančių įsiskolinimų už nuomą bei komunalinius mokesčius. Atsižvelgiant į klausimo aktualumą, prašyti Ekonomikos komitetui nuolat pateikti aktualiausią informaciją apie priimtus sprendimus dėl numatomo paminėtų kaštų kompensavimo mechanizmo. )

Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo klausimai
( NUTARTA: Pritarti Palangos miesto savivaldybės iniciatyva pradėtai ir toliau vykdomai Šventosios valstybinio jūrų uosto rekonstrukcijai. 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra valstybinės reikšmės projektas; 3.2. Naujo, modernaus Šventosios uosto atsiradimas būtų reikšmingas, gerinant pramoginės laivybos infrastruktūrą. 3.3. Vakarų Lietuvos regionui šis objektas būtų itin reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu; 3.4. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas sukurtų reikiamą infrastruktūrą priekrantės žvejams; 3.5. Atstatyto (rekonstruoto) Šventosios valstybinio jūrų uosto molai turėtų ypatingą aplinkosauginę reikšmę: 3.5.1. sunešto smėlio perteklius galėtų būti panaudojamas paplūdimių maitinimui, kaip šiuo metu vykdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje; 3.5.2. įrengti molai galėtų tarnauti kaip prevencinė priemonė klimato kaitos sukeltiems potvyniams valdyti; 3.5.3. paplūdimių pamaitinimas iš perteklinio smėlio sąnašų būtų ekonomiškai naudingesnis negu jo paėmimas iš Preilos-Juodkrantės poligono; 3.5.4. įrengti molai sudarytų sąlygas sulaikyti Šventosios upėje susikaupusias smulkiagrūdžio smėlio sąnašas ir jas panaudoti paplūdimių atstatymui; 3.5.5. molų įrengimas padėtų sumažinti atliekų kiekį vandenyje, tame tarpe ir plastiko (kaupsis prie molų ir bus lengviau jas surinkti), taip būtų prisidedama sprendžiant Baltijos jūros užterštumo problemą. 3.6. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra tarpinstitucinis projektas, sudarysiantis galimybes valstybės institucijoms įgyvendinti savo kompetencijas ir programas, pavyzdžiui: 3.6.1. kranto tvarkymo programa – Aplinkos ministerija; 3.6.2. atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra – Energetikos ministerija; 3.6.3. žvejybos ir akvakultūros infrastruktūros plėtra – Žemįs ūkio ministerija; 3.6.4. susisiekimo infrastruktūros, komunikacijų plėtra – Susisiekimo ministerija; 3.6.5. muitinės ir valstybės sienos apsaugos infrastruktūros vystymas – Finansų ir Krašto apsaugos ministerijos; 3.6.6. rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtra – Ekonomikos ir inovacijų ministerija; 3.6.7. jūrinio sporto infrastruktūros vystymas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 4.1.1. numatyti Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymą Vyriausybės priemonių plane; 4.1.2. Išnagrinėti galimybę ir priimti reikiamus sprendimus Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas; 4.1.3. Išnagrinėti galimybę Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) reikalingas trūkstamas lėšas skirti iš valstybės biudžeto.)

Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimų įgyvendinimo
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad, komiteto nuomone, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 81, 11, 16, 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1827 (toliau - įstatymas) įgyvendinimo tvarka, kai su vežėjais, atitinkančiais įstatymo 8 straipsnio 7 dalies reikalavimus, sudaromos terminuotos sutartys - neatitinka nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Kelių transporto kodekso pakeitimų, komiteto išvadose suformuluotos nuomonės ir įstatymų leidėjo siekio keleivių vežimo reformą įgyvendinti sklandžiai, užtikrinant nepertraukiamą keleivių vežimo paslaugos teikimą, bei maksimaliai apsaugant keleivių ir vežėjų interesus. 2. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai, Transporto kompetencijų agentūrai, kitoms Susisiekimo ministerijos įgaliotoms institucijoms, pagal kompetenciją: 2.1. patikslinti įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatant, kad vežėjams, norintiems tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, leidimai išduodami ir sutartys sudaromos neterminuotai, pagal nuo 2023 m. liepos 1 d. galiojantį Kelių transporto kodeksą (jeigu vežėjas Transporto saugos administracijai iki 2023 m. birželio 1 d. buvo pateikęs prašymą ir įsipareigojo ne trumpiau kaip 18 mėnesių laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kuriais paslaugos buvo teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo). Po 18 mėnesių, paslaugų teikimą norintys tęsti vežėjai, turi atitikti Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies 5 punkto, 182 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų reikalavimus. 2.2. Aktyviau ir konstruktyviai bendradarbiauti ir komunikuoti su vežėjais, juos atstovaujančiomis asocijuotomis struktūromis rengiant ir įgyvendinant keleivių vežimo reformą, organizuojant maršrutus. 2.3. Pristatyti komitetui keleivių vežimo reformos gaires, pateikti komitetui informaciją apie numatomus priimti esminius reformą įgyvendinančius sprendimus. 2.4. Informuoti komitetą apie priimtus ir numatomus priimti sprendimus, susijusius su šiuo komiteto sprendimu. )

Dėl elektromobilumo programų, finansuojamų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondų (RRF), įgyvendinimo
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 4 d. posėdyje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateiktus duomenis apie tai, kad valstybėje nebus pasiekti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 22 straipsnyje įvardinti tikslai, t. y.: 1) iki 2025 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, o N1 klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 procentų metinių pirkimų sandorių; 2) iki 2030 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinių pirkimų sandorių, N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 procentų); pritaria įvairioms elektromobilių įsigijimo skatinimo priemonėms ir siūlo Susisiekimo ministerijai pakartotinai apsvarstyti galimybes grįžti prie pirminiame plane „Naujos kartos Lietuva“ įtvirtintos priemonės „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ 1.3. veiklos „1.3. Elektra arba vandeniliu varomų lengvųjų transporto priemonių įsigijimo juridiniams asmenims skatinimas“ įgyvendinimo, tam numatant bei suderinant lėšas, kad tokia veikla galėtų būti įgyvendinama. Pažymėtina, kad 2023 m. vasario mėn. viešuose pristatymuose buvo teigiama, kad šiai priemonei bus skiriama 50 mln. Eur. Po to ši suma mažėjo iki 41 mln. Eur. Tačiau šiuo metu lėšos šios veiklos įgyvendinimui yra išvis nebeplanuojamos. Apie priimtus sprendimus elektromobilumui skatinti Susisiekimo ministerijos prašome nuolat informuoti Ekonomikos komitetą. )

Ar Lietuvoje užtikrinama veiksminga konkurencija fiksuoto interneto paslaugų rinkoje?
(Komiteto nariai išklausė institucijų pateiktą informaciją.)

Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas turizmo sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, paramos priemones neigiamoms pasekmėms mažinti dėl COVID-19 pandemijos suvaržymų, nusprendė: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Rengiamuose ir atnaujinamuose strateginio planavimo dokumentuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos planas ir kt.) nustatyti konkrečius uždavinius ir priemones vietinio turizmo plėtros skatinimui. 1.2. Papildyti 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 1 priede „2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąrašas“ nustatyto 1.11 uždavinio „Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą“ poveikio rodiklius, numatant rodiklį ir pažangios vietinio turizmo infrastuktūros vystymo vertinimui. 1.3. Pasiūlyti išnagrinėti startuolio E-skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.4. Pasiūlyti asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, privalomos 14 dienų izoliacijos terminą sutrumpinti iki 7 dienų. 1.5. Pasiūlyti sudaryti galimybę šeimoms, taip pat asmenims, paskiepytiems/persirgusiems COVID-19, saugiai naudotis kaimo turizmo sodybų paslaugomis. 2. Pasiūlyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai: 2.1. Siekiant geriau naudoti turizmo potencialą šalies pažangai rengiamoje atnaujinamoje Nacionalinėje plėtros programoje išskirti turizmo sektorių atskira dalimi, joje numatant konkrečias priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui. 2.2. Atnaujinamame Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyti priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui, laikantis darnumo principų, išnaudojant skaitmeninimo galimybes, taikant inovatyvius sprendimus ir mažinant sezoniškumą. )

Dėl Elektros energetikos įstatymo nuostatų, pasirenkant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, įgyvendinimo
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas elektros energijos rinkos liberalizacijos proceso svarbą Lietuvos vartotojams, nusprendė: 1. Pasiūlyti Energetikos ministerijai: 1.1. Įvertinti poreikį patikslinti teisinį reglamentavimą, nustatantį ilgesnį garantinio tiekimo paslaugos laikotarpį vartotojams, savalaikiai nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. 1.2. Patikslinti Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašą, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ir (ar) kitus teisės aktus pagal kompetenciją, nustatant sąskaitų turinio detalizavimą. 1.3. Patikslinti teisės aktų nuostatas dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sudarymo nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis nustatant papildomus saugiklius. 2. Pasiūlyti Energetikos ministerijai ir Aplinkos ministerijai pagal kompetenciją patikslinti teisės aktų nuostatas dėl atsiskaitymo už daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. 3. Pasiūlyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sukurti ir įdiegti patikimą nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymų (planų) palyginimo priemonę, kuri sudarytų sąlygas vartotojams nemokamai ir objektyviai palyginti tiekėjų pasiūlymus, skatintų tiekėjų konkurenciją ir pasiūlymų įvairovę. )

Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ir padarinių likvidavimo problemų
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas nepertraukiamo elektros energijos tiekimo svarbą Lietuvos ūkiui ir gyventojams ir siekdamas užtikrinti elektros energijos tinklo darbo stabilumą, nusprendė: 1. Pasiūlyti Vyriausybei išnagrinėti galimybę elektros oro linijų pakeitimo elektros kabelių požeminėmis linijomis projektus finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. 2. Pasiūlyti Energetikos ministerijai: 2.1. Patikslinti teisinį reglamentavimą ir nustatyti elektros skirstomiesiems tinklams pavojų keliančių medžių sampratą ir numatyti jų šalinimo tvarką elektros skirstomųjų tinklų apsaugos zonose. 2.2. Bendradarbiaujant su AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir su už civilinę saugą atsakingomis institucijomis, išnagrinėti esamas avarijų likvidavimo procedūras, šalinant elektros linijų gedimus stichinių reiškinių metu, ir parengti tarpinstitucinius sprendimus, įgalinančius greičiau atkurti elektros energijos tiekimą. 3. Pasiūlyti Aplinkos ministerijai patikslinti teisinį reglamentavimą numatant, kad elektros tinklams pavojų keliantys medžiai, kurie auga miške, elektros oro linijų ar elektros kabelių oro linijų apsaugos zonoje ar už jos ribų ir virsdami gali kliudyti ir pažeisti elektros tinklus, būtų kertami be leidimo kirsti mišką, apie tai prieš medžių kirtimą informavus Valstybinę miškų tarnybą. 4. Pasiūlyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plane numatyti veiksmingas kompleksines priemones, skirtas elektros persiuntimo patikimumui užtikrinti, vykdant elektros oro linijų pakeitimą elektros kabelių požeminėmis linijomis, elektros tinklams pavojų keliančių medžių kirtimą (šalinimą) elektros tinklų apsaugos zonoje ar už jos ribų bei kitas priemones, teikiant prioritetą dažniausiai atsijungiančioms ir (ar) daugiausia klientų turinčioms elektros skirstymo linijoms. )

Dėl dalinio nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kompensavimo: I karantino patirtis ir II karantino faktinės situacijos pristatymas
(Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti kriterijus, I karantino laiku numatytus dėl priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“, ir grįžti prie dalinio nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmo taikymo.)

Dėl paramos priemonių sporto klubams ir federacijoms II karantino laiku
(Atsižvelgiant į karantino laiku susikaupusius finansinius nuotolius sporto klubų sektoriuje, siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai iš esmės ieškoti ir rasti finansavimo galimybes bei sukurti naujas tikslines paramos priemones, skirtas nuo koronaviruso nukentėjusiam sporto ir profesionalaus sporto sektoriui remti. Pavyzdžiui, numatant kompensavimo mechanizmus subjektams dėl neparduotų bilietų ir kitų negautų pajamų.)

Padėties Lietuvos vežėjų automobilių keliais sektoriuje aptarimas
(Išklausius Susisiekimo ministerijos, Asociacijos „Linava“ ir kitų Lietuvos vežėjus atstovaujančių asocijuotų struktūrų atstovų pasisakymus nutarta Ekonomikos komitete sudaryti darbo grupę Lietuvos vežėjų automobilių keliais sektoriuje šiuo metu aktualiausioms problemoms spręsti. )

Dėl Imuniteto paso ir jo įtakos ekonomikai
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdžio sprendimą dėl svarstyto parlamentinės kontrolės klausimo “Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės” ; įvertindamas siekį greičiau saugiai atlaisvinti įvairias veiklas Lietuvoje nuo COVID-19 pandemijos suvaržymų ir siekdamas mažinti neigiamas jų pasekmes valstybės ekonomikai ir finansams, taip pat didinti saugaus asmenų judėjimo galimybes šalies viduje ir keliavimo į/iš Lietuvos Respubliką saugumą; sveikindamas Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą dėl rengiamo teisėkūros pasiūlymo dėl „skaitmeninio žaliojo paso“, nusprendė: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Į rengiamą Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano projektą Recovery and Resilience Facility (toliau – RRF planas) įtraukti Turizmo sektoriaus priemones, sudarančias esminių turizmo sektoriaus pokyčių ir transformacijos į žaliąjį kursą prielaidas, taip pat investicijų į turizmo infrastruktūrą efektyvumo didinimą ir inovacijoms palankią verslo aplinką regionuose, šioms priemonėms ir veiksmams įgyvendinti numatant 15 mln. eurų biudžetą. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių RRF plano komponentų yra skaitmeninė transformacija, apimanti skaitmeninių technologijų ir procesų reformas, išnagrinėti startuolio E-imuniteto/skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.3. Neatidėliotinai imtis konkrečių veiksmų, kad būtų paspartinti Registrų centro pagal Europos Komisijos rekomendacijas kuriamo „Imuniteto paso“ (lietuviško COVID-19 skiepų sertifikato) kūrimo ir testavimo užbaigimo darbai ir iki balandžio pradžios būtų sukurta bandomoji versija. Svarbu, jog šio paso informacija būtų teikiama lietuvių/anglų kalbomis, jo išdavimas ir naudojimas būtų paprastas ir paremtas skaitmeniniais sprendimais. 2. Pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, nustatyti asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, laisvesnio keliavimo Lietuvos Respublikoje režimo ir naudojimosi paslaugomis tvarką. 3. Pasiūlyti Užsienio reikalų ministerijai įvertinti tarpvalstybinių susitarimų su Europos Sąjungos valstybėmis ir trečiosiomis šalimis, pvz., Izraelio Valstybe, dėl asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, judėjimo atlaisvinimo pasirašymo galimybes, taip pat dėl pripažįstamo imuniteto/skiepų paso formato, kad nekiltų painiavos kiekvienai šaliai išduodant skirtingas nacionalines pažymas ar kuriant mobiliąsias programėles. )