Dėl padėties Lietuvos degalų rinkoje
(Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 10 d. posėdžio metu Energetikos ministerijos atstovų ir suinteresuotų verslo įmonių asociacijų ir kitų asmenų pateiktą informaciją apie padėtį Lietuvos degalų rinkoje; įvertindamas situaciją, kad Lietuvos rinkoje į degalus maišoma apie 80 proc. importuojamų biodegalų ir tik 20 proc. vietinės gamybos biodegalų, akcentuodamas, kad į degalus įmaišomų importuotų biodegalų kaina yra 2–3 euro centais didesnė už vietinės gamybos biodegalus ir todėl už įsigyjamus degalus Lietuvoje vartotojai permoka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tuo pačiu Lietuvos ūkininkai kasmet netenka apie 30 mln. eurų pajamų, o vartotojai patiria apie 10 mln. eurų nuostolį, nusprendė: Pasiūlyti Energetikos ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija išnagrinėti ir numatyti vietinės kilmės biodegalų didesnio panaudojimo degalų gamyboje, skatinimo priemones ir būdus. )

Dėl civilinės aviacijos perspektyvų Lietuvoje
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. Lietuvoje yra gerai išvystytas visų pagrindinių aviacijos sričių įmonių tinklas, o Lietuvos aviacijos įmonės turi puikią reputaciją pasaulinėje oro transporto rinkoje; 1.2. Lietuvoje yra gera infrastruktūra (4 oro uostai, Kauno oro uosto LEZ, 28 aerodromai), aviacijos sektoriuje dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir yra stipri aviacijos specialistų rengimo ir mokymosi bazė; 1.3. Reorganizuota valstybinė aviacijos sektoriaus priežiūros sistema, aukštas valstybės skaitmenizavimo lygis; 1.4. Nėra patvirtintos valstybinės ilgalaikės aviacijos raidos strategijos, neaiškios oro uostų vystymo kryptys, nepakankami valstybės dėmesys ir pagalba aviacijos įmonėms, ypač COVID pandemijos metu; 1.5. Reguliacinė aplinka nelanksti ir vis dar inertiška. 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant pilnai išnaudoti visą turimą Lietuvos aviacijos potencialą siūlyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją: 2.1. Sudaryti nuolat veikiančią Nacionalinę patariamąją aviacijos tarybą prie Susisiekimo ministerijos, kurios veikloje dalyvautų ir asocijuotų aviacijos įmonių atstovai; 2.2. Kartu su Nacionaline patariamąja aviacijos taryba imtis priemonių (gerinti teisinį reguliavimą) siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – kad Lietuva taptų pasauliniu aviacijos paslaugų klasteriu; 2.3. Parengti ilgalaikę valstybinę aviacijos (transporto) plėtros strategiją ir priemonių planą, siekiant įgyvendinti 2.2. punkte nustatyto tikslo ir šalinant esamus trūkumus; 2.4. Atsisakyti žalingos praktikos taikant išplėstinę ir perteklinę teisės aktų interpretaciją, kuri ne tik mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą kitų ES teisinėje sistemoje veikiančių įmonių atžvilgiu, bet ir žlugdo dešimtmečiais kurtą verslą, veda aukščiausius reitingus ir autoritetą pasaulinėje rinkoje turinčias Lietuvos aviacijos įmones link bankroto arba veiklos persikėlimo į užsienį. 2.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

Dėl UAB „Verslo ir investicijų garantijos“ (INVEGA) reikalavimų turgavietės prekeiviams grąžinti I karantino laiku išmokėtas lėšas pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“.
( NUTARTA: Siekiant išvengti situacijų, kai turgaviečių prekeiviai, I karantino laiku gavę paramą pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“, vėliau INVEGA yra prašomi paminėtas lėšas grąžinti nurodant, kad turgavietės prekybos vietos nuomos sutartys, nors įregistruotos Registrų centre, tačiau teisės į paramą pagal paminėtą priemonę nesuteikia, nes turgavietės prekeiviai nuomojasi ne patalpas, skirtas ekonominei veiklai vykdyti, o sudaro nuomos sutartis dėl žemės sklype esančių kiemo aikštelių, nors turinio prasme sutarties šalys sąvoką „prekybos vieta“ supranta ir vertina kaip patalpų nuomą; be to, tokie turgavietės prekeiviai galimybės gauti I karantino laiku taikytą turgavietės mokesčio kompensaciją nebeturi pasibaigus paminėtos priemonės taikymo laikui; Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su INVEGA siūlytina: 1. įsteigti rizikos ir kokybės valdymo komitetą (kaip analogišką šiuo metu veikiančiam Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kuris, reaguodamas į dėl Covid-19 pandemijos esamą teisinį reguliavimą ir dėl to verslo subjektams kylančius vis naujus iššūkius, be kita ko analizuotų informaciją bei teiktų pastabas dėl konkrečių rizikų valdymo; 2. pakartotinai įvertinti I karantino laiku galiojusios priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašo sąlygas, kartu įvertinant ir tai, kad nuomotojai su turgaviečių prekybininkais sudarytomis prekybos vietų nuomos sutartimis nuomojo prekybos vietas, t.y. laikinus statinius paviljonus, kurie vadovaujantis teisės aktais, kaip laikini statiniai, nėra registruotini Registrų centre. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl paramos priemonių turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriui antrojo karantino metu
(Komiteto 2021 m. gegužės 12 d. posėdyje  pakartotinai  priimtas sprendimas LR Vyriausybei: NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. Pakartotinai įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1.1. priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ realaus vykdymo, taip pat atskiros subsidijų priemonės Turizmo sektoriui sukūrimo tikslingumo; 1.2. šiuo metu taikomos palūkanų kompensavimo tvarkos peržiūros numatant, kad palūkanų kompensavimo mechanizmas būtų taikomas ir paskoloms, paimtoms iki 2020 m. sausio 1 d.; 1.3. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos apgyvendinimo paslaugoms pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad paramos priemonė – pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimas - nepasieks visų turizmo rinkos dalyvių (ši priemonė negali būti taikoma kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų versle), apsvarstyti ir kitas specifines paramos priemones; 1.4. turizmo srities priemonių, skirtų šio sektoriaus konkurencingumui didinti, finansavimo įtraukimo į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planą kaip atskirai vykdomos reformos; 1.5. su Galimybių pasu siejamų atvėrimų, papildomai numatant priemones turizmo sektoriui. 2. Išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. gegužės 21 d. Komiteto 2021 m. kovo 23 d. sprendimas NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1) subsidijų lubų pakėlimo verslo subjektams būtinumo; 2) poreikio peržiūrėti taikomas subsidijų skyrimo tvarkas, siekiant spartinti paramos skyrimo tempus; 3) pridėtinės vertės mokesčio lengvatos laikino išplėtimo ir viešbučių sektoriui; 4) galimybių taikyti darbo užmokesčio subsidijas asmenims, netekusiems darbo antrojo karantino laiku, kurie grįžta į aktyvią darbo rinką; 5) kreipimosi į Lietuvos bankų asociaciją dėl paskolų moratoriumo atnaujinimo galimybių; 6) poreikio imtis veiksmų, numatant de minimis paramos lubų padidinimą; 7) galimybių numatyti papildomą reikiamą finansavimą aukščiau išdėstytoms priemonėms ir sprendimams įgyvendinti; 8) galimybių Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plane numatyti finansavimą turizmo sektoriui; 2. išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 13 d. bei jas pristatyti gyvai Ekonomikos komiteto artimiausiu metu organizuojamuose klausymuose.)

Dėl aktualios statistinės informacijos pristatymo apie šalies ekonominę, finansinę bei socialinę situaciją ir taikomų bei suplanuotų taikyti COVID-19 pandemijos paramos priemonių verslui eigą.
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas: atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Lietuvos statistikos departamento atstovų ir kitų asmenų Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 24 d. posėdyje pateiktą informaciją apie viešai jau teikiamą ir dar planuojamą reguliariai teikti statistinę informaciją apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę bei taikomų ir numatytų taikyti COVI-19 pandemijos paramos verslui priemonių eigą; atkreipdamas dėmesį į tai, kad šiuo metu statistinė informacija apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę yra teikiama įvairiose skirtingose informacinėse platformose skirtingu reguliarumu, dažniausiai mėnesio tikslumu, o toks dažnumas yra nepakankamas atsižvelgiant į dėl pandemijos greitai kintančią padėtį šalyje; įvertindamas svetainėje www.koronastop.lrv.lt iki šių metų sausio vidurio savaitės reguliarumu skelbtą statistinę informaciją, remiantis 2020 m. balandžio 22 d. Ekonomikos komiteto sprendimu prašyti Vyriausybės „aktualią statistinę informaciją <...> nuolat ją kas savaitę atnaujinant teikti Komitetui“; nusprendė: 1. pritarti Ekonomikos komiteto posėdyje atsakingų institucijų atstovų išdėstytiems planams - artimiausiu laiku užtikrinti statistinės informacijos reguliarų skelbimą vienoje informacinėje platformoje; ir 2. pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsvarstyti tokius su statistinių rodiklių viešinimu susijusius pakeitimus: 2.1. užtikrinti, kad reguliariai teikiama statistinė informacija apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę pilnai apimtų 2020 m. balandžio 22 d. Ekonomikos komiteto sprendimu patvirtintą statistinių duomenų lentelę (išsiųstą Vyriausybei 2020 m. balandžio 23 d.) ir svetainėje www.koronastop.lrv.lt iki šių metų sausio vidurio savaitės reguliarumu skelbtą statistinę informaciją; 2.2. užtikrinti, kad teikiama statistinė informacija apie taikomų ir suplanuotų taikyti COVID-19 pandemijos paramos priemonių verslui eigą apimtų visas taikomas ir suplanuotas priemones; 2.3. užtikrinti, kad visa aukščiau minima statistinė informacija būtų skelbiama vienoje informacinėje platformoje ir kas savaitę teikiama raštu Ekonomikos komitetui. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Ekonomikos komitetą. )

„Naujos kartos Lietuva“ plano projekto tikslų pristatymas ir jų pagrindimas Susisiekimo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Energetikos ministerijos kuruojamose srityse
(NUTARTA: Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei atitinkamų ministerijų dėmesį į tai, kad Ekonomikos komitetas, apsvarstęs „Naujos kartos Lietuva“ plano projektą Ekonomikos komiteto kuruojamose srityse, remia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Energetikos ministerijos iniciatyvas, kurioms lig šiol nepavyko gauti pakankamo finansavimo. Taigi Ekonomikos komiteto vertinimu, didesnis nei šiuo metu numatoma finansavimas turėtų būti skiriamas inovacijoms, taip pat atsinaujinantiems energetikos ištekliams skatinti, įskaitant, bet neapsiribojant papildomu septyniasdešimt milijonų eurų finansavimo numatymu vandenilio gamybai Lietuvoje skatinti, o turizmo srities priemones, skirtas šio sektoriaus konkurencingumui didinti, būtų tikslinga įtraukti į „Naujos kartos Lietuva“ plano projektą kaip atskirai vykdomą reformą. Ekonomikos komiteto vertinimu, trūksta pagrindimo bei apibrėžtumo dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos projekte siūlomų taikyti priemonių. )

Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. veiklos ataskaita
(NUTARTA: 1. Pritarti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 metų veiklos ataskaitai. 2. Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kaip nepriklausomo energetikos sektoriaus reguliuotojo, statusą, aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojų pareigas ir atsakomybę vykdant įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtas funkcijas, teikti Seimui Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iš Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ patvirtintų grupių sąrašo II grupės būtų perkelta į I grupę. )

Dėl karantino priemonių švelninimo esant Galimybių pasui
(Atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 24 d. įsigaliosiantį Galimybių pasą pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1. Peržiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 (su visais pakeitimais) „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir įvertinti papildomų karantino priemonių švelninimo taikymo galimybę asmenims, turintiems galiojantį Galimybių pasą žemiau išvardintose srityse, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas: 1.1. peržiūrėti aukšto meistriškumo sporto varžybas stebinčių asmenų skaičiaus apribojimą ir jį nustatyti - 75 % sėdimos vietos, atsižvelgiant į sporto arenos dydį; 1.2. teikiant sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas; 1.3. teikiant baseinų, pirčių ir SPA paslaugas, 1.4. teikiant neformaliojo vaikų švietimo paslaugas; 1.5. teikiant neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas (mokymus, verslo konferencijas, etc.). 1.6. teikiant kino teatrų ir kino klubų paslaugas; 1.7. teikiant sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, kūno rengybos centrų paslaugas; 1.8. teikiant muziejų, galerijų ir kitų ekspozicinių erdvių, zoologijos ir botanikos sodų lankymo paslaugas; 1.9. teikiant profesionaliojo scenos meno įstaigų lankymo paslaugas; 1.10. teikiant viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų paslaugas. 2. Pailginti viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių ir barų paslaugų teikimo laiką nuo 7 iki 23 valandų. 3. Viešojo maitinimo įmonėms, teikiančioms paslaugas apgyvendinimo įmonėse, sudaryti galimybę maitinimą teikti švediško stalo principu. 4. Atnaujinti naktinių klubų paslaugų teikimą asmenims, turintiems galiojantį Galimybių pasą. 5. Peržiūrėti testo galiojimo laiką atitinkamai: - arba ilginti SARS-CoV-2 (Koronaviruso) testo galiojimo laiką iki 48 val. - arba 48 val. testų galiojimą taikyti tik SARS-CoV-2 (Koronaviruso) PGR tyrimams, o greitiesiems testams (antigeno testams) taikyti 24 val. galiojimo laiką, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento. )

Sprendimo priėmimas dėl 2021 m. birželio 11 d. komiteto išvažiuojamojo posėdžio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą
(NUTARTA: 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (toliau – Klaipėdos uostas) šiuo metu yra vienas iš efektyviausiai išnaudojančių uosto teritoriją krovai (santykis tarp uosto teritorijos ir perkrautų krovinių kiekio tonomis) ir tokias pozicijas siektina išlaikyti; 3.2. Investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą skatina privačias investicijas į uosto suprastruktūrą, didina uosto konkurencingumą ir kuria papildomą naudą regiono bei valstybės ekonomikai; 3.3. Klaipėdos uosto kompanijų diegiamos technologinės inovacijos sudaro prielaidas darniam uosto vystymui, kas atitinka Europos žaliojo kurso politiką; 3.4. Siekiant naujų rinkų ir galimybių, tikslinga skatinti Klaipėdos uosto ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą, išnaudojant ir traukinio Vikingas potencialą; 3.5. Plėtojant Klaipėdos uosto infrastruktūrą, uosto pietinę dalį, kartu spręsti klausimus, susijusius su privažiuojamų kelių, aplinkkelių, miesto infrastuktūros (gatvių, kelių ir jų jungčių) vystymu. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat siekiant pilnai išnaudoti Klaipėdos uosto potencialą bei didinti uosto ir jame dirbančių kompanijų konkurencingumą, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pagal kompetenciją: 4.1. Atlikti Klaipėdos uosto ir kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių Baltijos jūros uostuose taikomų rinkliavų, mokesčių ar kitų mokėjimų, mokamų uostuose veikiančių įmonių, jų finansinės naštos lyginamąją analizę ir, esant poreikiui, priimti reikalingus sprendimus; 4.2. Aktyviai bendradarbiauti su uoste veikiančių kompanijų asocijuotomis struktūromis, sprendžiant investicijų į uosto infrastruktūrą klausimus, nustatant mokesčius ar rinkliavas bei jų apmokestinimo bazę, atsižvelgiant į uoste vykdomą veiklą: krovą, laivų statybą, remontą ar pan. Išnagrinėti galimybę mokesčių ar rinkliavų didinimo pokyčius išdėstyti nuosekliai per tam tikrą laiką ir tokiu būdu sudarant sąlygas verslo subjektams prisitaikyti ir tinkamai pasirengti numatomiems pokyčiams; 4.3. Atsižvelgiant į galimus neigiamus krovinių pokyčius dėl susiklosčiusios geopolitinės padėties, numatyti galimybes kompensuoti krovinių praradimus; 4.4. Įvertinti galimybę, o jai esant – nustatyti sąlygas, tvarką ir sąlygas, kada ir kaip privati žemė galėtų būti naudojama laisvųjų ekonominių zonų plėtrai. 4.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

2023 m. spalio 24 d. ataskaita Nr. VAE-6 „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“
(​Informacija išklausyta.)