Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimų įgyvendinimo
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad, komiteto nuomone, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 81, 11, 16, 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1827 (toliau - įstatymas) įgyvendinimo tvarka, kai su vežėjais, atitinkančiais įstatymo 8 straipsnio 7 dalies reikalavimus, sudaromos terminuotos sutartys - neatitinka nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Kelių transporto kodekso pakeitimų, komiteto išvadose suformuluotos nuomonės ir įstatymų leidėjo siekio keleivių vežimo reformą įgyvendinti sklandžiai, užtikrinant nepertraukiamą keleivių vežimo paslaugos teikimą, bei maksimaliai apsaugant keleivių ir vežėjų interesus. 2. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai, Transporto kompetencijų agentūrai, kitoms Susisiekimo ministerijos įgaliotoms institucijoms, pagal kompetenciją: 2.1. patikslinti įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatant, kad vežėjams, norintiems tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, leidimai išduodami ir sutartys sudaromos neterminuotai, pagal nuo 2023 m. liepos 1 d. galiojantį Kelių transporto kodeksą (jeigu vežėjas Transporto saugos administracijai iki 2023 m. birželio 1 d. buvo pateikęs prašymą ir įsipareigojo ne trumpiau kaip 18 mėnesių laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kuriais paslaugos buvo teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo). Po 18 mėnesių, paslaugų teikimą norintys tęsti vežėjai, turi atitikti Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies 5 punkto, 182 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų reikalavimus. 2.2. Aktyviau ir konstruktyviai bendradarbiauti ir komunikuoti su vežėjais, juos atstovaujančiomis asocijuotomis struktūromis rengiant ir įgyvendinant keleivių vežimo reformą, organizuojant maršrutus. 2.3. Pristatyti komitetui keleivių vežimo reformos gaires, pateikti komitetui informaciją apie numatomus priimti esminius reformą įgyvendinančius sprendimus. 2.4. Informuoti komitetą apie priimtus ir numatomus priimti sprendimus, susijusius su šiuo komiteto sprendimu. )

Dėl elektromobilumo programų, finansuojamų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondų (RRF), įgyvendinimo
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 4 d. posėdyje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateiktus duomenis apie tai, kad valstybėje nebus pasiekti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 22 straipsnyje įvardinti tikslai, t. y.: 1) iki 2025 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, o N1 klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 procentų metinių pirkimų sandorių; 2) iki 2030 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinių pirkimų sandorių, N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 procentų); pritaria įvairioms elektromobilių įsigijimo skatinimo priemonėms ir siūlo Susisiekimo ministerijai pakartotinai apsvarstyti galimybes grįžti prie pirminiame plane „Naujos kartos Lietuva“ įtvirtintos priemonės „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ 1.3. veiklos „1.3. Elektra arba vandeniliu varomų lengvųjų transporto priemonių įsigijimo juridiniams asmenims skatinimas“ įgyvendinimo, tam numatant bei suderinant lėšas, kad tokia veikla galėtų būti įgyvendinama. Pažymėtina, kad 2023 m. vasario mėn. viešuose pristatymuose buvo teigiama, kad šiai priemonei bus skiriama 50 mln. Eur. Po to ši suma mažėjo iki 41 mln. Eur. Tačiau šiuo metu lėšos šios veiklos įgyvendinimui yra išvis nebeplanuojamos. Apie priimtus sprendimus elektromobilumui skatinti Susisiekimo ministerijos prašome nuolat informuoti Ekonomikos komitetą. )

Ar Lietuvoje užtikrinama veiksminga konkurencija fiksuoto interneto paslaugų rinkoje?
(Komiteto nariai išklausė institucijų pateiktą informaciją.)

Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas turizmo sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, paramos priemones neigiamoms pasekmėms mažinti dėl COVID-19 pandemijos suvaržymų, nusprendė: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Rengiamuose ir atnaujinamuose strateginio planavimo dokumentuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos planas ir kt.) nustatyti konkrečius uždavinius ir priemones vietinio turizmo plėtros skatinimui. 1.2. Papildyti 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 1 priede „2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąrašas“ nustatyto 1.11 uždavinio „Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą“ poveikio rodiklius, numatant rodiklį ir pažangios vietinio turizmo infrastuktūros vystymo vertinimui. 1.3. Pasiūlyti išnagrinėti startuolio E-skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.4. Pasiūlyti asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, privalomos 14 dienų izoliacijos terminą sutrumpinti iki 7 dienų. 1.5. Pasiūlyti sudaryti galimybę šeimoms, taip pat asmenims, paskiepytiems/persirgusiems COVID-19, saugiai naudotis kaimo turizmo sodybų paslaugomis. 2. Pasiūlyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai: 2.1. Siekiant geriau naudoti turizmo potencialą šalies pažangai rengiamoje atnaujinamoje Nacionalinėje plėtros programoje išskirti turizmo sektorių atskira dalimi, joje numatant konkrečias priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui. 2.2. Atnaujinamame Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyti priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui, laikantis darnumo principų, išnaudojant skaitmeninimo galimybes, taikant inovatyvius sprendimus ir mažinant sezoniškumą. )

Dėl Elektros energetikos įstatymo nuostatų, pasirenkant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, įgyvendinimo
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas elektros energijos rinkos liberalizacijos proceso svarbą Lietuvos vartotojams, nusprendė: 1. Pasiūlyti Energetikos ministerijai: 1.1. Įvertinti poreikį patikslinti teisinį reglamentavimą, nustatantį ilgesnį garantinio tiekimo paslaugos laikotarpį vartotojams, savalaikiai nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. 1.2. Patikslinti Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašą, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ir (ar) kitus teisės aktus pagal kompetenciją, nustatant sąskaitų turinio detalizavimą. 1.3. Patikslinti teisės aktų nuostatas dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sudarymo nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis nustatant papildomus saugiklius. 2. Pasiūlyti Energetikos ministerijai ir Aplinkos ministerijai pagal kompetenciją patikslinti teisės aktų nuostatas dėl atsiskaitymo už daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. 3. Pasiūlyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sukurti ir įdiegti patikimą nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymų (planų) palyginimo priemonę, kuri sudarytų sąlygas vartotojams nemokamai ir objektyviai palyginti tiekėjų pasiūlymus, skatintų tiekėjų konkurenciją ir pasiūlymų įvairovę. )

Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ir padarinių likvidavimo problemų
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas nepertraukiamo elektros energijos tiekimo svarbą Lietuvos ūkiui ir gyventojams ir siekdamas užtikrinti elektros energijos tinklo darbo stabilumą, nusprendė: 1. Pasiūlyti Vyriausybei išnagrinėti galimybę elektros oro linijų pakeitimo elektros kabelių požeminėmis linijomis projektus finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. 2. Pasiūlyti Energetikos ministerijai: 2.1. Patikslinti teisinį reglamentavimą ir nustatyti elektros skirstomiesiems tinklams pavojų keliančių medžių sampratą ir numatyti jų šalinimo tvarką elektros skirstomųjų tinklų apsaugos zonose. 2.2. Bendradarbiaujant su AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir su už civilinę saugą atsakingomis institucijomis, išnagrinėti esamas avarijų likvidavimo procedūras, šalinant elektros linijų gedimus stichinių reiškinių metu, ir parengti tarpinstitucinius sprendimus, įgalinančius greičiau atkurti elektros energijos tiekimą. 3. Pasiūlyti Aplinkos ministerijai patikslinti teisinį reglamentavimą numatant, kad elektros tinklams pavojų keliantys medžiai, kurie auga miške, elektros oro linijų ar elektros kabelių oro linijų apsaugos zonoje ar už jos ribų ir virsdami gali kliudyti ir pažeisti elektros tinklus, būtų kertami be leidimo kirsti mišką, apie tai prieš medžių kirtimą informavus Valstybinę miškų tarnybą. 4. Pasiūlyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plane numatyti veiksmingas kompleksines priemones, skirtas elektros persiuntimo patikimumui užtikrinti, vykdant elektros oro linijų pakeitimą elektros kabelių požeminėmis linijomis, elektros tinklams pavojų keliančių medžių kirtimą (šalinimą) elektros tinklų apsaugos zonoje ar už jos ribų bei kitas priemones, teikiant prioritetą dažniausiai atsijungiančioms ir (ar) daugiausia klientų turinčioms elektros skirstymo linijoms. )

Dėl dalinio nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kompensavimo: I karantino patirtis ir II karantino faktinės situacijos pristatymas
(Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti kriterijus, I karantino laiku numatytus dėl priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“, ir grįžti prie dalinio nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmo taikymo.)

Dėl paramos priemonių sporto klubams ir federacijoms II karantino laiku
(Atsižvelgiant į karantino laiku susikaupusius finansinius nuotolius sporto klubų sektoriuje, siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai iš esmės ieškoti ir rasti finansavimo galimybes bei sukurti naujas tikslines paramos priemones, skirtas nuo koronaviruso nukentėjusiam sporto ir profesionalaus sporto sektoriui remti. Pavyzdžiui, numatant kompensavimo mechanizmus subjektams dėl neparduotų bilietų ir kitų negautų pajamų.)

Padėties Lietuvos vežėjų automobilių keliais sektoriuje aptarimas
(Išklausius Susisiekimo ministerijos, Asociacijos „Linava“ ir kitų Lietuvos vežėjus atstovaujančių asocijuotų struktūrų atstovų pasisakymus nutarta Ekonomikos komitete sudaryti darbo grupę Lietuvos vežėjų automobilių keliais sektoriuje šiuo metu aktualiausioms problemoms spręsti. )

Dėl Imuniteto paso ir jo įtakos ekonomikai
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdžio sprendimą dėl svarstyto parlamentinės kontrolės klausimo “Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės” ; įvertindamas siekį greičiau saugiai atlaisvinti įvairias veiklas Lietuvoje nuo COVID-19 pandemijos suvaržymų ir siekdamas mažinti neigiamas jų pasekmes valstybės ekonomikai ir finansams, taip pat didinti saugaus asmenų judėjimo galimybes šalies viduje ir keliavimo į/iš Lietuvos Respubliką saugumą; sveikindamas Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą dėl rengiamo teisėkūros pasiūlymo dėl „skaitmeninio žaliojo paso“, nusprendė: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Į rengiamą Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano projektą Recovery and Resilience Facility (toliau – RRF planas) įtraukti Turizmo sektoriaus priemones, sudarančias esminių turizmo sektoriaus pokyčių ir transformacijos į žaliąjį kursą prielaidas, taip pat investicijų į turizmo infrastruktūrą efektyvumo didinimą ir inovacijoms palankią verslo aplinką regionuose, šioms priemonėms ir veiksmams įgyvendinti numatant 15 mln. eurų biudžetą. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių RRF plano komponentų yra skaitmeninė transformacija, apimanti skaitmeninių technologijų ir procesų reformas, išnagrinėti startuolio E-imuniteto/skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.3. Neatidėliotinai imtis konkrečių veiksmų, kad būtų paspartinti Registrų centro pagal Europos Komisijos rekomendacijas kuriamo „Imuniteto paso“ (lietuviško COVID-19 skiepų sertifikato) kūrimo ir testavimo užbaigimo darbai ir iki balandžio pradžios būtų sukurta bandomoji versija. Svarbu, jog šio paso informacija būtų teikiama lietuvių/anglų kalbomis, jo išdavimas ir naudojimas būtų paprastas ir paremtas skaitmeniniais sprendimais. 2. Pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, nustatyti asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, laisvesnio keliavimo Lietuvos Respublikoje režimo ir naudojimosi paslaugomis tvarką. 3. Pasiūlyti Užsienio reikalų ministerijai įvertinti tarpvalstybinių susitarimų su Europos Sąjungos valstybėmis ir trečiosiomis šalimis, pvz., Izraelio Valstybe, dėl asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, judėjimo atlaisvinimo pasirašymo galimybes, taip pat dėl pripažįstamo imuniteto/skiepų paso formato, kad nekiltų painiavos kiekvienai šaliai išduodant skirtingas nacionalines pažymas ar kuriant mobiliąsias programėles. )

Dėl padėties Lietuvos degalų rinkoje
(Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 10 d. posėdžio metu Energetikos ministerijos atstovų ir suinteresuotų verslo įmonių asociacijų ir kitų asmenų pateiktą informaciją apie padėtį Lietuvos degalų rinkoje; įvertindamas situaciją, kad Lietuvos rinkoje į degalus maišoma apie 80 proc. importuojamų biodegalų ir tik 20 proc. vietinės gamybos biodegalų, akcentuodamas, kad į degalus įmaišomų importuotų biodegalų kaina yra 2–3 euro centais didesnė už vietinės gamybos biodegalus ir todėl už įsigyjamus degalus Lietuvoje vartotojai permoka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tuo pačiu Lietuvos ūkininkai kasmet netenka apie 30 mln. eurų pajamų, o vartotojai patiria apie 10 mln. eurų nuostolį, nusprendė: Pasiūlyti Energetikos ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija išnagrinėti ir numatyti vietinės kilmės biodegalų didesnio panaudojimo degalų gamyboje, skatinimo priemones ir būdus. )

Dėl civilinės aviacijos perspektyvų Lietuvoje
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. Lietuvoje yra gerai išvystytas visų pagrindinių aviacijos sričių įmonių tinklas, o Lietuvos aviacijos įmonės turi puikią reputaciją pasaulinėje oro transporto rinkoje; 1.2. Lietuvoje yra gera infrastruktūra (4 oro uostai, Kauno oro uosto LEZ, 28 aerodromai), aviacijos sektoriuje dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir yra stipri aviacijos specialistų rengimo ir mokymosi bazė; 1.3. Reorganizuota valstybinė aviacijos sektoriaus priežiūros sistema, aukštas valstybės skaitmenizavimo lygis; 1.4. Nėra patvirtintos valstybinės ilgalaikės aviacijos raidos strategijos, neaiškios oro uostų vystymo kryptys, nepakankami valstybės dėmesys ir pagalba aviacijos įmonėms, ypač COVID pandemijos metu; 1.5. Reguliacinė aplinka nelanksti ir vis dar inertiška. 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant pilnai išnaudoti visą turimą Lietuvos aviacijos potencialą siūlyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją: 2.1. Sudaryti nuolat veikiančią Nacionalinę patariamąją aviacijos tarybą prie Susisiekimo ministerijos, kurios veikloje dalyvautų ir asocijuotų aviacijos įmonių atstovai; 2.2. Kartu su Nacionaline patariamąja aviacijos taryba imtis priemonių (gerinti teisinį reguliavimą) siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – kad Lietuva taptų pasauliniu aviacijos paslaugų klasteriu; 2.3. Parengti ilgalaikę valstybinę aviacijos (transporto) plėtros strategiją ir priemonių planą, siekiant įgyvendinti 2.2. punkte nustatyto tikslo ir šalinant esamus trūkumus; 2.4. Atsisakyti žalingos praktikos taikant išplėstinę ir perteklinę teisės aktų interpretaciją, kuri ne tik mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą kitų ES teisinėje sistemoje veikiančių įmonių atžvilgiu, bet ir žlugdo dešimtmečiais kurtą verslą, veda aukščiausius reitingus ir autoritetą pasaulinėje rinkoje turinčias Lietuvos aviacijos įmones link bankroto arba veiklos persikėlimo į užsienį. 2.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

Dėl UAB „Verslo ir investicijų garantijos“ (INVEGA) reikalavimų turgavietės prekeiviams grąžinti I karantino laiku išmokėtas lėšas pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“.
( NUTARTA: Siekiant išvengti situacijų, kai turgaviečių prekeiviai, I karantino laiku gavę paramą pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“, vėliau INVEGA yra prašomi paminėtas lėšas grąžinti nurodant, kad turgavietės prekybos vietos nuomos sutartys, nors įregistruotos Registrų centre, tačiau teisės į paramą pagal paminėtą priemonę nesuteikia, nes turgavietės prekeiviai nuomojasi ne patalpas, skirtas ekonominei veiklai vykdyti, o sudaro nuomos sutartis dėl žemės sklype esančių kiemo aikštelių, nors turinio prasme sutarties šalys sąvoką „prekybos vieta“ supranta ir vertina kaip patalpų nuomą; be to, tokie turgavietės prekeiviai galimybės gauti I karantino laiku taikytą turgavietės mokesčio kompensaciją nebeturi pasibaigus paminėtos priemonės taikymo laikui; Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su INVEGA siūlytina: 1. įsteigti rizikos ir kokybės valdymo komitetą (kaip analogišką šiuo metu veikiančiam Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kuris, reaguodamas į dėl Covid-19 pandemijos esamą teisinį reguliavimą ir dėl to verslo subjektams kylančius vis naujus iššūkius, be kita ko analizuotų informaciją bei teiktų pastabas dėl konkrečių rizikų valdymo; 2. pakartotinai įvertinti I karantino laiku galiojusios priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašo sąlygas, kartu įvertinant ir tai, kad nuomotojai su turgaviečių prekybininkais sudarytomis prekybos vietų nuomos sutartimis nuomojo prekybos vietas, t.y. laikinus statinius paviljonus, kurie vadovaujantis teisės aktais, kaip laikini statiniai, nėra registruotini Registrų centre. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Ekonomikos komitetą. )