"Skaitmeninis euras ir kriptovaliutos. Rizikos ir galimybės."
(Išklausyta informacija)

Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo.
(Balandžio 7 d. posėdyje komitetas svarstė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo parlamentinės kontrolės klausimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Jolanta Sakalauskienė ir Lina Charašauskaitė pristatė rengiamą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo naują redakciją, įvardino pagrindinius pokyčius įstatyme, kurie turėtų užtikrinti efektyvesnę ir nuoseklesnę apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Šiame teisės akte didesnis dėmesys būtų skiriamas nusikalstamos veikos prevencijai ir ankstyvajai apsaugai atsiradus pirmiesiems smurto artimoje aplinkoje požymiams. Pristatytas policijos apsaugos nuo smurto orderio modelis, kuomet apsauga galimai smurtą patyrusiam asmeniui būtų suteikta ir tada, kai ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas. Taigi smurtautojas iš namų būtų iškeldinamas nedelsiant policijos pareigūno sprendimu. Pasak policijos departamento atstovės Žanetos Rudaitienės, būtina atskirti aukos apsaugos priemones nuo baudžiamojo proceso, nes didele dalimi patyrusieji smurtą asmenys, kai nėra akivaizdžių fizinio smurto požymių, lieka neapsaugoti, tuo pačiu smurtautojas iš esmės padrąsinamas toliau elgtis destruktyviai aukos atžvilgiu, nes jokių pasekmių jis nepatiria. Tai liudija ir iškvietimų statistikos bei pradėtų ikiteisminių tyrimų santykis. Ikiteisminis tyrimas pradedamas tik maždaug kas dešimto iškvietimo atveju. Naujos įstatymo redakcijos projektą planuojama registruoti Seime gegužę. Taip pat ateinančioje Seimo rudens sesijoje sutarta surengti parlamentinės kontrolės klausymus dėl apsaugos nuo smurto priemonių praktinio įgyvendinimo. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius atkreipė dalyvių dėmesį į tai, kad į bendro pobūdžio planus įtrauktos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės gali „paskęsti“ kitų priemonių gausoje ir nepasiekti tikslo. Todėl būtina nuosekli priemonių įgyvendinimo stebėsena. )

Dėl Nacionalinės šeimos tarybos 2020 m. veiklos ataskaitos
(Balandžio 7 d. posėdyje komitetas svarstė Nacionalinės šeimos tarybos ataskaitos parlamentinės kontrolės klausimą. Ataskaitą pristatė Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė dr. Ramunė Jurkuvienė. Nacionalinėje plėtros programoje yra numatytas vienas uždavinių gerinti aplinką šeimai – padėti derinti darbą ir šeimos gyvenimą, puoselėti šeimos vertybes ir kt. Pirmininkės teigimu, tarnybos veikloje bus stengiamasi įsiklausyti į šeimų balsą, dirbti su šeima ne ją kontroliuojant, o su ja bendradarbiaujant, įsiklausant į šeimos praktinius poreikius. Tam bus siekiama suformuoti atitinkamus mechanizmus. Dėmesį planuojama skirti dar destrukcijos nepatiriančioms šeimoms, tam, kad didelės problemos nekiltų. Planuojama aktyviai bendradarbiauti su savivaldybių šeimos tarybomis ar komisijomis. Taigi Nacionalinė šeimos taryba sieks stiprinti šeimos institutą, gerinti demografinę situaciją, sieks mažinti su pandemija susijusias įtampas. Komiteto nariai ragino Nacionalinę šeimos tarybą bendradarbiauti su kitomis institucijomis, kurios dirba smurto artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsaugos bei kitose srityse -jos yra svarbios detalizuojant ir konkretizuojant šeimos problemas.)

„Dėl VMI administruojamų paramos verslui nukentėjusiam nuo COVID-19 priemonių“.
(Išklausyta informacija)

"Covid-19 testų kainos ir kokią įtaką turėjo PVM lengvata".
(Išklausyta informacija)

"Kaip ir kada didinsime savivaldybių finansinį savarankiškumą".
(Išklausyta informacija)

Dėl žiniasklaidos savireguliacijos sistemos peržiūros
(NUTARTA: 1. Sudaryti darbo grupę dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemos peržiūros siekiant patobulinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 pakeitimo įstatymo projektą, suderinant jo nuostatas su galiojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. 2. Į darbo grupės vadovus deleguoti Kultūros komiteto narį Arminą Lydeką, į darbo grupės narius – Kultūros komiteto narį Stasį Tumėną. 3. Kreiptis į Seimo valdybą dėl darbo grupės dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemos peržiūros sudarymo. 4. Kreiptis į organizacijas, vienijančias viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas su prašymu deleguoti atstovą į darbo grupę. )

Dėl Europos Sąjungos skaitmeninio žaliojo pažymėjimo ir nacionalinio COVID-19 imuniteto sertifikato
(Informacija išklausyta.)

Dėl civilinės aviacijos perspektyvų Lietuvoje
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. Lietuvoje yra gerai išvystytas visų pagrindinių aviacijos sričių įmonių tinklas, o Lietuvos aviacijos įmonės turi puikią reputaciją pasaulinėje oro transporto rinkoje; 1.2. Lietuvoje yra gera infrastruktūra (4 oro uostai, Kauno oro uosto LEZ, 28 aerodromai), aviacijos sektoriuje dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir yra stipri aviacijos specialistų rengimo ir mokymosi bazė; 1.3. Reorganizuota valstybinė aviacijos sektoriaus priežiūros sistema, aukštas valstybės skaitmenizavimo lygis; 1.4. Nėra patvirtintos valstybinės ilgalaikės aviacijos raidos strategijos, neaiškios oro uostų vystymo kryptys, nepakankami valstybės dėmesys ir pagalba aviacijos įmonėms, ypač COVID pandemijos metu; 1.5. Reguliacinė aplinka nelanksti ir vis dar inertiška. 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant pilnai išnaudoti visą turimą Lietuvos aviacijos potencialą siūlyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją: 2.1. Sudaryti nuolat veikiančią Nacionalinę patariamąją aviacijos tarybą prie Susisiekimo ministerijos, kurios veikloje dalyvautų ir asocijuotų aviacijos įmonių atstovai; 2.2. Kartu su Nacionaline patariamąja aviacijos taryba imtis priemonių (gerinti teisinį reguliavimą) siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – kad Lietuva taptų pasauliniu aviacijos paslaugų klasteriu; 2.3. Parengti ilgalaikę valstybinę aviacijos (transporto) plėtros strategiją ir priemonių planą, siekiant įgyvendinti 2.2. punkte nustatyto tikslo ir šalinant esamus trūkumus; 2.4. Atsisakyti žalingos praktikos taikant išplėstinę ir perteklinę teisės aktų interpretaciją, kuri ne tik mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą kitų ES teisinėje sistemoje veikiančių įmonių atžvilgiu, bet ir žlugdo dešimtmečiais kurtą verslą, veda aukščiausius reitingus ir autoritetą pasaulinėje rinkoje turinčias Lietuvos aviacijos įmones link bankroto arba veiklos persikėlimo į užsienį. 2.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. veiklos ataskaitos aptarimas.
(1. siūlyti Vyriausybei, tikslinant šių metų biudžetą bei sudarant kitų metų biudžetą, didinti VTEK skiriamą finansavimą. 2. prašyti Seimo valdybą atsižvelgti į esamą situaciją, vertinant VTEK papildomų pareigybių tvirtinimo tikslingumą.)

2021-03-22 valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-2 „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“
(

​Komiteto posėdyje išklausyta Valstybės kontrolės 2021 m. kovo 22 d. valstybinio audito ataskaita „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“.

Komiteto nariams išsakius ne vieną kritinę pastabą dėl esamų problemų priešgaisrinės saugos srityje, nutarta tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę. Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad turi būti imtasi neatidėliotinų sprendimų, padėsiančių kuo greičiau ir ryžtingiau spręsti įsisenėjusias problemas priešgaisrinės saugos srityje.

)