Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signataras

Gimė 1931 m. liepos 6 d. Anykščių rajono Jusiškio kaime.

1938–1943 m. mokėsi Kauno 35–ojoje pradinėje mokykloje, 1943–1949 m. – Kauno „Aušros” berniukų gimnazijoje (nuo 1945 m. – Komjaunimo vidurinė mokykla, dabar – „Aušros” gimnazija).

Buvo areštuotas ir nuteistas 8 metams už antisovietinę veiklą, 1949–1954 m. kalėjo Sibiro lageriuose Kazachstane ir Rusijos Chabarovsko srityje.

1954–1955 m. mokėsi Kauno Komjaunimo vidurinėje mokykloje (dabar – „Aušros” gimnazija), kurią 1955 m. baigė aukso medaliu.

1955 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas), kurį 1960 m. baigė su pagyrimu ir įgijo radiotechniko specialybę.

1969 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją, 1976 m. – fizikos ir matematikos mokslų habilituoto daktaro disertaciją.

1957–1960 m. dirbo Kauno medicinos institute (dabar – Kauno medicinos universitetas) laborantu, 1960–1963 m. – Vilniaus elektrografijos moksliniame tyrimų institute inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi, 1960–1965 m. – Respublikinėje Vilniaus klinikinėje ligoninėje inžinieriumi, 1965–1975 m. – Vilniaus medicinos technikos dirbtuvėse elektromechaniku.

1963–1969 m. dirbo Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos probleminėje laboratorijoje vyresniuoju inžinieriumi. 1969–1971 m. – Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedroje vyresnysis dėstytojas, 1971–1979 m. – šios katedros docentas, 1979–1992 m. – profesorius.

1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas, išrinktas Antakalnio rinkimų apygardoje Nr. 2. Kandidatu 1990 m. iškėlė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Aukščiausiojoje Taryboje–Atkuriamajame Seime buvo Mandatų ir etikos komisijos pirmininku. Buvo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo prezidiumo narys.

1992–1996 m. – VI Seimo narys. Seimo nariu buvo išrinktas pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą. 1992–1996 m. – Seimo Pirmininko pavaduotojas. Vadovavo Socialdemokratų partijos frakcijai.

1996–2000 m. – VII Seimo narys, išrinktas Antakalnio rinkimų apygardoje Nr. 3. Kandidatu į Seimą 1996 m. iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija. Seime dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete, vadovavo Socialdemokratų frakcijai.

Nuo 2000 m. spalio 24 d. iki 2001 m. liepos 11 d. – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, nuo 2000 m. lapkričio 9 d. iki 2001 m. liepos 11 d. – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, nuo 2001 m. liepos 12 d. – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

Nuo 1996 m. – Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos „Gelbėkit vaikus” pirmininkas.

1988–1990 m. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio narys, Sąjūdžio Vilniaus tarybos pirmininkas.

Nuo 1989 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1991–1999 m. – šios partijos pirmininkas. Dabar – Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas.

16 išradimų autorius. Parašė 150 mokslinių ir per 150 kitų publikacijų.

1981 m. – LTSR valstybinės premijos už mokslo darbus laureatas, 1987 m. – LTSR Ministrų Tarybos premijos laureatas.

Pomėgis – kalnų ir pėsčiųjų turizmas.

Moka anglų, rusų kalbas.

Žmona Rita – pensininkė.

Turi tris vaikus. Dukra Eglė – gydytoja, dukra Rūta – filologė, sūnus Paulius – fizikas.