Parodos tikslas – prisiminti svarbiausias šios Mažosios Lietuvos metraštininkės gyvenimo akimirkas įamžintas fotografijose bei dar kartą atidžiau pažvelgti tiek į šios rašytojos kūrybą, tiek į Klaipėdos krašto istoriją. 

Svarbiausius rašytojos gyvenimo įvykius siekiama atskleisti pasitelkiant garsaus kraštotyrininko, fotografo, artimo rašytojos bičiulio Bernardo Aleknavičiaus fotografijas, kurios saugomos Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos fonduose, Gargždų krašto muziejaus filiale I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje.                    

Ieva Simonaitytė – autobiografinių apysakų ir romanų autorė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvininkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą.

Ievos Simonaitytės asmeninis ir kūrybinis gyvenimas nebuvo lengvas. Būdama vos penkerių ji susirgo kaulų džiova ir visam gyvenimui liko luoša, negalėjo lankyti mokyklos. Skaityti ir rašyti I. Simonaitytę išmokė mama.

Būsimosios rašytojos kūrybinis kelias prasidėjo nuo eilėraščių, apybraižų ir apsakymų vietiniuose laikraščiuose, o jau būdama 38-erių pripažinimo sulaukė už išleistą romaną “Aukštujų Šimonių likimas", už kurį I. Simonaitytei buvo paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Romane vaizduojamas tragiškas Mažosios Lietuvos lietuvių likimas, nagrinėjama vienos vietos lietuvių giminės kelių kartų raida, savimonės irimas vokiečių kolonizacijos metu.

Ieva Simonaitytė (Ewa Simoneit) 1897 m. sausio 23 d. Vanaguose, Priekulės valsčiuje – 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje, palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse