​Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Ronaldas Reiganas pasirinko Islandiją Šaltojo karo pabaigai pažymėti. Šiai progai Reikjavike netgi skirtas atskiras muziejus. Tačiau Islandija visame pasaulyje visada buvo žinoma kaip žmogaus teisių lopšys, o supratimas apie islandų jautrumą laisvei pasklido po visą pasaulį. Sovietų Sąjungai pradėjus karinę agresiją prieš Lietuvą, kuri buvo atkūrusi savo nepriklausomybę ir patyrė Maskvos spaudimą atšaukti Kovo 11-osios Aktą, kuriuo buvo teisėtai atkurta Lietuvos valstybė, Islandija ištiesė pagalbos ranką ir 1991 m. vasario 11 d. pirmoji pasaulyje pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.
Protestuodamas prieš šį drąsų žingsnį, Sovietų Sąjungos ambasadorius paliko Reikjaviką, o vienbalsis Islandijos parlamento balsavimas ir Islandijos vyriausybės sprendimas tapo įrodymu, kad, nepaisant geopolitinių galios žaidimų, laikomasi tautų apsisprendimo teisės principo. Islandijos sprendimas paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą ir atnešė „Laisvės pavasarį“ kitoms tautoms, kurios išsivadavo iš Sovietų Sąjungos primestos komunistinės valdžios. 
Dabartinis Rusijos karas prieš Ukrainą tėra Kremliaus bandymas atsilyginti už žeminančias nesėkmes, patirtas XX a. dešimtajame dešimtmetyje. Mums, europiečiams, anuomet pavergtiems Maskvos totalitarinio režimo, tie metai tapo esminio perėjimo į laisvę laikotarpiu. Todėl Islandijos žmonių, gerbiančių žmogaus teises, indėlis į Laisvės bylą visada bus prisimenamas.