Apie parodą „SAULIUS PEČELIŪNAS – Nepriklausomybės Akto signataras“

Ši paroda skiriama vienam iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjų, atkurtos Lietuvos demokratų partijos pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatui ir keturių kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo nariui Sauliui Pečeliūnui.

Saulius Pečeliūnas gimė 1956 m. sausio 19 d. Druskininkų mieste, vilniečių tarnautojų Petro Pečeliūno ir Aleksandros Jūros Pečeliūnienės (Motiekaitytės) šeimoje. Šeimoje dar augo dukra Rūta. Galėtų kilti klausimas, kodėl vilniečių sūnus gimė Druskininkuose? Sauliaus tėvas Petras Pečeliūnas dirbo ne tik mokykloje, bet ir Valstybinės grožinės literatūros leidykloje redaktoriumi. 1953–1954 m. kartu su Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja Meile Lukšiene jis išleido necenzūruotą Jono Biliūno raštų dvitomį, sulaukusį itin nepalankių sovietinės Lietuvos valdžios vertinimų. Tuometis Valstybės saugumo komitetas (KGB) šio leidinio pirmąjį tomą konfiskavo ir sunaikino. Petras Pečeliūnas nutarė su šeima laikinai pasitraukti iš Vilniaus į Druskininkus. Čia ir gimė jaunėlis Saulius. Pavojui atslūgus, po kelerių metų šeima sugrįžo į Vilnių.

1963–1974 m. Saulius mokėsi Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Simono Daukanto gimnazija), 1974–1979 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas VILNIUS TECH), įgijo inžinieriaus kelininko specialybę. 1979–1990 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi kelininku.

Prisimindamas savo giminės istoriją, Saulius Pečeliūnas sakė, kad giminėje buvo ir 1918–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorių, ir sovietiniuose lageriuose kalėjusių giminaičių. Ypatingas ryšys Saulių siejo su tėčio broliu, pogrindinės spaudos leidėju ir politiniu kaliniu Povilu Pečeliūnu. Šeimoje brandintas patriotizmo, tiesos ir teisingumo vertybes perėmė ir Saulius Pečeliūnas.

Į pogrindinę veiklą S. Pečeliūnas įsitraukė dar 1980 m., kai už nelegalios antisovietinės literatūros leidybą buvo suimtas ir 7 metams lagerio nuteistas jo dėdė Povilas Pečeliūnas. Saulius dalyvavo Povilo Pečeliūno teismo posėdžiuose. Vėlesniais metais Saulius Pečeliūnas bendradarbiavo leidžiant pogrindinę „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“ ir kitus pogrindinius leidinius. Jau sukūrę savo šeimą Saulius ir Lina Pečeliūnai kartu su dukromis Mėta ir Liepa 1987 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, o po pusmečio – 1988 m. vasario 16 d. Katedros aikštėje Vilniuje vykusioje antisovietinėje demonstracijoje. Saulius ir Lina buvo garsiojo 1988 m. birželio 3 d. susirinkimo Lietuvos mokslų akademijoje dalyviai. Tą penktadienio vakarą išrinkta 35 narių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė. Susirinkime Saulius ir Lina pasirašė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmėjų dokumentą „Už demokratiją, viešumą, suverenitetą“. 1988 m. vasarą aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. 1988 m. spalio 22–23 d. jis dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime, buvo suvažiavimo Organizacinio komiteto narys, Mokslinių ir projektavimo institutų Sąjūdžio rėmimo grupių kuratorius. Suvažiavime Saulius Pečeliūnas buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą. Nuo 1988 m. rudens dalyvavo Fizikos institute vykusiose diskusijose apie partijų atkūrimo anuometinėje Lietuvoje perspektyvas ir buvo pirmosios Lietuvoje nekomunistinės Lietuvos demokratų partijos atkūrimo iniciatorius. Kartu su juo partijos atkūrimo deklaracij1 pasirašė  Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai Artūras Skučas ir Petras Vaitiekūnas. 1988 m. gruodžio mėnesį pasirodė pirmasis atsikuriančios Lietuvos demokratų partijos leidinio „Vasario 16“ numeris. 1989 m. vasario 5 d. kartu su tėvu Petru Pečeliūnu ir dėde Povilu Pečeliūnu, Artūru Skuču, Petru Vaitiekūnu, Jonu Krivu, Jonu Gelažiumi, Egidijumi Meilūnu ir kitais Saulius Pečeliūnas dalyvavo atkuriant Lietuvos demokratų partiją ir pasirašė partijos steigiamąjį dokumentą – Lietuvos demokratų partijos sukūrimo darbo grupės deklaraciją. 1989–2001 m. Saulius Pečeliūnas buvo Lietuvos demokratų partijos pirmininku. Vertindamas svarbiausius Lietuvos demokratų partijos nuopelnus atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, Saulius Pečeliūnas prisiminė 1989 m. sovietinėje Lietuvoje priimtą Referendumo įstatymą ir demokratinių jėgų pastangas juo pasinaudoti. Artėjant rinkimams į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, Saulius Pečeliūnas buvo įkurtos iniciatyvinės grupės, rinkusios parašus dėl draudimo Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose dalyvauti sovietinėje kariuomenėje tarnaujantiems asmenims, kurie nėra Lietuvos piliečiai, narys. Vos per vieną mėnesį Lietuvoje surinkus apie pusę milijono parašų, šią iniciatyvą 1990 m. sausio 15 d. įteisino Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, uždraudusi rinkimuose dalyvauti okupacinės TSRS kariuomenės kariams, tuo metu atliekantiems karinę tarnybą Lietuvos teritorijoje.

1990 m. vasario 24 d. rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą kandidatavo du Pečeliūnai – Povilas ir Saulius. Rinkimų išvakarėse, 1990 m. vasario 23 d., Sauliaus dėdė Povilas mirė. Saulius Pečeliūnas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinktas per antrąjį turą 1990 m. kovo 4 d. Pirmojo Alytaus rinkimų apygardoje Nr. 59. Rinkimuose jį iškėlė ir rėmė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir Lietuvos demokratų partija. Aukščiausiojoje Taryboje jam teko prisidėti prie įvairių valstybės atstatymo darbų. Jis buvo Lietuvos valstybinės derybų su Rusijos Federacija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos narys, vienos iš trijų darbo grupių vadovas. Jam teko dalyvauti perimant KGB rūmus 1991 m. rugpjūčio mėnesį, po nesėkme pasibaigusio pučo Maskvoje.

Aukščiausiojoje Taryboje Saulius Pečeliūnas dirbo trijose komisijose: nuo 1990 m. kovo 20 d. – Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijoje, 1992 m. vasario 4 d.  paskirtas šios komisijos pirmininku; nuo 1990 m. spalio 13 d. – Politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės klausimų komisijos narys; nuo 1991 m. balandžio 10 d. – Aukščiausiosios Tarybos Trečiosios sesijos balsų skaičiavimo grupės narys. 1991 m. rudenį Saulius Pečeliūnas vadovavo darbo grupei, rengusiai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo koncepciją. Aukščiausiosios Tarybos kadencijos metu Saulius Pečeliūnas buvo Jungtinės Sąjūdžio frakcijos, vėliau Sąjūdžio Santaros frakcijos narys.

Vėlesniais metais Saulius Pečeliūnas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu keturias kadencijas iš eilės. Seime jis kryptingai dirbo nacionalinio saugumo, krašto apsaugos ir gynybos srityse. 1992–1999 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto narys; 1999–2000 ir 2004–2012 m. – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys; 2006–2008 m. – Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos ir Etikos ir procedūrų komisijos narys, parlamentinės grupės „Už demokratišką Baltarusiją“ pirmininko pavaduotojas. 1992–1996 metų kadencijos Seime buvo Lietuvos demokratų partijos frakcijos seniūnas, 1999–2000 m. priklausė Mišriai Seimo narių grupei, 2000 m. – Jungtinei Demokratų ir Tėvynės liaudies partijų frakcijai, 2004–2008 m. – Tėvynės sąjungos frakcijai, 2008–2012 m. – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.

Saulius Pečeliūnas buvo ne tik politikas, parlamentaras, bet ir konkrečios praktinės veiklos žmogus. Dar 1991 m. Sovietų Sąjungos agresijos dienomis jis prisiekė Lietuvos Respublikai ir tapo Krašto apsaugos departamento Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos 10-osios rinktinės savanoriu. Nuo 2014 m. buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys, 2018–2022 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus valdybos pirmininkas. 2022 m. buvo išrinktas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininku. Sutelkdamas visą savo patirtį Saulius Pečeliūnas iki paskutinių dienų rūpinosi tinkamu Lietuvos piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam pasipriešinimui agresijos atveju ir valstybės gynybinių galių stiprinimu. Saulius Pečeliūnas bičiulių buvo vertinamas už tiesumą, atvirumą, principingumą ir teisingumą. Jis buvo kone principingiausias signataras, neleidęs niekam nė žodžiu nuo šių principų nukrypti. Jis visada eidavo iki galo gindamas savo tiesą. Visada įsiklausydavo, įsigilindavo ir diskutavo tik argumentais. Be kompromisų gerbė Konstituciją ir ištikimai ją gynė.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno gyvenimo kelią, jo šeimos istoriją. Didžiausias dėmesys parodos stenduose skiriamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Lietuvos demokratų partijos atkūrimo, parlamentinio darbo Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvos Respublikos Seime metams. Atskleidžiami ir mažiau žinomi signataro pomėgiai – pristatome Saulių Pečeliūną automobilistą ir lenktynininką, futbolininką, choristą ir fotografą. Parodos rengėjai dėkingi signataro dukroms Mėtai ir Liepai, kurių surinktos nuotraukos iš asmeninio šeimos archyvo, prisiminimai ir komentarai praturtino parodos turinį.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Latvijos Respublikos Saeimos archyve,  Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve. Daugelis šių nuotraukų eksponuojamos pirmą kartą. Parodos stenduose taip pat pirmą kartą eksponuojamos nuotraukos iš signataro Sauliaus Pečeliūno šeimos archyvo. Nuotraukų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Romualdas Damulis, Vladimiras Gulevičius, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Aleksandras Juozapaitis, Romualdas Jurgaitis, Gintaras Mačiulis, Mėta Matuzevičienė, Zenonas Nekrošius, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Andrius Želnys, Liepa Želnienė.
 

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, redaktorės Jolanta Laurinaitienė ir Dainora Mozerė, dizaineris Tomas Rastenis.

Parodos partneriai:

Latvijos Respublikos Saeimos archyvas

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas