Seime vyks konferencija „Kodėl laimingiausias Europos jaunimas kelia prieš save ranką?“

2026 m. sausio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia į konferenciją, kurioje bus svarstoma, kaip tobulinti savižudybių prevencijos sistemą, siekiant laiku suteikti reikiamą pagalbą  jauniems žmonėms, turintiems psichologinių, emocinių sunkumų, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais ugdymo įstaigoje ir šeimoje, linkusiems į savižalą ir išgyvenantiems savižudybės riziką.

Sausio 16 d., penktadienį, Seimo Konstitucijos salėje (I rūmuose) 9.30 val. įvyks konferencija „Kodėl laimingiausias Europos jaunimas kelia prieš save ranką?“

Konferencijos tikslas – aptarti esminius Lietuvoje vaikams ir jaunimui kylančius įvairiapusio augimo iššūkius, pasireiškiančius prastėjančia psichologine būsena, psichikos sutrikimais, savižala, bandymu nusižudyti, ir spręsti, kokie sisteminiai pokyčiai yra reikalingi, kad būtų išgelbėtos vaikų ir jaunuolių gyvybės, tinkamai veiktų emocinės ir psichologinės pagalbos sistema.

Prieš 2 metus paskelbtoje „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuvos jaunimas (iki 30 metų) užėmė  pirmąją vietą pasaulyje pagal Jungtinių Tautų Organizacijos surinktų ekspertų sudarytą laimingumo indeksą. Tačiau, pasak konferencijos iniciatorės, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narės Editos Rudelienės, bendraujant su jaunimu, diskutuojant su psichikos sveikatos specialistais ir stebint viešojoje erdvėje skelbiamas istorijas, reali situacija neatrodo tokia optimistiška. Vis daugiau jaunų žmonių patiria nerimą ir susiduria su psichikos sveikatos problemomis.

Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje dėl savižudybių mirė 566 asmenys, iš jų 9,5 proc. buvo 14–29 m. amžiaus asmenys (100 tūkst. jaunų asmenų teko 11,6 mirtys dėl savižudybių). Analizuojant savižudybių tendenciją, Lietuvoje mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 2018–2024 m. sumažėjo 19,1 proc., tuo tarpu jaunimo tarpe – 23 proc. 2024 m. Lietuvoje vaikų ir jaunimo (10–29 m.) amžiaus grupėje užfiksuoti 7 019 savižudybės grėsmės (tyčinio savęs žalojimo, minčių apie savižudybę) atvejai (243,2 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Realus bandymų žudytis ir savęs žalojimo atvejų skaičius gali viršyti turimus duomenis. 

 „Šios tendencijos rodo, kad vaikai ir jaunimas patiria įvairius psichologinius bei emocinius sunkumus ir krizes, kurių esamos prevencinės ir intervencinės programos ne visada padeda įveikti. Todėl būtina inicijuoti platesnes diskusijas ir ieškoti sisteminių pokyčių visuose sektoriuose, siekiant stiprinti vaikų ir jaunuolių psichologinį atsparumą, mažinti savižalos riziką ir išsaugoti jaunų žmonių gyvybes“, – teigia Seimo narė E. Rudelienė.

Konferencijoje bus aptariamos vaikų ir jaunimo savižudybių tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, pristatomi Lietuvos studentų psichologinės savijautos tyrimo rezultatai Europos kontekste, svarstomi paauglystėje kylančių psichologinių sunkumų, priešsuicidinės kančios fenomeno, paauglių kalbos skausmu – savižalos, jaunimo trauminių patirčių – streso ir psichologinio atsparumo ir kiti klausimai. Bus diskutuojama dėl specializuotos pagalbos jaunimui poreikio, prevencijos ir intervencijų galimybių psichikos sveikatos stiprinimo srityje plėtros, psichikos sveikatos specialistų darbo iššūkių sąsajų su perdegimo rizika, sistemingos savižudybių prevencijos Lietuvoje poreikio. 

„Šia konferencija siekiame sutelkti mokslininkus, institucijų atstovus, įvairių sektorių specialistus ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, kad jie pasidalintų tyrimų rezultatais bei   įžvalgomis apie jauniems žmonėms kylančius iššūkius ir jiems spręsti reikalingos pagalbos poreikį. Labai svarbu, kad diskusijos metu pavyktų surasti sprendimus, kokiomis kryptimis ir priemonėmis reikėtų efektyvinti psichologinės pagalbos prieinamumą vaikams ir jaunimui, didinti jaunų žmonių emocinį raštingumą ir psichologinį atsparumą, su vaikais ir jaunimu dirbančių asmenų gebėjimus atpažinti jaunų žmonių savižalos ir savižudybės rizikos požymius ir plėsti galimybes laiku suteikti tikslinę pagalbą jauniems žmonėms, patiriantiems psichologinius ir emocinius sunkumus“, – teigia Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

Konferencijoje pranešimus skaitys Sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto atstovai, suicidologijos, psichologijos srities mokslininkai, psichologai, psichikos sveikatos specialistai, socialiniai pedagogai ir kt. 

Baigiamojoje konferencijos dalyje vyks diskusija tarp pranešėjų ir valstybės institucijų, formuojančių savižudybių prevencijos, švietimo pagalbos, kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai, atstovais. Diskusijos metu bus siekiama atsakyti į klausimą, kokie „namų darbai“ neatlikti,  kokie sisteminiai pokyčiai yra reikalingi, kad būtų išgelbėtos vaikų bei jaunuolių gyvybės ir tinkamai veiktų emocinės ir psichologinės pagalbos sistema.

Konferencijos metu gautos įžvalgos ir pateikti pasiūlymai bus analizuojami Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdžiuose 2026 m. pavasario sesijos metu.

Renginio programa

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo interneto svetainėje, „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. 

Registracija į renginį: asmenis, pageidaujančius dalyvauti konferencijoje Seimo Konstitucijos salėje arba nuotoliniu būdu, prašome registruotis čia (iki sausio 14 d.), nurodant dalyvavimo būdą (gyvai ar nuotoliniu būdu). 

Daugiau informacijos:

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė, tel. (0 5) 209 6673;

Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (0 5) 209 6855