I Seimo narys
(1922 11 13 – 1922 12 01)

Gimė 1897 m. kovo 4 d. Genėtinių kaime (Panevėžio apskritis) bežemių valstiečių šeimoje.

Slapyvardis Bangaitis, kuris vėliau naudotas kaip jo pavardė.

Nuo 1908 m. tarnavo piemeniu pas ūkininkus, o žiemos metu mokėsi Vadoklių pradžios mokykloje. Ją baigė 1911 m.

Išmokęs siųti, šiuo amatu vertėsi iki 1919 m.

Savarankiškai mokėsi gimnazijos kursą, tikėdamasis egzaminus išsilaikyti eksternu, bet prasidėjus karui nespėjo to įgyvendinti.

1924 m. Lietuvos komunistų partijos išsiųstas mokytis į Vakarų tautinių mažumų komunistinį universitetą Maskvoje, kurį baigė 1927 m.

Nuo 1930 m. studijavo ekonomiką ir istoriją Maskvos raudonosios profesūros ekonomikos institute, kur baigė du kursus.

1919 01 – 1919 03 buvo sovietinės konstitucinės valdžios institucijos – Vadoklių vlsč. Darbininkų ir valstiečių deputatų pirmininkas. Vėliau dirbo sovietinės valdžios institucijose Subačiuje, Panevėžyje.

Nuo 1919 m. vasario 16 d. buvo antivalstybinės pogrindinės Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) narys. Ne kartą suimtas ir kalėjęs už komunistinę, antivalstybinę veiklą.

Į I Seimą išrinktas V (Panevėžio) apygardoje pagal LKP sudarytą Darbininkų kuopų sąrašą (antru numeriu). Priklausė darbininkų kuopų frakcijai.

Kaip neteisėtai išrinktas dėl antivalstybinės veiklos bei tėvynės išdavimo, pašalintas iš Seimo narių 1922 m. gruodžio 1 d., vienintelei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai balsavus prieš. Mykolas Krupavičius paviešino kaltinamojo akto ištrauką, kurioje 1921 m. balandžio 23 d. K. Dominas buvo pareiškęs, kad atsisako Lietuvos pilietybės ir kareivio pareigų, bei pasiskelbęs Rusijos piliečiu.

Toliau aktyviai veikė komunistiniame pogrindyje Lietuvoje. Dar kelis kartus teistas ir kalintas. Vėliau dirbo Maskvoje, Baltarusijos SSR. 1934 m. Apdovanotas Lenino ordinu.

Artėjant II pasaulinio karo frontui nespėjo pasitraukti į Rusiją, tad prisidėjo prie sovietų kovos netoli Minsko, vėliau dalyvavo antinaciniame pasipriešinime Vilniaus ir Ukmergės apskrityse.

1944–1956 m. dirbo Vilniaus m. statybos tresto valdytoju, pirmuoju Respublikinių mokytojų namų direktoriumi, Knugų prekybos tresto valdytoju, Verkių žemės ūkio vadovaujančių darbuotojų, vėliau Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos mokyklų dėstytoju.

1954 m. K. Dominui, kaip sovietiniai valdžiai nusipelniusiam asmeniui, paskirta respublikinės reikšmės personalinė pensija. Yra išleidęs atsiminimų knygą „Spalio aidai“ (1961 m.). Atsiminimuose yra paskelbęs daug tikrovės neatitinkančių teiginių apie I Seimo darbą bei šmeižikiškų teiginių apie kitus I Seimo narius ir Lietuvos Respublikos valdžią.

Mirė 1971 m. spalio 12 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Literatūra

Blažytė-Baužienė D., Dominas Kazimieras, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 240-242.