I Seimo narė
(1923 01 12–1923 03 13)

Gimė 1888 m. Slėpinių kaime (Joniškio valsčius, Šiaulių apskritis) darbininkų Norkų šeimoje.

Savamokslė. Skaityti išmokė patėvis.

1902–1903 m.žiemą mokėsi pas kaimo „daraktorių“.

Nuo 1894 m. ganė gyvulius pas ūkininkus, vėliau – Daugialaukio ir Datkūnų dvare.

1904 m. dalyvavo darbininkų susirinkimuose.

1904 m. ištekėjo už vyro Šabano ir išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.

1905–1911 m. gyveno ir dirbo Filadelfijoje.

Priklausė Amerikos lietuvių susivienijimui, dirbo šalpos organizacijose.

Grįžo į Lietuvą viena su trimis dukromis (vyras liko JAV).

Daugiausia gyveno Joniškyje, dirbo dvaruose, vertėsi siuvėjos amatu.

1918–1923 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) narė. Slapyvardis „Ragana“.

Joniškio parajonų LKP vadovų.

1919 m. sausio– balandžio mėnesiais – Joniškio revoliucinio komiteto Socialinio aprūpinimo skyriaus vedėja (Raudonosios Armijos užimtoje teritorijoje). Rūpinosi senelių prieglauda ir varguomenės šelpimu.

1919–1923 m. – nelegalios, atvivalstybinės Lietuvos komunistų partijos Joniškio parajonio komiteto narė, vėliau – LKP techninio aparato darbuotoja.

1920–1940 m. – komunistinės kalinių šelpimo organizacijos „Raudonoji pagalba“ (MOPR) narė.

Į I Seimą kandidatavo V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal Komunistų partijos  sudarytą darbininkų kuopų sąrašą, tačiau nebuvo išrinkta.

Pašalinus I Seimo narį Kazį Dominą iš I Seimo nario pareigų (vadovaujantis Rinkimų įstatymų, kad asmuo negali būti renkamas už tėvynės išdavimą...“) tapo I Seimo nare.

Nuo 1923 m. sausio 12 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narė. Priklausė darbininkų kuopų frakcijai.

Nebuvo I Seimo komisijų narė.

Važinėjo po Lietuva vykdydama LKP pavedus organizuoti darbininkus.

1923 m. kovo 23 d. – Suimta ir tris metus kalinta už prioešvalstybinę komunistinę veiklą.

1926 m. pradžioje – paleista (susirgo šiltine).

Kalėjime užsiėmė savišvieta.

1926 m. ištekėjo už Prano Norkūno. Nuo 1926 m. – Emilija Norkūnienė.

1930 m. su vyru ūkininkavo Šakynoje įsigytame ūkyje.

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo kalinama.

1949 m. – Kooperacijos draugijos pirmininko pavaduotoja Šiaulių apskrityje Gruzdžių valsčiuje.

Buvo sovietinių Gruzdžių apylinkės ir Šiaulių apskrities tarybų deputatė.

Sovietų valdžios įvertinta – gavo personalinę pensiją.

Mirė 1972 m. rugsėjo 21 d. Joniškyje Palaidota Joniškio kapinėse.

Literatūra

Blažytė-Baužienė D., Šabinienė Emilija, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 500–501.