JUČAS Antanas (1890–1942)

Vardas ir pavardė – Antanas JUČAS 

Gimimo data ir vieta – 1890 m. Kubiliūnų kaimas, Grinkiškio valsčius, Kėdainių apskritis 

Mirties data ir vieta – 1942 m. vasario 9 d., mirė tremtyje Vierchižlage, Komijoje, SSRS 

Palaidojimo vieta – nežinoma 

Profesija, užsiėmimas – ūkininkas 

Tautybė – lietuvis 

Tėvai – Pranas Jučas ir Vanda Jučienė 

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Vanda Jučienė (g. 1898 m.) , vaikai: Vytautas, Irena  

Lietuvos Respublikos Seimo narys

IV Seimo (1936–1940) narys – 1936 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. liepos 1 d.

Seimo nario veikla

 IV Seimo (1936–1940) narys – 1936 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. liepos 1 d. 

Rinkimų apygarda: Išrinktas I (Kauno) rinkimų apygardoje, Kėdainių apskrityje 

Frakcija: šioje kadencijoje frakcijų nebuvo 

Seimo prezidiumo narys: Nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: Nebuvo 

Seimo komisijų narys: 

1940 m. – (VIII sesijoje) ėjo Medicinos, odontologijos ir farmacijos praktikos teisių įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijos narys (vicepirmininkas); 

Paklausimai, pasisakymai: 

1937 m. balandžio 21 d. – kartu su kitais Seimo nariais teikė paklausimą Susisiekimo ministrui dėl vežimų lentelių; 

1939 m. spalio 11 d. – kartu su kitais Seimo nariais teikė paklausimą Ministrui Pirmininkui dėl Ausų, nosies, gerklės ir akių klinikų.

Išsilavinimas

1908 m. baigė penkias klases Liepojos gimnazijoje; 

Pirmojo pasaulinio karo metu baigė šešias Pskovo gimnazijos klases;  

Būdamas laisvuoju klausytoju lankė, tačiau nėra duomenų ar baigė, Žemės ūkio ir miškų akademiją Petrovskoje Razumovskoje prie Maskvos; 

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

1908–1909 m. dirbo tėvų ūkyje Kubiliūnuose; 

1910–1912 m. dirbo ūkvedžiu pas pažįstamą dvarininką Boleslavskį Vitebsko gubernijoje;  

1912–1915 m. dirbo tėvų ūkyje Kubiliūnuose; 

1915 m., per Pirmąjį pasalinį karą, kartu su šeima pasitraukė į Petrogradą, ten dirbo mašinų surinkimo ir valdymo instruktoriumi prie Rusijos Susisiekimo ministerijos;  

1917 m. Rusijos Susisiekimo ministerijos buvo komandiruotas į Tiflisą (Tbilisis, Gruzija), kad padėtų nugabenti ten automobilių ešeloną, paskui buvo persiųstas į frontą ties Turkija, kur iki 1918 m. kovo mėn. dirbo vairuotoju-mechaniku;  

1918 m. grįžo į Lietuvą, tais pačiais metais, po tėvo mirties, perėmė tėvų ūkio valdymą, iki 1940 metų ūkininkavo ir valdė 60,5 ha dydžio pavyzdinį ūkį;  

1918–1919 m. dalyvavo organizuojant Grinkiškio valsčiaus ir Kėdainių apskrities savivaldybes. Iš Grinkiškio buvo deleguotas į Kėdainius, kur buvo apskrities komiteto narys, vėliau ėjo Žemės ūkio ministerijos įgaliotinio pareigas. 1,5 metų dirbo girininku;  

Vienas iš kooperatinio judėjimo entuziastų, inicijavo ir prisidėjo steigiant įvairias organizacijas Grinkiškyje: smulkaus kredito draugiją,  vartotojų kooperatyvą, kooperatinę pieninę ir kooperatinę plytinę; 

1925 m. vienas iš kooperatinės pieninės Grinkiškyje steigėjų, jo iniciatyva kooperatyvas 1931 m. Grinkiškyje pasistatė modernų pieninės pastatą; 

Nuo 1926 m. dirbo valsčiaus ir apskrities savivaldybėje;  

1926 m. tapo Lietuvių tautininkų sąjungos Grinkiškio skyriaus nariu;  

1930 m. prisidėjo steigiant Grinkiškio žiemos žemės ūkio mokyklą (steigimo iniciatorius);  

Žemės ūkio rūmų, Lietuvos kooperatyvų tarybos, Žemės banko, „Lietūkis“, „Pienocentro“, Žemės ūkio rūmų narys;   

1927 m. kovo 15 d. išrinktas kandidatu į Žemės banko Tarybos narius;  vėliau buvo renkamas į Žemės banko tarybą; 

1927 m. birželio 20 d. Žemės ūkio rūmų susirinkime išrinktas prezidiumo nariu;  

1927 m. spalio 24 d. Kaune vykusiame Pieno perdirbimo bendrovių atstovų suvažiavime išrinktas vienu iš Pieno perdirbimo bendrovių atstovų į Žemės ūkio rūmus;  

1929 m. kovo 21 d. – 1930 m. kovo 27 d. – Žemės ūkio rūmų valdybos pirmininkas;  

1929 m. lapkričio 22 d. jo iniciatyva Kubiliūnų kaime buvo įsteigtas pirmasis Lietuvoje Jaunųjų ūkininkų ratelis (JŪR);  

1930 m. vienas iš Lietuvos Žemės ūkio ir pramonės parodos Raguočių skyriaus ekspertų; 

1930–1940 m. – Lietuvių tautininkų sąjungos Grinkiškio skyriaus pirmininkas;  

1930 m. spalio 5 d. išrinktas Lietuvių tautininkų sąjungos Kėdainių apskrities komiteto nariu 

1931 m. gruodžio 11 d. buvo vienas iš Ypatingųjų Tautos Atstovų (atstovavo Kėdainių apskričiai), rinkusių Lietuvos Respublikos Prezidentą;  

1932 m. Kėdainių apskrities tarybos pirmininkas 

1932 m. išrinktas Žemės ūkio rūmų valdybos nariu, 1932 balandžio 16 d. paskirtas rūmų sekretoriumi;  

1936 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. liepos 1 d. – Lietuvos Respublikos IV Seimo narys 

1939 m. ėjo Lietuvos mėsos pramonės ir prekybos akcinės bendrovės „Maistas“ revizijos komisijos nario pareigas;  

1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje;

1940 m. liepos 12 d. suimtas ir įkalintas Kauno kalėjime;  

1941 m. sausio 17 d. nuteistas kalėti aštuoniems metams pagal Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 58‑13, 58-4 ir 58-11 straipsnius, nuosavybė nacionalizuota; 

1941 m. balandžio 6 d. pervežtas į Vierchimžlago lagerį, Komijoje;  

1942 m. vasario 9 d. mirė nuo plaučių tuberkuliozės Vierchimžlago sanitariniame miestelyje, Komijoje;  

1989 m. sausio 16 d. – reabilituotas; 

Organizacijų, asociacijų narys 

Centralinės Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“; 

Lietuvių tautininkų sąjunga; 

Lietuvos kooperatyvų taryba; 

Lietuvos mėsos pramonės ir prekybos akcinė bendrovė „Maistas“; 

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“; 

Žemės bankas; 

Žemės ūkio rūmai; 

Įvertinimas, apdovanojimai

1932 m. vasario 15 d. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 4-ojo laipsnio ordinas;  

1938 m. rugsėjo 9 d. – Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinas; 

Atminimo įamžinimas 

Nėra duomenų

Rašytinis palikimas 

Nėra duomenų

Šaltiniai ir literatūra: 

Apdovanotieji D. L. K. Gedimino ordinais, Lietuvos aidas, 1932-02-18, p. 4. 

Ekspertai jubiliejinei parodai, Lietuvos aidas, 1930, birželio 18–22, p. 10. 

Grigaravičiūtė, Sandra. IV Seimo komisijos, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 741–756.

Grigaravičiūtė, Sandra. IV Seimo narių paklausimai ministrų kabinetui, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 760–769. 

Grigaravičiūtė, Sandra. Jučas Antanas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 649–650. 

Homero vertėjo dr. Jeronimo Ralio paminklui Jonavoje statyti aukų sąrašas, Lietuvos aidas, 1930-10-04, p. 8. 

Jau išrinkti Ypatingieji Atstovai Respublikos Prezidentui rinkti, Lietuvos aidas, 1931-12-03, p. 5. 

Jučas Antanas, Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1959, T. 9, p. 509–510. 

Juos rinksime į Seimą. Kas yra pasiūlytieji į Seimo atstovus kandidatai, Lietuvos aidas, 1936-06-06, p. 9. 

Nepaprastai džiaugsmingai sveikina Respublikos Prezidentą, Lietuvos aidas, 1931-12-14, p. 5. 

Petrauskienė, Laima; Panemunienė, Birutė. Sėkmingoji ir tragiškoji Antano Jučo gyvenimo istorija. Tarpukario Lietuvos Grinkiškio valsčiuje turbūt nebūta kito tokio iškilaus visuomenės, politikos ir žemės ūkio veikėjo kaip Antanas Jučas, Radviliškio kraštas, 2014, Nr. 2, p. 22–26. 

Pieno perdirbimo bendrovių atstovų suvažiavimas nariams į žemės ūkio rūmus išrinkti, Lietuvis, 1927-11-03, p. 2. 

Tautininkai dirba, Lietuvos aidas, 1930-10-13, p. 7. 

Terleckas, Vladas. Lietuvos bankininkai gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940, Vilnius, 2001. 

Už nuopelnus Lietuvai, D. 2, 1918–1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.

Žemės Ūkio Rūmų susirinkimas, Lietuvis, 1927-06-23, p. 2. 

Žemės ūkio rūmų valdyba pasiskirstė pareigomis, Lietuvos aidas, 1932-04-18, p. 6. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius