Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą: Valstybės kontrolę bandoma paversti politizuota institucija

2026 m. kovo 18 d. pranešimas žiniasklaidai 

Trisdešimties Seimo narių grupė, atstovaujama parlamentarų Giedrės Balčytytės ir Mindaugo Lingės, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydama ištirti, ar valdančiosios daugumos sprendimai pavesti Valstybės kontrolei atlikti neplanuotus auditus neprieštarauja Konstitucijai. 

 Pasak kreipimosi autorių, dabartinis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas pavesti neribotą kiekį Seimo inicijuotų auditų ir taip paversti nepriklausomą audito instituciją politinių užsakymų vykdytoja, komplikuojant Valstybės kontrolei vykdyti metinius planus. 

 Konstitucinio Teismo prašoma ištirti Valstybės kontrolės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, leidžiančios Seimui be jokių apibrėžtų kriterijų ar ribojimų skirti neplanuotus auditus, atitiktį Konstitucijai.

 Parlamentarų teigimu, Seimo dauguma perima nepriklausomos institucijos įgaliojimus savarankiškai planuoti savo veiklą ir griauna konstitucinį Valstybės kontrolės nepriklausomumo principą. Pagal Konstituciją, pavedimus galima duoti tik pavaldžiam subjektui, tačiau Valstybės Kontrolė yra savarankiška ir nepriklausoma, Seimui nepavaldi, o atskaitinga institucija, todėl Seimas nevaržomai negali perimti Valstybės kontrolės įgaliojimus savarankiškai planuoti valstybinių auditų atlikimą. 

 Kreipimesi į KT atkreipiamas dėmesys ir į pačios Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės viešus nuogąstavimus. Dar prieš priimant ginčijamą Seimo nutarimą, ji įspėjo, kad toks perteklinis pavedimas dubliuojasi su kitais patikrinimais ir reikšmingai bei destruktyviai paveiks savarankišką institucijos darbotvarkę.

 „Dabartinis reguliavimas leidžia Seimui be jokių kriterijų ir neribotai užsakinėti atlikti auditus. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiems neeiliniams, Valstybės kontrolės plane nenumatytiems auditams neskiriama papildomu resursų“, – akcentavo kreipimosi autoriai.

 Pasak Konstitucinio Teismo, parlamentinė demokratija nėra „konvento valdymas“: ji nėra tokia sistema, kur parlamentas tiesiogiai organizuoja kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbą arba gali bet kada įsikišti į bet kurios viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos veiklą.

Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tarptautines reakcijas – Europos Parlamento rezoliucijas ir Europos Komisijos pastabas dėl teisės viršenybės, kurios smerkia bandymus administracinėmis priemonėmis daryti politinį spaudimą nepriklausomoms Lietuvos institucijoms.

 Įvertinę kylančias grėsmes valstybės stabilumui, nepriklausomų institucijų sąrangai bei teisinės valstybės principams, Seimo nariai prašo Konstitucinio Teismo šį prašymą nagrinėti prioritetine tvarka.

Kreipimosi tekstas - pridedamas. 

Daugiau informacijos: 

Seimo TS-LKD frakcijos atstovė spaudai

Raminta Keršytė  

Mob. +370 612 14185

El. p. [email protected]