Užsienio reikalų komitetas pritarė siūlomai migracijos institucinei reformai

2018 m. lapkričio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Lapkričio 14 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritarė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms (projekto Nr. XIIIP-2427 kartu su lydinčiaisiais įstatymų projektais), kuriomis sudaromos teisinės prielaidos sisteminei migracijos funkcijų pertvarkai. Pakeitimais, kurie turėtų įsigalioti 2019 m. liepos 1 d., numatytas racionalesnis funkcijų paskirstymas tarp migracijos politiką įgyvendinančių institucijų. Migracijos departamentas, numatoma projekte, kartu su savo teritoriniais padaliniais užsiims visapusišku imigracijos ir prieglobsčio procedūrų koordinavimu, atitinkamai – ir neteisėtos užsieniečių migracijos kontrole kartu su Valstybės sienos apsaugos departamentu, vykdys pilietybės ir prieglobsčio statuso suteikimo procedūras, Lietuvos piliečiams išduos ir keis pasus ir asmens tapatybės korteles, o užsieniečiams – jų teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančius ar suteikiančius dokumentus ir kt. Migracijos departamente dirbantiems tarnautojams bus suteikta daugiau įgaliojimų, siekiant nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimant sprendimus dėl jos, todėl tarnautojams bus suteikta teisė be išankstinio įspėjimo lankytis įmonių patalpose, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar neteisėtai gyventi užsieniečiai ar pati įmonė yra fiktyvi. Į fizinių asmenų patalpas migracijos tarnautojai galės patekti tik asmeniui sutikus.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir toliau visoje Lietuvos teritorijoje vykdys neteisėtos užsieniečių migracijos kontrolę, neteisėtos užsieniečių migracijos prevenciją ir sulaikytų užsieniečių ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą, priims sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo, grąžinimo ar įpareigojimo išvykti ir kontroliuos šių sprendimų įvykdymą. Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba priims sprendimus uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai perėmus dalį policijai nebūdingų migracijos valdymo funkcijų, policija ir toliau liks atsakinga už viešosios tvarkos priežiūrą, išvadų dėl užsieniečių keliamos grėsmės viešajai tvarkai teikimą ir Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę.

Įstatymo pataisomis jau nuo 2019 m. sausio 1 d. sukuriama teisinė bazė Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams išduoti naujo pavyzdžio dokumentus, kuriais patvirtinama jų teisė gyventi Lietuvos Respublikoje – pažymėjimus, kuriuose elektroniniu būdu būtų fiksuojami ES valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai.

Pataisomis taip pat numatyti palengvinimai verslui, pvz., darbdaviui, kreipiantis dėl leidimo užsieniečiui dirbti, panaikinama prievolė pateikti dokumentus apie darbuotojo kvalifikaciją. Pakaks darbdaviui suteikti informaciją, patvirtinančią, kad trečiosios šalies pilietis atitinka darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus, pvz., darbdavio patvirtinimą. Taip pat sudaroma galimybė užsieniečiams, turintiems leidimą gyventi, keisti darbdavį ar darbo pareigas, dirbti pagal darbo keliems darbdaviams sutartis.

Įstatymo projekte nustatoma pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims, kviečiantiems pas save užsieniečius, prisiimti už juos atsakomybę, jeigu užsienietis neteisėtai liktų Lietuvoje ir turėtų būti grąžintas, išsiųstas iš Lietuvos, pasinaudotų sveikatos priežiūros paslaugomis, kurių nepadengia jo turimas sveikatos draudimas. Šias valstybės patirtas išlaidas turėtų padengti užsienietį kvietęs asmuo.

Įstatymo projektu taip pat sudaromos teisinės prielaidos kompleksiniam migracijos paslaugų (procedūrų) perkėlimui į elektroninę erdvę, sukuriant Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).

Įstatymo pakeitimo projektą dar turi priimti Seimas.

Parengė

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja

Laura Plyniuvienė, tel. (8 5) 239 6802