Neįgaliųjų teisių komisijos 2017 m. veiklos ataskaita

PATVIRTINTA

                                                                                                                 Lietuvos Respublikos Seimo

                                                                                                                   Neįgaliųjų teisių  komisijos

                                                                                                          2018 m. gruodžio 11 d. posėdžio

                                                                                                                  protokolu Nr. 144-P-12

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KOMISIJOS 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

KOMISIJOS SUDARYMAS

 

Nuolatinė Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisija (toliau – komisija) sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“.

 

KOMISIJOS SUDĖTIS

 

Komisijos sudėtis patvirtinta Seimo nutarimu.

Komisiją 2017 m. sudarė 10 narių:

1) Vytautas Bakas

2) Viktorija Čmilytė-Nielsen

3) Algimantas Dumbrava

4) Justas Džiugelis

5) Aušra Maldeikienė

6) Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

7) Česlav Olševski

8) Rimantė Šalaševičiūtė

9) Robertas Šarknickas

10) Ingrida Šimonytė

Į pirmąjį posėdį 2017 m. birželio 21 d. susirinkę komisijos nariai, vadovaudamiesi Seimo statutu, rinko komisijos pirmininką ir komisijos pirmininko pavaduotoją.

Komisijos pirmininku bendru sutarimu buvo išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Justas Džiugelis, pirmininko pavaduotoja – Mišrios Seimo narių grupės atstovė Aušra Maldeikienė.

Komisijos pirmininkas ir pavaduotoja patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. XIII-512 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“.

 

KOMISIJOS ĮGALIOJIMAI

 

Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ komisijai suteikti įgaliojimai:

1) svarstyti teisės aktų projektus ir teikti pasiūlymus dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo;

2) vykdyti parlamentinę kontrolę užtikrinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą;

3) koordinuoti veiksmingą vykdomosios valdžios ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą.

 

KOMISIJOS VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

 

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Taip pat Seimui tvirtinti pateiktas Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-1165(2)  dėl Komisijos nuostatų patvirtinimo.

Komisijos nuostatų projekte numatytas pagrindinis Komisijos veiklos tikslas – paspartinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, užtikrinti neįgaliųjų lygias teises valstybėje ir galimybę visapusiškai šiomis teisėmis naudotis.

Komisijos veiklos kryptys:

1. Negalią turinčių asmenų galimybių integruotis darbo rinkoje didinimas

2. Neįgaliųjų ir juos slaugančių artimųjų socialinių garantijų užtikrinimas

3. Neįgaliųjų asmeninio asistento paslaugos reglamentavimo tobulinimas

4. Vaikų, turinčių negalią, integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas, galimybių didinimas

5. Neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų stiprinimas

6. Aplinkos (gyvenamosios, darbo, mokymosi, administracinės paskirties pastatų, lauko ir visuomeninės paskirties vietų) pritaikymo neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims didinimas, aplinkos projektavimo pagal universalaus dizaino principus skatinimas.

Komisios funkcijos:

1. Svarsto teisės aktų projektus ir teikia pasiūlymus dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo.

2. Vykdo parlamentinę kontrolę užtikrinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą.

3. Koordinuoja veiksmingą vykdomosios valdžios ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo.

4. Inicijuoja ir rengia įstatymų, Seimo nutarimų ir rezoliucijų projektus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais.

5. Bendradarbiauja koordinuojant Seimo komitetų ir komisijų darbą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos srityje.

6. Skatina Lietuvos Respublikos visų lygių tarptautinį bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais.

7. Plečia ir stiprina tarpparlamentinius ryšius Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais.

 

KOMISIJOS POSĖDŽIAI

 

Komisija 2017 m. surengė 12 posėdžių.

Svarbiausi posėdžiuose nagrinėti klausimai

Dėl kompensavimo tvarkos klausos aparatams įsigyti tobulinimo

Klausimas nagrinėtas atsižvelgiant į Seimo narės Aušrinės Armonaitės Komisijai pateiktą paklausimą, kuriame keliami klausimai dėl neįgaliųjų, turinčių klausos negalią diskriminavimo ir klausos aparatų kompensavimo tvarkos:

1. Kokiais kriterijais remiantis nustatomas kompensuojamų klausos aparatų stiprumas (kanalų kiekis)?

2) Kodėl kochleariniai implantai ir procesoriai vaikams ir suaugusiems kompensuojami 100 % jų vertės, o suaugusiems asmenims, turintiems klausos sutrikimą, kompensuojamas tik vienas ir prastesnės kokybės klausos aparatas (t. y. tik apie 10 % )?

3) Kodėl kompensacijos už klausos aparatus suma jau daugelį metų išlieka nepakitus, nors pastebima, kad ji neprigirdinčiųjų asmenų problemų neišsprendžia?

4) Kodėl bevielei girdėti padedančiai FM sistemai įsigyti skiriama daug didesnė kompensacija nei klausos aparatams, nors FM sistema yra tik pagalbinė priemonė geriau girdėti tiek klausos aparatų, tiek kochlearinių implantų nešiotojams?

Taip pat Komisijoje gautas Indros ir Dariaus Šimanauskų, kurių šeimos nariai turi klausos negalią, skundas, kuriame nurodoma, kad:

1) Ne visada leidžiama kurį laiką (savaitę ar dvi) išbandyti kompensuojamą klausos aparatą, ar jis tinka konkrečiam asmeniui. Neišbandžius aparato, jeigu jis netinka, žmogui tenka įsigyti tinkamą klausos aparatą jau už savo lėšas.

2) Kompensacijos klausos aparatui įsigyti suma yra neadekvati kokybiškų, gebančių išskirti visus garsus, aparatų kainai.

3) Ne visos įmonės užsiima su suaugusiųjų klausos aparatų kompensacijomis, nes kompensuojama suma suaugusiems yra dar mažesnė negu vaikams ir tik už vieną klausos aparatą.

4) Didelės eilės  registracijai  pas vaikų otorinolaringologą – audiologą, kuris turi išrašyti pažymą, kurią turint kreipiamasi į klausos aparatais prekiaujančias firmas dėl kompensavimo. Ši pažyma galioja tik 1 mėnesį. Per tokį trumpą laiką sunku išsirinkti klausos aparatą.

Komisijos posėdyje išklausyta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją apie esamą klausos aparatų įsigijimo ir pritaikymo išlaidų kompensavimo tvarką ir planuojamus pokyčius.

Nuspręsta tęsti klausos aparatų įsigijimo ir kompensavimo tvarkos pokyčių stebėseną bendradarbiaujant su Valstybine ligonių kasa ir kitomis suinteresuotomis institucijomis.

 

Dėl matematinių Brailio ženklų sistemos įteisinimo

Klausimas svarstytas Komisijos posėdyje atsižvelgiant į gautą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kreipimąsi.

Šiuo metu padaugėjus spaudos darbų Brailio raštu leidėjų, būna taikomi skirtingi rašto ženklai ir dėl to kyla problemų skaitytojams, turintiems regėjimo negalią. Taip pat aktualiausia kreipimesi nurodyta problema – matematinių Brailio ženklų sistemos įteisinimo.

Komisijos posėdyje pastebėta, kad nors 2000 m. buvo patvirtinta patvirtino Brailio rašto naudojimo ugdymo procese tvarka, tačiau  reikalingas vieningas Brailio rašto taikymas ne tik švietimo, bet ir kitose (pavyzdžiui, kultūros, sveikatos apsaugos) srityse. Pasiūlyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija galėtų imtis lyderystės ir koordinavimo šiame procese.

 

Dėl specialiųjų poreikių turinčių moksleivių integravimo į bendrojo lavinimo mokyklas pasitelkiant išmaniąsias technologijas

Klausimo nagrinėjimą paskatino oficialus UAB „Lantelis“ , išmaniųjų technologijų švietimo sistemai tiekėjo Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kreipimasis.

Posėdžio metu aptartos išmaniųjų technologijų ir produktų (mėtomas mikrofonas, specialios ausinės, diktofonas, plančetė su specialiomis programomis, laikmatis, interaktyvus kubas (gali būti tarsi kėdė, interaktyvi lenta ar ekranas) taikymas ugdymo procese esant skirtingiems specialiesiems poreikiams.

 

Dėl socialinių įmonių pertvarkos

Komisijos posėdyje išklausyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie Vyriausybėje svarstytus Socialinių įmonių įstatymo pakeitimus, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas socialiniam poveikiui ir didesniam atsižvelgimui į neįgaliųjų poreikius įsidarbinant.

Išklausius informaciją nuspręsta tęsti bendradarbiavimą su Vyriausybe, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, kad įstatymo projektas būtų parengtas kokybiškai ir įsigaliotų kaip galima greičiau.

Komisija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo koncepciją, kurioje pasiūlė esamą atskirties grupių įtraukimo į darbo rinką teisinio reglamentavimą tobulinti šiomis kryptimis:

1. Socialiai atsakingo ir atskirties grupių įdarbinimą vykdančio verslo pagalba.

2. Nediskriminuojančiais pagrindais vykdomo atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje ir tam skiriamos valstybės paramos.

Svarbiausi nediskriminuojančiais pagrindais vykdomo atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje ir tam  skiriamos paramos akcentai:

1) orientacija į darbo vietos pritaikymą;

2) išlaidų, atsiradusių dėl specialių sąlygų, kurios keliamos įdarbinant šiuos žmones, kompensavimas;

3) darbo užmokesčio kompensacija paliekama tik kaip išimtis itin sunkią negalią turinčių asmenų darbiniam užimtumui skatinti.

Socialinės apsaugos ministerija 2018 m. vasario mėn. Komisijai pateiks informaciją apie Koncepcijoje pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo planą.

 

Dėl Asmeninio asistento veiklos gairių projekto rengimo

Komisijos posėdyje išklausyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija dėl Asmeninio asistento veiklos gairių projekto rengimo.

Rengiamų Asmeninio asistento veiklos gairių (toliau – Gairės) tikslas – numatyti konkrečią veiksmų, kuriant asmeninio asistento paslaugų sistemą, kuri užtikrins galimybę neįgaliesiems gauti jų poreikius atitinkančias asmeninio asistento paslaugas, kryptis ir šių veiksmų įgyvendinimo terminus.

Iki 2018 m. I ketvirčio planuojama parengti asmeninio asistento paslaugų teikimo, organizavimo modelius bandomiesiems projektams (tvarkos aprašus).

2018-2021 m. planuojama atlikti asmeninio asistento paslaugų bandomuosius projektus.

Iki 2019 m. IV ketv. planuojama parengti teisinius dokumentus, reglamentuojančius asmeninio asistento, kaip neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos elemento, veiklą.

Numatoma, kad asmeninio asistento paslauga – tai namų ir viešojoje aplinkoje individualiai asmeniui teikiama pagalba iki 4 valandų per parą, padedanti įgalinti asmens savarankiškumą ir užtikrinanti svarbiausias asmens gyvybines veikos funkcijas (asmens higiena, mityba, judrumas/mobilumas ir socialiniai santykiai).

Asmeninio asistento paslaugų pobūdis bandomųjų projektų metu:

• Suteikia asmeniui pagalbą būnant namuose ir viešojoje aplinkoje, siekiant palaikyti asmens savarankiškumo funkcijų ir kitus kasdieniniame gyvenime būtinus įgūdžius, padedančius užtikrinti kuo didesnį asmens savarankiškumą.
• Suteikia asmeniui individualią diskretišką pagalbą, atliekant su asmens higiena susijusias funkcijas.
• Organizuoja asmens maitinimą.
• Suteikia asmeniui individualią pagalbą užmezgant ir palaikant socialinius santykius su supančia aplinka ir adekvačias reakcijas į ją.

Šalia Asmeninio asistento gairių ir tvarkos aprašus vykdomos ir kitos iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamos priemonės, skirtos neįgaliųjų paslaugų valdymo modelio sukūrimą.

Komisija nusprendė tęsti parlamentinę kontrolę šiuo klausimu Seimo IV (pavasario) sesijoje.

 

Dėl ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo, valstybės įmonių socialinės atsakomybės ir valstybinio audito ataskaitų neįgaliųjų integracijos srityje

Vienas iš Komisijos veiklos tikslų – paspartinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, užtikrinti neįgaliųjų lygias teises valstybėje ir galimybę visapusiškai šiomis teisėmis naudotis.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą, tikslinga įvertinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų žmonių su negalia integracijai į visuomenę įsisavinimą, šių lėšų administravimą ir panaudojimo tikslingumą.

Komisija kreipėsi į Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, Neįgaliųjų teisių departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės kontrolę dėl informacijos apie apie nuo 2013 metų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Lietuvai skirtas lėšas žmonių su negalia integracijai į visuomenę, šių lėšų administravimo, paskirstymo ir įsisavinimo procedūras ir lėšų panaudojimo tikslingumą (kokių projektų/veiklų įgyvendinimui panaudojamos ES struktūrinių fondų lėšos) pateikimo.

Iš Komisijai pateiktos informacijos žinoma, kad neįgaliųjų integracijai šalyje stiprinti
2007-2013 m. laikotarpiu investuota apie 135,5 mln. eurų ES lėšų. Daug dėmesio buvo skiriama neįgaliųjų profesinei reabilitacijai: atnaujinta neįgaliųjų profesinę reabilitaciją teikiančių įstaigų infrastruktūra, rengtos profesinės reabilitacijos programos, teiktos kokybiškos profesinės reabilitacijos paslaugos. ES fondų investicijos ženkliai prisidėjo prie profesinės reabilitacijos paslaugų prieinamumo neįgaliesiems didinimo ir paslaugų kokybės gerinimo.

Siekiant užtikrinti ES fondų lėšomis finansuojamų neįgaliųjų integracijai Lietuvoje skirtų veiklų tęstinumą ir lėšų panaudojimo efektyvumą, naujame programavimo periode neįgaliųjų integracijai į visuomenę skirtos investicijos daugiausiai orientuotos į tas pačias prioritetines veiklos sritis, kaip ir 20072013 m. laikotarpiu, ypač didelį dėmesį skiriant žmonių su negalia darbingumo didinimui, profesinių kompetencijų ir pajėgumų dalyvauti darbo rinkoje stiprinimui, užimtumo skatinimui ir lygių galimybių dalyvauti darbo rinkoje užtikrinimui. Projektams įgyvendinti jau yra skirta 93 mln. eurų ES fondų lėšų, papildomai šiai sričiai dar planuojama skirti apie 25 mln. eurų ES fondų lėšų. 2014-2020 m. tęsiamos investicijos skirtos sukurti ir plėtoti kokybišką integralią pagalbą (socialinės globos ir slaugos) namuose neįgaliems asmenims ir konsultacinę pagalbą šeimos nariams, siekiant padėti suaugusiems šeimos nariams, prižiūrintiems savo artimuosius, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus; taip pat bendruomeninių socialinių paslaugų plėtrai ir perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomeninės globos, sudarant galimybes asmeniui su negalia ne tik gauti individualias paslaugas pagal poreikius, bet ir įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Komisijai pateikė informaciją apie 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijos programoje įgyvendinamus/numatomus įgyvendinti  projektus:

Veiksmų programos priemonė	Projektų įgyvendinimo laikotarpis	Skirtos ES fondų lėšos
Parama neįgaliesiems socialinėse įmonėse	2014-2017 m.	35 mln Eur.
Neįgaliųjų profesinė reabilitacija	2015-2023 m.	17,7 mln. Eur.
Integrali pagalba į namus	2016-2019 m.	16,34 Eur.
Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra	2016-2020 m.	4 mln. Eur.
Institucinės globos pertvarka (veiklos/,,minkštieji“ projektai)	2016-2023 m.	20 mln. Eur.
Institucinės globos pertvarka (investicijos į bendruomeninių paslaugų infrastruktūrą)	2018/2019-2023 m.	24 mln. Eur.
Socialinės rizikos asmenų integracija į darbo rinką	2018-2021 m.	Konkreti suma bus žinoma po projektų sutarčių pasirašymo, kai bus aišku, kiek projektų planuoja teikti paslaugas neįgaliesiems. Planuojamas projektų sutarčių pasirašymas 2018 m. II ketv.
Kompleksinės paslaugos šeimai	2018-2020 m.	Asmeninio asistento paslaugoms teikti preliminariai planuojama skirti 1,7 mln. Eur.

 

 

 

 

Dėl valstybės valdomų įmonių socialinės atsakomybės

Vykdydama parlamentinę kontrolę, Komisija siekia įvertinti valstybės valdomų įmonių socialinės atsakomybės politiką neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų asmenų grupių atžvilgiu ir vykdomos socialinės atsakomybės stebėseną (monitoringą).

Dėl informacijos pateikimo 2017 m. spalio mėn. buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, Finansų ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Pažymėtina, kad Ūkio ministerija, atsižvelgdama į Neįgaliųjų teisių komisijos prašymą, kreipėsi į visas institucijas, įgyvendinančias VVĮ savininkės teises ir pareigas, taip pat institucijas, kurios yra paskirtos valstybei priklausančių akcijų valdytojomis, prašydama pateikti Komisijos prašomą informaciją.

Ūkio ministro valdymo srityje veikiančios VVĮ:

VVĮ	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų, turinčių negalią skaičius	Neįgaliesiems taikomos lengvatos/aplinkos pritaikymas
UAB „Toksika“	57	3	Ilgesnės kasmetinės atostogos Didesnis neapmokestinamų pajamų dydis
AB „Vilniaus metrologijos centras“	143	7	Ilgesnės kasmetinės atostogos Didesnis neapmokestinamų pajamų dydis
VĮ „Visagino energija“	199	14	Įrengtas specialus įvažiavimas (pandusas), numatyta atnaujinti įmonės interneto svetainę, ją pritaikant neįgaliųjų poreikiams.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“		Nėra
UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“		Nėra	Taikomos lengvatos neįgaliesiems, atvykstantiems į organizuojamus renginius. Pritaikyta infrastruktūra

Susisiekimo ministro valdymo srityje veikiančios VVĮ:

VVĮ	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų, turinčių negalią skaičius	Ar rengiamos socialinės atsakomybės ataskaitos?
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija	249	2	Ne
Lietuvos oro uostai		Nėra	Planuojama parengti ataskaitą už 2017 m.
Oro navigacija		8	Ne
AB „Smiltynės perkėla“		Nėra	Ne
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras		7, t.y. 2 proc nuo bendro darbuotojų skaičiaus	Ne

Žemės ūkio ministerija yra 5 VVĮ savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Visos ministerijos VVĮ yra mažos įmonės, todėl socialinės atsakomybės ataskaitos nerengia ir jos stebėsenos nevykdo. Tačiau dauguma VVĮ priimdami asmenis į darbą bei sudarydami darbo sąlygas darbuotojams, vadovaujasi darbuotojų lygybės ir nediskriminavimo principais.

UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ yra patvirtinusi Lygių galimybių politikos ir jos įgyvendinimo tvarką. Taip pat, kaip perkančioji organizacija, vykdydama viešuosius pirkimus, dalį pirkimų atlieka iš socialinių įmonių, kuriose dirba neįgalūs ir socialiai pažeidžiami asmenys.

VĮ „Pieno tyrimai“ dirba 10 darbuotojų, turinčių neįgalumą, kuriems įmonės aplinka ir patalpos yra visiškai pritaikytos.

UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ sudaro sąlygas socialiai pažeidžiamų asmenų grupių nariams atlikti praktiką bendrovėje.

Finansų ministro valdymo srityje veikianti VVĮ, vykdanti socialinės atsakomybės politiką – UAB „Lietuvos energija“ ir jos grupei (toliau – Įmonių grupė) priklausančios įmonės socialiai pažeidžiamoms grupėms taiko lankstesnę atsiskaitymo sistemą ir leidžia už susidariusias skolas atsiskaityti dalimis.

Įmonių grupei priklausantys 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiantys klientų aptarnavimo centrai GILĖ yra pritaikyti žmonėms su negalia – į juos galima patekti neįgaliųjų vežimėliais.

Įmonių grupė prie socialinės atskirties mažinimo prisideda ir finansine parama, skirstoma per specialiai įsteigtą paramos fondą. Fondo tikslas – koordinuoti ir skaidriai teikti paramą projektams ir veiklai, kuri atitinka įmonių grupės socialinės atsakomybės kryptis, strategiją ir puoselėjamas vertybes, kuria vertę visuomenei ir valstybei. Nuo 2014 m. parama skirta Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai, Dingusių žmonių šeimų paramos centrui, Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyriui, Kauno bendruomenės centrui „Girsta“, Neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubui „Draugystė“.

Kitos Finansų ministerijai pavaldžios įstaigos nevykdo socialinės atsakomybės stebėsenos (monitoringo) ir socialinės atsakomybės politikos socialiai pažeidžiamų asmenų grupių atžvilgiu

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 patvirtino Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašą, kuriuo įtvirtino Valdymo koordinavimo centro įkūrimą.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. VŠĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ vykdo VVĮ Valdymo koordinavimo centro funkcijas, tarp jų – ir socialinės atsakomybės stebėsenos funkciją.

Socialinės atsakomybės stebėsena (monitoringas) vykdoma Valdymo koordinavimo centrui kasmet sudarant VVĮ gerojo valdymo indeksą (toliau – Indeksas)^[1].

Socialinė atsakomybė (Indekse vadinama Darniu vystymusi) yra viena iš sudėtinių Indekso dalių ir yra vertinama individualiai kiekvienai VVĮ, remiantis Valdymo koordinavimo centro sudaryta vertinimo metodika. Tačiau dėl Indekso platumo, socialiai pažeidžiamų asmenų grupių klausimas Indekse nėra atskirai vertinamas.

Vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikia VVĮ „Regitra“. Įmonė atskiros ataskaitos dėl vykdomos socialinės atsakomybės nerengia. Ši informacija pateikiama įmonės metinėje veiklos ataskaitoje. Įmonėje „Regitra“ yra nustatytos lygių galimybių įgyvendinimo priemonės, patvirtinta Įmonės lygių galimybių politika.

Energetikos ministro valdymo srityje veikiančiose VVĮ nėra rengiamos socialinės atsakomybės politikos ataskaitos, tačiau įmonės pagal galimybes dalyvauja socialiai atsakingoje veikloje tiek, kiek tai nustatyta teisės aktuose.

UAB Lietuvos monetų kalykla nėra pasitvirtinusi socialinės atsakomybės politikos socialiai pažeidžiamų grupių atžvilgiu ir stebėsenos (monitoringo neatlieka, tačiau bendrovės vidaus teisės aktuose yra įtvirtintos nuostatos dėl etinių, socialinių, skaidraus ir sąžiningo bendradarbiavimo aspektų.

Bendrovėje šiuo metu dirba vienas darbuotojas, priklausantis socialiai pažeidžiamų asmenų grupei. Pažymėtina, kad dėl bendrovės specifikos (padidinto saugumo reikalavimų, praėjimo kontrolės procedūrų, darbo su potencialiai pavojingais įrengimais, cheminėmis medžiagomis), priimti į darbą (tam tikras pareigas) socialiai pažeidžiamus asmenis yra pakankamai sudėtinga. \

AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 51,67 proc. akcijų priklauso valstybei, o šias akcijas patikėjimo teise valdo Lietuvos statistikos departamentas.

Įmonėje 2017 m. rugsėjo 30 d. dirbo 19 darbuotojų, iš jų 2 darbuotojai, kuriems nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis. Įmonėje socialinės atsakomybės politikos ataskaitos nėra rengiamos.

VĮ Turto bankas informacijos apie valdomų bendrovių socialinės atsakomybės politiką socialiai pažeidžiamų asmenų grupių atžvilgiu, jų vykdomą socialinės atsakomybės stebėseną (monitoringą) neturi.

Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos informavo, kad atskirų socialinės atsakomybės politikos ataskaitų VĮ miškų urėdijos nerengia.

 

Dėl specialiųjų ugdymo įstaigų pertvarkos

Komisijos nariai posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją.

Švietimo ir mokslo ministerijos veiklos kryptys dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ir mokinių įtraukties didinimo

1. Teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis stiprinama savivaldybių atsakomybė ir galios plėtoti įtraukųjį ugdymą

• Įgyvendinama 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.2-ESFA-V-707 priemonės „Asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių galimybių mokytis gerinimas“ projektas, skirtas savivaldybių administracijų darbuotojų, švietimo pagalbos ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimui. Lėšos – 2 896 200 eurų.
• Įgyvendinama 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.2-ESFA-V-707 priemonės „Asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių galimybių mokytis gerinimas“ projektas, skirtas savivaldybių administracijų darbuotojų, švietimo pagalbos ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimui. Lėšos – 2 896 200 eurų.

• Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. ŠMM, SAM, SADM lėšomis finansuojamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybės įsteigimas ir išlaikymas. 2017 m. rugsėjo- gruodžio mėn. numatyta skirti 309 tūkst. eurų. 2018 m. ir toliau finansavimas bus tęsiamas. Numatyta skirti 1 mln. 300 tūkst. eurų. Savivaldybės skatinamos ypatingą dėmesį skirti ankstyvajai skurdo, smurto, atskirties rizikos prevencijai, intervencijai, savivaldybėse stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą teikiant koordinuotą pagalbą, paslaugas vaikui ir jo tėvams

2. Kuriamos sąlygos specialiųjų mokyklų mokiniams saugiai pereiti į bendrąsias  mokyklas

• Visos dienos mokyklos kūrimas. Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužę sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Parengtas Visos dienos mokyklos sampratos, veiklos organizavimo ir finansavimo modelių projektas. Šiuos modelius numatoma pradėti diegti 2018 m;

• Didelis dėmesys skiriamas smurto ir patyčių prevencijai. 2017 m. II ketvirtyje pradėtas įgyvendinti ES struktūrinių fondų projektas „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II”, skirtas prevencinių programų vykdymo mokyklose plėtrai. Per 56 proc. mokyklų jau įgyvendina vieną ar kelias  prevencines programas. Lėšos – 3 000 000 eurų.

• Rekomendacijos mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo ir veiksmų, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, patvirtintos 2017 m. rugpjūtį. 2017 m. spalio-lapkričio mėn. visoje Lietuvoje vykdyti mokymai mokyklų vaiko gerovės komisijų nariams (400 žmonių) ,,Smurtas artimoje aplinkoje: atpažinimas ir pagalbos vaikams galimybės mokykloje";
• Siekiant užtikrinti psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos visuotinumą ir prieinamumą, nustatyti vienam psichologui ir socialiniam pedagogui tenkančių mokinių skaičiaus normatyvai . Vienas mokykloje dirbantis psichologas ar socialinis pedagogas teikia psichologinę pagalbą  arba socialinę pedagoginę pagalbą ne daugiau kaip 400 mokinių (esant galimybei – ir mažesniam mokinių skaičiui);

• 2017 m. ŠMM skyrė savivaldybėms lėšas psichologinei pagalbai ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose plėtoti. 2017 m. IV ketv. 18-kai savivaldybių, kuriose pagal ŠVIS duomenis psichologinės pagalbos prieinamumas mažiausiai užtikrinamas, skirti 139 942 eurai.

• Įgyvendinamas 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.2-ESFA-V-707 priemonės „Asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių galimybių mokytis gerinimas“ projektas „Pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimas“  - 2 896 200 eurų.

• 2017 m. specialiųjų poreikių mokiniams vežioti nupirkti 9 geltonieji autobusai. (5 iš jų skirti  specialiosioms mokyklos, kiti  bendrojo ugdymo mokykloms, kuriose yra klasės specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Lėšos - 319 371 eurų.

• Inicijuoti ir kartu su Sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ministerijomis peržiūrėti SUP turinčių mokinių sutrikimų klasifikavimo, priskyrimo sutrikimų lygiui metodikas

• Vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektą „Įtraukiojo ugdymo galimybių plėtra, I etapas“ numatoma atlikti įtraukiojo ugdymo plėtros galimybių  studiją jos pagrindu sukurti  moksliškai ir finansiškai pagrįstą švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui ir mokyklai struktūros ir finansavimo modelį,  II projekto etape numatoma jį įgyvendinti
   - 3 765 060,00 Eur.

• Skirti tikslinį finansavimą mokytojo padėjėjų (asmeninių asistentų) atsiradimą kiekvienoje klasėje, kurioje mokosi autizmo spektro, intelekto, emocijų, elgesio, kompleksinių sutrikimų turintys mokiniai. 2018 m. numatoma skirti 230 tūkst. eurų įsteigti 50 etatų;

• ES SF lėšos Specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimui  - 2 mln. 900 tūkst. Eurų.

• Vykdoma Geltonųjų autobusų programa: bus perkami geltonieji autobusai, pritaikyti SUP mokiniams vežioti. 2018 m. numatoma skirti 200 tūkst. eurų;

• Atlikti specialiųjų mokyklų mokinių pakartotinį nepriklausomą vertinimą.

Siekiami rezultatai

2020 m. išskaidytų specaliųjų mokyklų dalis – 75 proc.

2022 m. vaikų, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, dalis  - 0,5 proc. (2017 m. – 1,1 proc.)

Komisija nusprendė tęsti parlamentinę kontrolę šiuo klausimu Seimo IV (pavasario) sesijoje.

 

Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pertvarkos

Komisija išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją ir nusprendė tęsti parlamentinę kontrolę šiuo klausimu Seimo IV (pavasario) sesijoje.

 

Dėl neįgalius asmenis prižiūrinčių artimųjų socialinių garantijų

Svarstant šį klausimą buvo nagrinėtos į Komisiją besikreipusios šeimos, globojančios neįgalų sūnų, skunde nurodytos problemos. Siekiant sistemiškai vertinti ir tobulinti neįgalius asmenis prižiūrinčių asmenų socialinių garantijų reglamentavimą, Komisijos nariai išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros), Vilniaus miesto savivaldybės, neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų informaciją ir nusprendėSeimo IV (pavasario) sesijoje tęsti parlamentinę kontrolę šiuo klausimu ir parengti susijusių įstatymų pataisų projektus.

 

KOMISIJOJE GAUTA IR SUSISTEMINTA INFORMACIJA NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMO KLAUSIMAIS

 

Komisijos prašymu institucijų pateikta ir Komisijoje susisteminus išnagrinėta informacija dėl:

1. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo neįgaliųjų integracijos srityje.

2. Valstybės įmonių socialinės atsakomybės.

3. Valstybinio audito ataskaitų neįgaliųjų integracijos srityje.

Platesnė informacija šiais klausimais pateikiama Ataskaitos dalyje Komisijos posėdžiai.

 

 

BENDRI RENGINIAI SU SEIMO KOMITETAIS IR KOMISIJOMIS

 

2017 m. birželio 28 d. įvyko bendras Neįgaliųjų teisių komisijos ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdis, kuriame buvo svarstyta:

1. Dėl pagalbos neįgaliesiems ir juos slaugantiems artimiesiems asmenims.

Posėdyje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo viceministras E. Bingelis akcentavo tris prioritetines socialinių paslaugų plėtros kryptis: 1) integruota pagalba (socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos) į namus (teikia mobilios specialistų komandos), 2) nuoseklus perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, 3) asmenino asistento paslaugos plėtra.

Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėja O. Vitkūnienė atkreipė dėmesį, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų vienam paslaugos gavėjui per kalendorinius metus gali būti suteikta ne daugiau kaip 20 ambulatorinės slaugos paslaugų namuose, „laikino atokvėpio“ paslauga (slaugos ir socialinės paslaugos bei patarnavimai, palaikomojo gydymo paslaugos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse) iš šio fondo biudžeto lėšų finansuojama Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta tvarka iki 120 dienų per kalendorinius metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė
V. Toleikienė atkreipė dėmesį, kad integrali pagalba į namus teikiama visose savivaldybėse (išskyrus Neringos), integralios pagalbos projektas finansuojamas iš valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų (slaugytojų ir sveikatos apsaugos specialistų pagalba), svarbu, kad Sveikatos apsaugos ministerija po 2020 metų numatytų biudžete lėšų šio projekto tęstinumui.

Posėdyje nutarta:

1. Inicijuoti bendros duomenų bazės apie slaugomuosius ir slaugytojus sukūrimą, kurioje būtų pateikta informacija apie neįgalumo ir darbingumo lygius, teikiamas visų rūšių pagalbos priemones ir jų dažnumą, suteiktų paslaugų rezultatų vertinimą ir t. t.

2. Inicijuoti suvienodintos informacinės sistemos neįgaliuosius slaugantiems asmenims sukūrimą;

3. Svarstyti integralios pagalbos į namus socialinės pagalbos sistemos sukūrimo galimybę;

4. Svarstyti galimybę apie asmeninio asistento statuso reglamentavimą.

5. Siūlyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atnaujinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 patvirtintą Socialinių paslaugų katalogą:

5.1. nustatant naujas paslaugas (asmenų, slaugančių artimuosius, slaugos apmokymus);

5.2. numatant pagalbą neįgaliųjų asmenų šeimoms (psichologinė pagalba slaugytojui);

5.3. išplečiant socialinių paslaugų gavėjų grupę (asmenims, kurie laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių neteko savarankiškumo ir kuriems nėra nustatyti specialieji poreikiai, labiausiai reikia socialinės pagalbos teikimo namuose paslaugų, sunkią psichosocialinę negalią turintiems asmenims);

5.4. peržiūrint socialinių paslaugų teikimo trukmę, dažnumą (integralios pagalbos ir profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą savaitgaliais ir ne darbo valandomis);

5.5. dienos socialinės globos centruose numatant teikti medicinines paslaugas psichikos ar elgesio sutrikimus turintiems asmenims;

6. Siūlyti Lietuvos Respublikos sveikatos reikalų ministerijai atnaujinti Lietuvos Respublikos sveikatos reikalų ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 patvirtintą Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų aprašą, praplečiant ambulatorinių slaugos paslaugų namuose gavėjų grupę (asmenims, kurie laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių neteko savarankiškumo ir kuriems nėra nustatyti specialieji poreikiai) ir numatant „atokvėpio“ paslaugą namuose.

 

2. Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje

Posėdyje nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad ji iki 2017 m. rugsėjo 10 d. pateiktų Komisijoms informaciją apie baudžiamojo proceso funkcijos – ikiteisminio tyrimo po smurto artimoje aplinkoje (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį) organizavimo ir atlikimo rekomendacijų ir (ar) kitų norminių teisės aktų, formuojančių ikiteisminio tyrimo praktiką, nustatymus ir (ar) pakeitimus, užtikrinančius nukentėjusiojo ir kartu su juo gyvenančių asmenų tinkamą apsaugą. Informacija komisijoms buvo pateikta.

 

KONFERENCIJOS

 

Komisija ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija„Viltis“
2017 m. lapkričio 20 d. Seime surengė tarptautinę konferenciją „Gyvenimas savarankiškai ir / ar su minimalia pagalba. Iššūkiai, su kuriais susiduria neįgalieji“, skirtą Tarptautinei tolerancijos dienai paminėti.

Konferencijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių, turinčių negalią, teisės gyventi bendruomenėje užtikrinimą.

Konferencijos metu buvo priimta Rezoliucija, kurioje konferencijos dalyviai kreipėsi į Lietuvos Respublikos  Prezidentę,Seimo Pirmininką, Vyriausybę prašydami ir ragindami, kad nuo 2018 metų būtų keičiami šie anksčiau priimti sprendimai:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A 1-83 patvirtintu Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiam ų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano bendraisiais principais, konferencijos dalyviai ir bendrija „Viltis" skubos tvarka siūlo paskelbti moratoriumą dėl sutrikusio intelekto vaikų ir suaugusiųjų apgyvendinimo didelėse socialinės globos Įstaigose numatant konkrečias datas ir suplanuojant finansinius bei žmogiškuosius išteklius bendruomeninių paslaugų organizavimui ir teikimui.

2.  Siekiant greitesnio ir efektyvesnio paslaugų bendruomenėje organizavimo ir teikimo, specialiąsias tikslines dotacijas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. lapkričio 28 d. Įsakymu A 1-387 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. skirtų specialiosioms tikslinėms dotacijoms socialinėms išmokoms, kompensacijoms, socialinei paramai mokiniams ir socialinėms paslaugoms administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos apraše didinti iki 550 EUR/mėn. Specialiąsias tikslines dotacijas turi gauti ne tik visiškos negalios asmenys, bet visi psichosocialinės negalios asmenys, kuriems savivaldybėse teikiamos dienos socialinės globos paslaugos.

3. Nuolat sudaryti sąlygas ir užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems ir/ar juos atstovaujančioms organizacijoms lygių galimybių principu dalyvauti formuojant ir įgyvendinant socialinę politiką visuose valstybės valdymo lygmenyse.

Komisija Seimo IV(pavasario) sesijoje vykdys Rezoliucijoje pateiktų siūlymų įgyvendinimo stebėseną.

 

 

 

RENGINIAI SU VERSLO IR NEVYRIAUSYBINĖMIS

ORGANIZACIJOMIS

 

Lietuvos Respublikos Seime 2017 m. gruodžio 13 d. pasirašytas memorandumas „Dėl galimybių žmonėms su negalia konkuruoti darbo rinkoje“. Dokumentą pasirašė jo iniciatorius Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis, socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrai, Lietuvos darbo biržos, verslo organizacijų ir neįgaliųjų bendruomenės atstovai.

Renginyje atkreiptas dėmesys, kad net 120 tūkstančių darbingo amžiaus žmonių su negalia šiuo metu neturi darbo. Tuo tarpu socialinėse įmonėse dirba tik 7 tūkst., o atviroje darbo rinkoje – apie 40 tūkst. žmonių su negalia.

Memorandumą pasirašiusios organizacijos konkrečiais veiksmais įsipareigojo sukurti sistemą, įgalinančią žmones su negalia tiek rasti, tiek ir susikurti darbo vietą. Viena pirmųjų numatomų priemonių – trijų metų trukmės projektas, kurį įgyvendins Lietuvos darbo birža, skirtas sudaryti galimybes žmonėms su negalia konkuruoti darbo rinkoje. Bus taikoma atvejo vadybos metodika, taip pat, glaudžiai bendradarbiaujant su verslo bei žmonių su negalia organizacijomis, teikiama konkreti tikslinė pagalba: nuo konsultacijų darbo ieškantiems iki mokymų potencialiems darbdaviams.

 

PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

 

Komisijos 2017 m. vykdytos parlamentinės kontrolės priemonės:

1. Pagalba neįgaliesiems ir juos slaugantiems artimiesiems asmenims – vykdyta kartu su Savižudybių ir smurto prevencijos komisija

2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pertvarka bei Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo tobulinimas.

 

Komisijoje 2017 m. vykdant parlamentinę kontrolę  nagrinėti klausimai (nagrinėjimą numatoma tęsti 2018 m.):

1. Dėl socialinių įmonių pervarkos

2. Dėl Asmeninio asistento veiklos reglamentavimo

3. Dėl specialiųjų ugdymo įstaigų pertvarkos

4. Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pertvarkos

 

KOMISIJOJE GAUTŲ SKUNDŲ/PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMAS

 

Komisijoje 2017 m. gauti 24 pareiškėjų skundai/prašymai. Visi Komisijoje gauti pareiškėjų skundai ir prašymai  išnagrinėti, pareiškėjams pateikti atsakymai raštu, esant poreikiui  pakviečiant juos dalyvauti Komisijos posėdžiuose, taip pat  ar Komisijos pirmininkui ar nariams bendraujant su pareiškėjais.