Neįgaliųjų teisių komisijos 2019 m. veiklos ataskaita

PATVIRTINTA

                                                                                                                 Lietuvos Respublikos Seimo

                                                                                                                   Neįgaliųjų teisių  komisijos

                                                                                                         2020 m. balandžio 29 d. posėdžio

                                                                                                                        protokolu Nr. 144-P-1

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KOMISIJOS

2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

KOMISIJOS ĮGALIOJIMAI

Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ Neįgaliųjų teisių komisijai (toliau – Komisija)  suteikti įgaliojimai:

1) svarstyti teisės aktų projektus ir teikti pasiūlymus dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo;

2) vykdyti parlamentinę kontrolę užtikrinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą;

3) koordinuoti veiksmingą vykdomosios valdžios ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą.

 

KOMISIJOS SUDĖTIS

Komisijos sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu:

1. Vytautas Bakas

2. Algimantas Dumbrava

3. Justas Džiugelis;

4. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

5. Raminta Popovienė

6. Naglis Puteikis

7. Juozas Rimkus

8. Rimantė Šalaševičiūtė

9. Ingrida Šimonytė

10. Gediminas Vasiliauskas

Komisijos pirmininkas Gediminas Vasiliauskas (nuo 2018-11-13)

 

KOMISIJOS VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

 

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, Komisijos veiklos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. XIII-1047, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Komisijos nuostatuose numatytas pagrindinis Komisijos veiklos tikslas – paspartinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, užtikrinti neįgaliųjų lygias teises valstybėje ir galimybę visapusiškai šiomis teisėmis naudotis.

Komisijos veiklos kryptys:

1. Negalią turinčių asmenų galimybių integruotis darbo rinkoje didinimas

2. Neįgaliųjų ir juos slaugančių artimųjų socialinių garantijų užtikrinimas

3. Neįgaliųjų asmeninio asistento paslaugos reglamentavimo tobulinimas

4. Vaikų, turinčių negalią, integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas, galimybių didinimas

5. Neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų stiprinimas

6. Aplinkos (gyvenamosios, darbo, mokymosi, administracinės paskirties pastatų, lauko ir visuomeninės paskirties vietų) pritaikymo neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims didinimas, aplinkos projektavimo pagal universalaus dizaino principus skatinimas.

 

Komisijos funkcijos:

1. Svarsto teisės aktų projektus ir teikia pasiūlymus dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo.

2. Vykdo parlamentinę kontrolę užtikrinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą.

3. Koordinuoja veiksmingą vykdomosios valdžios ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo.

4. Inicijuoja ir rengia įstatymų, Seimo nutarimų ir rezoliucijų projektus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais.

5. Bendradarbiauja koordinuojant Seimo komitetų ir komisijų darbą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos srityje.

6. Skatina Lietuvos Respublikos visų lygių tarptautinį bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais.

7. Plečia ir stiprina tarpparlamentinius ryšius Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais.

 

KOMISIJOS POSĖDŽIAI

Komisija 2019 m. surengė 17 posėdžių. Svarbiausi posėdžiuose nagrinėti klausimai:

Dėl neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo reglamentavimo tobulinimo

Neįgaliųjų teisių komisijoje sulaukiama nusiskundimų dėl nepatogumų, kylančių siekiant užtikrinti neįgalaus asmens, kuriam teismo sprendimu buvo nustatytas neveiksnumas, dalyvavimą neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo procese. Pareiškėjai skundžiasi, kad nors jų globojamam žmogui neveiksnumas dėl negalios (pavyzdžiui, esant cerebriniam paralyžiui) teismo nustatytas neterminuotam laikui, neįgalaus asmens būklė turi būti peržiūrima ir įvertinama kiekvienais metais. Pareiškėjai teigia, kad nuvykimas ir dalyvavimas Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos posėdžiuose sukelia sunkumų ir neįgaliajam, ir jį globojantiems žmonėms.

Siekiant, kad neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo procesas būtų patogesnis, paprastesnis neįgaliesiems ir juos globojantiems žmonėms, o tuo pačiu būtų išklausoma neįgalaus žmogaus nuomonė, Komisijos posėdyje nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministeriją, Lietuvos savivaldybių asociaciją ir Lietuvos negalios organizacijų forumą siūlant parengti Asmens neveiksnumo nustatymo, jo būklės peržiūrėjimo, neįgalaus asmens globos instituto praplėtimo ir pagalbos, skatinančios neįgalaus žmogaus dalyvavimą visuomenės gyvenime, suteikimo modelį.

 

Dėl pagalbos šeimoms, auginančioms retomis ligomis sergančius vaikus ir šių vaikų integracijos ugdymo įstaigose

Vadovaujantis Europos Sąjungoje galiojančiu apibrėžimu, reta liga – tai liga, kuria serga mažiau nei 5 iš 10 000 gyventojų. Šios ligos labai įvairios: jos gali pažeisti bet kurį žmogaus organą ar net kelias organizmo sistemas, tai yra dažnas daugiasistemis pažeidimas. Lietuvoje tikslios sergančių retomis ligomis statistikos nėra, tačiau preliminariais duomenimis su reta liga yra susidūrę 6 procentai Lietuvos gyventojų.

Komisijos posėdyje dalyvavo nevyriausybinių organizacijų, vienijančių įvairiomis retomis ligomis sergančius pacientus, atstovai, taip pat Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Valstybinės ligonių kasos atstovai.

Komisijos posėdyje nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Lietuvos savivaldybių asociaciją siūlant pagal kompetenciją įvertinti esamą situaciją ir numatyti problemų sprendimo galimybes dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir pagalbos vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems specialiųjų poreikių, teikimo ugdymo įstaigose, ugdymo įstaigų, kuriose teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, licencijavimo reikalavimų ir tam reikalingų lėšų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veiklą užtikrinant reikalingų paslaugų šeimai ir vaikui, sergančiam lėtinėmis ligomis ar turinčiam specialiųjų poreikių, suteikimą.

 

Dėl fizinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose

Komisijos posėdyje posėdyje buvo aptariami Fizinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems valstybės ir savivaldybių sveikatos (gydymo) paskirties įstaigose vertinimo tyrimo (http://www.ndt.lt/neigaliuju-teisiu-konvencija/tyrimai-2017-m/sveikatos_tyrimas_12-10/) rezultatai ir rekomendacijų įgyvendinimas.

Komisijos posėdyje nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir Lietuvos savivaldybių asociaciją siūlant bendradarbiaujant pagal kompetenciją įvertinti esamą situaciją ir numatyti problemų sprendimo galimybes dėl fizinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose, ypatingą dėmesį skiriant patalpų, kuriose įsikūrusios sveikatos priežiūros įstaigos ir jose esančios įrangos pritaikymo neįgaliesiems, įstaigų akreditavimo, licencijų suteikimo ir darbų saugos reikalavimų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas neįgaliesiems klausimams.

 

Dėl medicininės reabilitacijos sistemos tobulinimo

Komisijos posėdyje nutarta:

1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją siūlant į darbo grupę dėl medicininės reabilitacijos strategijos parengimo įtraukti neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų atstovus, kad būtų išklausomos ir įvertinamos jų pastabos ir pasiūlymai medicininės reabilitacijos sistemos tobulinimo klausimais.

2. Kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siūlant paraginti ugdymo įstaigas įsivertinti medicininės reabilitacijos paslaugų poreikį ir šių paslaugų teikimo galimybes ugdymo įstaigose.

3. Kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją siūlant įvertinti esamą situaciją savivaldybėse dėl moksleivių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, ugdymo proceso užtikrinimo, kuomet jie yra gydomi stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kylančias problemas ir numatyti šių problemų sprendimo galimybes.

 

Dėl neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis

I. Neįgaliųjų teisių komisijoje gauta Lietuvos negalios organizacijų forumo visuotinio narių susirinkimo rezoliucija dėl neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis.

Rezoliucijoje nurodyta, kad šiuo metu galiojanti techninės pagalbos priemonių poreikio planavimo metodika neatitinka realių neįgaliųjų poreikių. Viešųjų pirkimų būdu nuperkamos techninės pagalbos priemonės retai gali atliepti individualius žmonių su negalia poreikius. Nesudarytos galimybės tinkamai parinkti ir pritaikyti techninės pagalbos priemones, atitinkančias individualius (medicininius ir socialinius) neįgaliųjų poreikius, nepakanka kvalifikuotų specialistų.

Komisijos posėdyje nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlant įvertinti Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  (toliau – Centras) vykdomas funkcijas, veiklos efektyvumą, klientų požiūrį į teikiamų paslaugų kokybę ir, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, imtis priemonių Centro veiklos modelio tobulinimui ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimui.

II. Atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdė neplaninį Techninės pagalbos neįgaliesiems centro veiklos ir valdymo vidaus auditą ir parengė Techninės pagalbos neįgaliesiems centro veiklos ir aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis sistemos tobulinimo veiksmų planą, Komisijos posėdyje  aptarti vykdyto audito ir parengto veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai.

Komisijos posėdyje nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlant:

1.1. Nustatant Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Techninės pagalbos neįgaliesiems centras) 2020 metų veiklos tikslus ir uždavinius, bendradarbiauti su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis ir atsižvelgti į jų pastabas ir pasiūlymus dėl Techninės pagalbos neįgaliesiems centro veiklos ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimo.

1.2. Nustatyti konkrečius Techninės pagalbos neįgaliesiems centro veiklos ir teikiamų paslaugų kokybės vertinimo kriterijus.

2. Neįgaliųjų teisių komisijoje 2020 metais tęsti parlamentinę kontrolę, susijusią su Techninės pagalbos neįgaliesiems centro veikla ir teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimu.

 

Dėl kultūros paveldo pastatų pritaikymo neįgaliesiems

Komisijos posėdyje nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir siūlyti sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, įtraukiant ir neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų atstovus, Universalaus dizaino principų taikymo gairėms parengti.

 

Dėl geležinkelių infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems

Komisijos posėdyje nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją:

1. Prašant pateikti Neįgaliųjų teisių komisijai išsamią informaciją apie Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategijos rengimo eigą ir šioje strategijoje numatomas priemones, skirtas neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims.

2. Raginant Lietuvos Respublikos Vyriausybę nepritarti Susisiekimo ministerijos kreipimuisi dėl išlygų, leidžiančių netaikyti atitinkamų 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL 2007 L 315, p. 14) straipsnių, galiojimo pratęsimo, kol nebus parengtas ir apsvarstytas detalus ir konkretus Reglamento nuostatų įgyvendinimo planas (priemonės, jų įgyvendinimo terminai, įgyvendinimui reikalingi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai).

3. Prašant Susisiekimo ministeriją iki svarstymo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje pateikti Neįgaliųjų teisių komisijai detalų ir konkretų Reglamento nuostatų įgyvendinimo planą (priemonės, jų įgyvendinimo terminai, įgyvendinimui reikalingi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai).

Siekiant gerinti keliones geležinkeliais visiems keleiviams, 2019 m. lapkričio 26 dieną, Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkeliai" ir Lietuvos negalios organizacijų forumas pasirašė  ketinimų protokolą. Protokolo pagrindinis tikslas – įgyvendinti ES reglamentų nuostatas bei sutarti kartu identifikuoti dabartinę traukinių, infrastruktūros ir paslaugų būklę, parengti nacionalinį veiksmų planą, ir jį įgyvendinti.

 

Dėl Seimo aplinkos pritaikymo neįgaliųjų poreikiams

Lietuvos Respublikos Seime vykstant renginiams ir susitikimams pastebėta, kad žmogus, judantis neįgaliojo vežimėlyje (ypatingai, jeigu vežimėlis yra mechaninis), susiduria su sunkumais, norėdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės užvažiuoti ant šaligatvio, vedančio į Seimo rūmus, o ir patekęs į juos nesijaučia patogiai. Atsižvelgiant į tai, Komisijos pirmininkas kreipėsi į Seimo ir Seimo kanceliarijos vadovus, siūlydamas atsižvelgiant į neįgaliųjų pastabas ir pasiūlymus pritaikyti Seimo aplinką, kad ji taptų patogi ir prieinama kiekvienam. Šiuo metu vyksta aplinkos pritaikymo darbai, Seimo teritorijoje jau įrengtos 2 nuovažos (pandusai).

 

KOMISIJOJE SVARSTYTI TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI

 

Komisija 2019 m. buvo paskirta svarstyti ir priėmė sprendimą dėl šių įstatymų projektų

Įstatymo projekto Nr.	Pavadinimas
XIIIP-1530	Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-1531	Užimtumo įstatymo  Nr. XII-2470 25, 35, 41, 42 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-1532	Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-2617	Socialinių įmonių įstatymo  Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17,18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-2618	Viešųjų pirkimų įstatymo  Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-2619	Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-2620	Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044  13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-2621	Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais 301, 471, 472, 473, 474 straipsniais įstatymo projektas
XIIIP-3135	Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektas
XIIIP-3136	Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-3137	Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-3138	Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-2686	Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-3614	Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-1335 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-3458	Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas
XIIIP-3459	Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
XIIIP-3460	Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

 

PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

 

Komisijoje 2019 m. vykdant parlamentinę kontrolę nagrinėti klausimai:

1. Dėl geležinkelių infraastruktūros pritaikymo neįgaliesiems.

2. Dėl neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis

3. Dėl socialinės globos įstaigų veiklos skaidrumo

4. Dėl fizinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems valstybės ir savivaldybių sveikatos (gydymo) paskirties įstaigose.

5. Dėl pagalbos šeimoms, auginančioms retomis ligomis sergančius vaikus ir šių vaikų integracijos ugdymo įstaigose

6. Dėl medicininės ir profesinės reabilitacijos sistemos tobulinimo

7. Dėl kultūros paveldo pastatų (bažnyčių, muziejų ir kitų pastatų, registruotų kultūros vertybių registre) pritaikymo neįgaliųjų poreikiams ir šių pastatų vertingųjų savybių išsaugojimo

 

KOMISIJOJE GAUTŲ SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

 

Komisijoje 2019 m. gauta 11 pareiškėjų skundų, prašymų ir pasiūlymų dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo. Visi Komisijoje gauti pareiškėjų skundai, prašymai ir pasiūlymai išnagrinėti, pareiškėjams pateikti atsakymai raštu, arba Komisijos pirmininkui ar nariams bendraujant su pareiškėjais. Esant poreikiui pareiškėjai pakviesti juos dalyvauti Komisijos posėdžiuose.

Taip pat Komisijos iniciatyva parengti 23 paklausimai institucijoms neįgaliųjų teisių užtikrinimo klausimais.

 

KOMISIJOS ORGANIZUOTI RENGINIAI

 

1. Europos Savaitė Seime 2019 metu Komisija kartu su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru surengė diskusiją „Prieinamumo principo taikymas užtikrinant neįgaliųjų teises“.

2. Komisija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru organizavo Seime vykusį renginį „Tiesiame tiltus į pasaulį“, skirtą baltosios lazdelės dienai paminėti.

 

KOMISIJOJE GAUTA IR SUSISTEMINTA INFORMACIJA NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMO KLAUSIMAIS

 

Komisijos prašymu institucijų pateikta ir Komisijoje susisteminus išnagrinėta informacija:

Dėl socialinės globos įstaigų veiklos skaidrumo

Komisijos 2019 m. birželio 12 posėdyje nutarta:

1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Sveikatos apsaugos ministeriją prašant pateikti Neįgaliųjų teisių komisijai informaciją apie:

1.1. Valstybės socialinės globos įstaigų suaugusiems ir globos įstaigų ir grupinio gyvenimo namų suaugusiems neįgaliesiems, skaičių.

1.2. Vietų šiose įstaigose skaičių, jose gyvenančių asmenų skaičių ir norinčių apsigyventi (pateikusių dokumentus ir laukiančių eilėje) asmenų skaičių.

1.3. Lėšų, skiriamų vieno žmogaus išlaikymui šiose įstaigose ir medicinos (slaugos, gydymo) paslaugoms sumą.

2. Kreiptis į Lietuvos savivaldybes prašant pateikti Neįgaliųjų teisių komisijai informaciją apie:

2.1. Socialinės globos įstaigų suaugusiems ir globos įstaigų ir grupinio gyvenimo namų suaugusiems neįgaliesiems, kurių savininko teises ir pareigas vykdo savivaldybė, skaičių.

2.2. Vietų šiuose įstaigose skaičių, gyvenančių asmenų skaičių ir norinčių apsigyventi (pateikusių dokumentus ir laukiančių eilėje) asmenų skaičių.

2.3. Lėšų, skiriamų vieno žmogaus išlaikymui šiose įstaigose ir medicinos (slaugos, gydymo) paslaugoms, sumą.

2.4. Informaciją apie globos įstaigų suaugusiems ir turintiems negalią poreikį savivaldybėje (ar esamų socialinės globos įstaigų pakanka, ar reikalingi pokyčiai).

3. Siūlyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei įtraukti į 2020 m. valstybinio audito programą socialinių globos įstaigų valstybinio audito atlikimą

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2018 m. pabaigoje įgyvendino 38-ių biudžetinių socialinės globos įstaigų savininko teises ir pareigas bei viešosios įstaigos „Senevita“ dalininko teises ir pareigas (šioje įstaigoje teikiama ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa suaugusiems asmenims). 2018 m. pabaigoje valstybės globos namų stacionariuose globos padaliniuose ilgalaikę socialinę globą gavo 6 570 asmenų.

2018 m. pabaigoje veikė 25 šių įstaigų grupinio gyvenimo namai, įsteigti Akmenės r., Kelmės r., Kėdainių r., Marijampolės r., Panevėžio r., Šilutės r., Švenčionių r., Tauragės r., Telšių r., Vilkaviškio r., Visagino r., Kauno m., Šiaulių m., Pakruojo r. savivaldybėse (6 iš 25 grupinio gyvenimo namų skirti vaikams su negalia). Grupinio gyvenimo namuose gyveno 156 suaugę asmenys, 32 vaikai, kuriems nustatyta negalia. Dar dveji grupinio gyvenimo namai įsteigti 2019 m., juose apsigyveno 6 neįgalūs vaikai ir 8 suaugę neįgalūs asmenys. Valstybės globos įstaigose vaikams, netekusiems tėvų globos, gyveno 154 vaikai, iš jų bendruomeniniuose vaikų globos namuose – 111 vaikų (72 proc.), stacionariuose globos padaliniuose – 43 vaikai (28 proc.).

2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, valstybės globos namuose buvo 6 576 vietos suaugusiems asmenims, iš jų (neįskaitant asmenų, kuriems išrašyti siuntimai) 4 vietos buvo laisvos, eilėje patekti į valstybės globos namus laukė 419 asmenų.

2018 m. vidutinės vieno asmens išlaikymo išlaidos stacionariuose valstybės globos namų senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems neįgaliems asmenims padaliniuose buvo 789 Eur per mėnesį.

Komisija kreipėsi į visas 60 Lietuvos savivaldybių. Atsakymai gauti iš 52 savivaldybių

Apskritys/ Savivaldybės	Globos įstaigų skaičius	Vietų globos įstaigose skaičius	Laukiančių eilėje į globos įstaigas asmenų skaičius	Gyvenimo globos įstaigoje kaina asmeniui (Eur./mėn)	Gyvenimo globos įstaigoje kaina asmeniui, turinčiam sunkią negalią (Eur./mėn.)	Globos įstaigų poreikis
Alytaus Informaciją pateikė 4 iš 5 priklausančių savivaldybių	4	145  gyvena 148 globotiniai[1].	26	nuo 559 iki 607 Eur./mėn	nuo 701 iki 840 Eur./mėn	Globos paslaugų poreikis didėja
Kauno Informaciją pateikė 7 iš 8 priklausančių savivaldybių	9	641	26	nuo 640 iki 986 Eur./mėn	nuo 755 iki 1121 Eur./mėn	Yra poreikis steigti grupinio gyvenimo namus asmenims su proto ir psichikos sutrikimais, kurie neturi nustatytų specialiųjų priežiūros (pagalbos) arba slaugos poreikių. Taip pat globos įstaigose trūksta vietų asmenims, turintiems sunkią psichikos negalią.
Klaipėdos Informaciją pateikė 7 iš 7 priklausančių savivaldybių	5	415	156	nuo 644 iki 920 Eur./mėn	nuo 545  iki 821 Eur./mėn	Globos paslaugų poreikis didėja
Marijampolės (Informaciją pateikė 5 iš 5 priklausančių savivaldybių	5	200	21	nuo 650 iki 921 Eur./mėn	nuo 710 iki 920 Eur./mėn
Panevėžio Informaciją pateikė 6 š 6 priklausančių savivaldybių	12	402	24	nuo 540 iki 810 Eur./mėn.	nuo 625 iki 1000 Eur./mėn	Globos paslaugų poreikis didėja
Šiaulių Informaciją pateikė 6 iš 7 priklausančių savivaldybių	6	437	197	nuo 594 iki 1036 Eur./mėn	nuo 836 iki 1036 Eur./mėn.	Globos paslaugų poreikis didėja   Labai trūksta paslaugų proto ir psichikos negalią turintiems asmenims bei neįgaliems vaikams ir jų šeimoms.
Tauragės Informaciją pateikė 4 iš 4 priklausančių  savivaldybių iš 5	6	190	49	nuo 595 iki 942 Eur./mėn	nuo 591 iki 830 Eur./mėn	Globos paslaugų poreikis didėja
Telšių Informaciją pateikė 4 iš 4 priklausančių  savivaldybių	4	126	93	nuo 626 iki 945 Eur./mėn	/mėn iki 1048 Eur./mėn	Globos paslaugų poreikis didėja
Utenos Informaciją pateikė 3 iš 6 priklausančių  savivaldybių	4	144	23	nuo 562 iki 704  Eur./mėn	nuo 658 iki 783 Eur./mėn	Globos paslaugų poreikis didėja
Vilniaus Informaciją pateikė 6 iš 8 priklausančių  savivaldybių	6	192	48	nuo 400 iki 800 Eur./mėn	nuo 611 iki 870 Eur./mėn	Globos paslaugų poreikis didėja   Trūksta paslaugų asmenims su proto (psichikos) negalia, kuriems nėra nustatyti specialieji poreikiai.

 

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                         Gediminas Vasiliauskas