Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Etikos ir procedūrų komisija

Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Vytauto Juozapaičio elgesio“

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO VYTAUTO JUOZAPAIČIO ELGESIO

 

2018-01-11     Nr. 101-I-1

Vilnius

 

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Algimantas Dumbrava, Rūta Miliūtė, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Aušra Papirtienė, Andrius Palionis, Kazys Starkevičius, gavusi Seimo nario Ramūno Karbauskio kreipimąsi ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Pareiškėjas Seimo narys Ramūnas Karbauskis teigia, jog 2017 m. spalio 18 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje Seimo narys Vytautas Juozapaitis pareiškė turįs neprieinamos konfidencialios informacijos apie Kultūros ministerijos vykdomą konkursą Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) generalinio direktoriaus pareigoms užimti, taip pat ir informacijos apie pretendentus: „aš turiu informaciją kažkodėl... ir apie pretendentus... kuri nėra vieša“. Posėdžio metu Seimo narys V. Juozapaitis kalbėjo apie LNOBT vadovo atrankos komisijos personalinės sudėties keitimo galimybes. Paklaustas, kokia konkrečiai konfidenciali informacija ir kokiomis aplinkybėmis Seimo nariui tapo žinoma, jis atsisakė tai paaiškinti. 2017 m. spalio 20 d., duodamas interviu BNS, Seimo narys V. Juozapaitis išviešino LNOBT vadovo atrankos komisijos pirmininkės Gintautės Žemaitytės pavardę, kartu pripažindamas, jog buvo įspėtas, kai tai – konfidenciali informacija: „Jis (V. Bachmetjevas – BNS) sako, kad konkursas atšauktas, nieko nebus. Aš sakau: o kas nusprendė? Jis sako: komisijos pirmininkė. O čia yra konfidenciali informacija. O aš sakau: o kas yra komisijos pirmininkė? Jis sako: viceministrė Žemaitytė“, pokalbį atpasakojo parlamentaras.“ (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/del-galimo-konfidencialios-informacijos-nutekejimo-nukeliamas-lnobt-vadovo-konkursas.d?id=76109453)

Paaiškėjus, kad dalis konfidencialios informacijos tapo žinoma Seimo nariui V. Juozapaičiui, Kultūros ministerija, kaip konkurso organizatorė, kreipėsi į Seimo narį prašydama paaiškinti konfidencialios informacijos paaiškėjimo aplinkybes. Atsakydamas į Kultūros ministerijos paklausimą Seimo narys neatsakė į ministerijos keliamus klausimus, neišsklaidė abejonių dėl galimai neteisėtai atskleistos informacijos. Todėl Kultūros ministerija atidėjo konkursą.

Pareiškėjo nuomone, tokiais savo veiksmais Seimo narys pažeidė galiojančius teisės aktus, piktnaudžiavo savo, kaip Seimo nario teisėmis, galimai į neleistiną veiklą įtraukė Kultūros ministerijos tarnautojus, nes tik jų pagalba buvo galima gauti nurodytą informaciją.

Pareiškėjas nurodo, kad Seimo narys V. Juozapaitis skyrė išskirtinį dėmesį organizuojamam LNOBT vadovo konkursui: 2017 m. spalio 10 d. pateikė Kultūros ministerijai prašymą dalyvauti konkurse stebėtojo teisėmis, 2017 m. birželio 28 d. teiravosi kultūros ministrės, kodėl delsiama skelbti konkursą, 2017 m. rugsėjo 12 d. reikalavo informacijos apie tai, kada bus paskelbti konkurso rezultatai.

Pasak pareiškėjo, Seimo nario V. Juozapaičio dukra I. B. J. dirba būtent LNOBT. Šio ryšio jis nėra nurodęs savo privačių interesų deklaracijoje.

 

Seimo narys Vytautas Juozapaitis savo 2017 m. lapkričio 20 d. paaiškinime Nr. SN-V-319 Komisijai teigia, kad 2017 m. spalio 18 d. Kultūros komiteto posėdyje buvo svarstoma Kultūros ministerijos struktūros pertvarka, o pats Seimo narys kultūros ministrei uždavė klausimus, kaip ministrė užtikrina informacijos apsaugą organizuodama konkursą į LNOBT vadovo pareigas. Tokiu būdu Seimo narys V. Juozapaitis įgyvendino savo kaip Seimo nario teises, numatytas Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalyje (Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą <...>). Seimo narys V. Juozapaitis faktą, jog kultūros viceministrė G. Žemaitytė yra konkurso į LNOBT vadovo pareigas komisijos pirmininkė, sužinojo Kultūros ministerijos koridoriuose, šį faktą garsiai pasakė kultūros ministrės patarėjas V. Bachmetjevas. Patarėją girdėjo ir kiti tuo metu netoli buvę ministerijos darbuotojai.

2017 m. spalio 23 d. konkursas į LNOBT vadovo pareigas įvyko, tačiau nė vienas iš pretendentų nesurinko riekiamo balų skaičiaus. Šiuo metu yra paskelbtas pakartotinis konkursas.

Seimo nario V. Juozapaičio teigimu, jo dukra I. J. šiuo metu yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė, šiuo metu pagal mainų programą studijuoja Helsinskyje. Jo teigimu, dukra nei dalyvavo konkurse LNOBT vadovo pareigoms užimti, nebuvo konkurso komisijos narė, neužima jokių pareigų LNOBT administracijoje.

Kultūros ministerija 2017 m. spalio 19 d. kreipėsi į Seimo narį V. Juozapaitį, prašydama pateikti informaciją, kokia nevieša informacija apie konkursą į LNOBT vadovo pareigas jam yra žinoma, kokie asmenys ir kada jam tokią informaciją pateikė, ar Seimo narys yra susijęs su bent vienu pretendentu į LNOBT vadovo pareigas, o gal yra kitų Seimo nario V. Juozapaičio interesų LNOBT vadovo atrankoje. Taip pat savo rašte ministerija nurodo, jog yra gavusi Seimo nario V. Juozapaičio prašymą dalyvauti konkurse stebėtojo teisėmis, tačiau teisės aktai to nenumato. Tačiau jau 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. S1-308 Kultūros ministerija informavo Seimo narį V. Juozapaitį, jog jis yra gali dalyvauti stebėtojo teisėmis konkurse į LNOBT vadovo pareigas.

Į 2017 m. spalio 19 d. ministerijos paklausimą Seimo narys V. Juozapaitis pateikė atsakymą, jog užduodamas klausimus kultūros ministrei 2017 m. spalio 18 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje įgyvendino parlamentinės kontrolės funkciją, suteiktą jam Konstitucijos ir Seimo statuto.

Seimo narys V. Juozapaitis nuolat domėjosi, kaip vykdomas konkursas į LNOBT vadovo pareigas: 2017 m. sausio 10 d. rašte Nr. 37.2-s-040 akcentuojama, jog konkursas rengiamas gerokai anksčiau nei numato teisės aktai; 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. 37.2-s-192 domimasi, kodėl delsiama skelbti konkursą; 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 37.2-s-231 domimasi būsima laikinojo LNOBT vadovo S. Žutauto komandiruote į Kiniją (komandiruotė buvo numatyta 2017 m. spalio pabaigoje); kartu su kitais Seimo nariais Vytautu Kernagiu, Radvile Morkūnaite-Mikulėniene bei Irena Degutiene 2017 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į kultūros ministrę prašydamas pateikti informaciją apie laikinojo LNOBT vadovo S. Žutauto atitikimą LNOBT direktoriui keliamų kvalifikacinių reikalavimų bei tai patvirtinančius dokumentus, pakartotinis prašymas pateiktas 2017 m. spalio 5 d. raštu Nr. SN-s-258; 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 37.2-s-242 prašoma pateikti informaciją apie S. Žutauto atostogas, papildomos informacijos prašyta 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. 37.2-s-260. Lietuvos Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos nariai kreipėsi į kultūros ministrę 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. SN-s-261, prašydami pateikti informaciją apie konkursą į LNOBT vadovo pareigas bei laikinąjį vadovą.

 

Pagal 2017 m. spalio 18 d. Seimo Kultūros komiteto posėdžio stenogramą nurodytame posėdyje buvo svarstomas klausimas „Dėl Kultūros ministerijos struktūrinių pakeitimų“. Komiteto posėdyje dalyvavo kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson, kiti Kultūros ministerijos tarnautojai. Jie komiteto nariams pristatė pertvarkas, vykstančias ministerijoje. Komentuodamas Kultūros ministerijos atstovų pasisakymus apie ministerijos struktūros pertvarką, Seimo narys V. Juozapaitis išsakė savo mintis dėl vykstančių procesų ministerijoje, dėl Europos struktūrinių fondų panaudojimo ministerijos veikloje, o taip pat pasakė: „Visi viską turbūt mato ir girdi. Kaip, pavyzdžiui, poryt vyksiantis konkursas į Operos ir baleto teatro, kuris už devynių užraktų yra užrakintas ir jokios informacijos viešai nėra, bet aš turiu kažkodėl informaciją ir apie pretendentus, kuri nėra vieša.“ Į tokį Seimo nario V. Juozapaičio pasisakymą kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson atsakė: „Kaip žinia, pretendentai patys sprendžia, ar jie nori būti paviešinti, ar ne.  <...> Komisijos nariai taip pat, nebūtinai viešinti, nes tai gali sukelti įvairių pasekmių. Tai yra bandymas paveikti ir panašiai. Manau, kad jūs labai gerai žinote tas taisykles. O kad jūs žinote, tai reiškia – ministerijos sienos yra atviros ir visa informacija turbūt išeina. <..>“ Klausimo svarstymui artėjant į pabaigą vienas Kultūros ministerijos atstovų pateikė pastabą, jog Seimo narys V. Juozapaitis ką tik pasisakė, jog turi konfidencialios informacijos apie už kelių dienų vyksiantį konkursą į LNOBT vadovo pareigas. Seimo narys reaguodamas į tai, pasisako, jog jis nežino šios turimos informacijos tikrumo, mano, jog tai gali būti tiesiog gandai. Taip pat Seimo narys V. Juozapaitis pasisako, jog priimant į laikinojo LNOBT vadovo pareigas S. Žutautą kultūros ministrė rėmėsi verslo visuomenės rekomendacijomis, jo manymu, tai ydinga praktika. Seimo narys patvirtino, jog žino tik tas pretendentų pavardes, kurie patys jam pasisakė.

 

LNOBT savo 2017 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. S2-445 nurodė, kad I. B.J. nėra ir nebuvo susijusi su LNOBT darbo santykiais.

Kultūros ministerija 2017 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. S1-390 informavo, kad Deividas Staponkus buvo pateikęs dokumentus ir dalyvavo 2017 m. spalio 23 d. vykusiame konkurse į LNOBT vadovo pareigas. D. Staponkus šiuo metu yra Valstybinio pučiamųjų instrumentų „Trimitas“ vadovas. Seimo nario V. Juozapaičio dukra V. J.-P. yra jo pavaduotoja.

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“  Komisiją informavo, kad su Seimo nariu Vytautu Juozapaičiu buvo sudarytos dvi sutartys dėl koncertinės veiklos: 2007 m. ir 2011 m. Tuo metu V. Juozapaitis Seimo nariu nebuvo. Seimo nario V. Juozapaičio sutuoktinė E. J. bei dukra I. B. J. 2011-2016 metais buvo sudariusios koncertinės veiklos sutartis su orkestru „Trimitas“. Jubiliejinių koncertų metu, valstybinių švenčių metu ar vykstant didelio masto nemokamiems renginiams „atlikėjai koncertuose dalyvavo be jokio atlygio, tarp jų ir V. Juozapaitis, E. J., I. B. J.“. „Esant nepakankamam finansavimui (ypač ekonominės krizės metu) buvo prašoma atlikėjų, turinčių meno kūrėjo statusą, koncertuose dalyvauti be atlygio, taip pat ir V. Juozapaičio, E. J., I. B. J.“.

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 4R-132 nurodė, kad 2007 ir 2011 metais su Vytautu Juozapaičiu po vieną sutartį pasirašė laikinai ėjęs orkestro „Trimitas“ vadovo pareigas bei paskirtas vadovu Romualdas Barvainis. Jis taip pat 2011 metais pasirašė sutartį su E. J. 2014-2016 metais su Egle J. bei I. B. J. sutartis pasirašė D. Staponkus.

2016 m. gruodžio 6 d. Komisijos posėdyje Seimo narys V. Juozapaitis teigė, kad nežinojo apie D. Staponkaus dalyvavimą konkurse į LNOBT vadovo pareigas.

Seimo statuto 9 straipsnis apibrėžia Seimo nario teises: dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas ir pataisas; siūlyti Seimui svarstyti klausimus; dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Vyriausybės posėdžiuose, o prireikus dalyvauti valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto pranešęs stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai; kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimus.

Seimo statuto 18 straipsnis įtvirtina draudimą Seimo nariui Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenei kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose, negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Seimo statuto 621 straipsnis nustato Seimo Kultūros komiteto kryptis, kurių viena yra „atlikti Kultūros ministerijos ir kultūros institucijų parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų, visuomenės informavimo ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai, susiję su komiteto kompetencijai priskirtais klausimais“. Seimo narys V. Juozapaitis yra Kultūros komiteto narys.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsnis suteikia teisę Seimo nariui pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro ar išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo  (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas.[…] Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Sąžiningumo, įpareigojantis pareigas eiti sąžiningai, laikytis aukščiausiųjų elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenei abejonę, priėmimą; skaidrumo ir viešumo, įpareigojantis nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, laikytis atvirumo ir viešumo, deklaruoti savo privačius interesus;  padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą informaciją naudoti tik pareigoms atlikti ir nesipelnyti iš jos, nesavanaudiškumo, įpareigojantis vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būti naudingas politikui ar jo artimam asmeniui (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ir 7 punktai).

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Kultūros ministerija, žinodama, jog Seimo nariui V. Juozapaičiui žinoma dalis neviešinamos informacijos, konkursą į LNOBT vadovo pareigas atidėjo trumpam laikui, be to, pačiam Seimo nariui V. Juozapaičiui buvo leista dalyvauti šiame konkurse stebėtoju. Tai rodo, jog Seimo nario V. Juozapaičio turimi galimai konfidencialūs duomenys apie konkursą į LNOBT vadovo pareigas nebuvo labai reikšmingi ir nesudarė kliūčių vykti konkursui.

2. Nustatyta, jog Seimo nario V. Juozapaičio dukra I. B. J. nėra susijusi su LNOBT jokiais darbo santykiais.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nusprendė:

1. Seimo narys V. Juozapaitis aktyviai domėdamasis konkursu į LNOBT vadovo pareigas, nurodydamas apie turimą neviešinamą šio konkurso informaciją, nepažeidė Valstybės politikų elgesio nuostatų.

2. Nustatyta, jog Seimo nario V. Juozapaičio dukra I. B. J. nėra ir nebuvo susijusi su LNOBT darbo santykiais, todėl Seimo narys V. Juozapaitis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų bei neprivalėjo nusišalinti nuo klausimų, tiesiogiai susijusių su LNOBT.

3. Rekomenduoti Seimo nariui Vytautui Juozapaičiui papildyti privačių interesų deklaraciją, nurodant savo dukros V. P. užimamas pareigas.

 

Pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                                                                                                                Rita Tamašunienė

       Naujausi pakeitimai - 2018-03-19 14:00
       Valdas Sinkevičius