Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Vytauto Juozapaičio galimo interesų konflikto“

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
 ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO VYTAUTO JUOZAPAIČIO GALIMO INTERESŲ KONFLIKTO

2018-01-11       Nr. 101-I-02

Vilnius

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Algimantas Dumbrava, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos perduotą Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 31 d. prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, atliko tyrimą dėl Seimo nario Vytauto Juozapaičio galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. lapkričio 8 d. perdavė Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 31 d. raštą, kuriame prašoma įvertinti, ar Seimo narys V. Juozapaitis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, privačių interesų deklaracijoje galimai nenurodęs duomenų apie savo dviejų dukrų darbovietes ir duomenų apie vienos dukros sutuoktinio darbovietę bei galimai neteisingai nurodęs savo narystės asociacijoje „Lietuvos muzikų sąjunga“ datą.

Kultūros ministerijos rašte taip pat prašoma įvertinti, ar Seimo narys V. Juozapaitis nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų, ar vykdydamas parlamentinę kontrolę Seimo Kultūros komiteto veiklos kryptims priskirtoje srityje neperžengė parlamentinės kontrolės ribų ir nepatyrė interesų konflikto, kai teikė paklausimus Kultūros ministerijai, inicijavo klausimų įtraukimą į Seimo Kultūros komiteto posėdžių darbotvarkes, teikė teisės aktų projektus tose srityse, kurios yra galimai susijusios su jo artimų asmenų ir juridinių asmenų, kuriems jis priklauso, darbo ir veiklos sfera bei finansavimu.

Kultūros ministerijos rašte prašoma pateikti rekomendacijas Seimo nariui V. Juozapaičiui dėl interesų konflikto išvengimo.

1. Pareiškėjai nurodo, kad Seimo narys V. Juozapaitis nėra tinkamai deklaravęs savo privačių interesų.

Nurodoma, kad Seimo nario V. Juozapaičio dukra V.J.P. yra koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vadovo pavaduotoja, dukra I.B.J. dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, o jo dukros V.J.P. sutuoktinis A.P. dirba šokių studijos „Boogie dance“ vadovu, tačiau šių duomenų apie artimus asmenis Seimo narys V. Juozapaitis nėra nurodęs savo privačių interesų deklaracijoje.

Pareiškėjai teigia, kad V. Juozapaitis privačių interesų deklaracijoje galimai netiksliai nurodė duomenis apie savo narystę asociacijoje „Lietuvos muzikų sąjunga“, taip pat nenurodė duomenų apie jo sutuoktinės E.J. ir dukros I.B.J. narystę šioje asociacijoje.

Seimo narys V. Juozapaitis 2017 m. gruodžio 5 d. Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė: „Pažymiu, kad nei dėl dukrų (kurių turiu tris), nei dėl jų sutuoktinių (taip pat trys) man nebuvo kilusi interesų konflikto situacija, dėl ko būčiau turėjęs kokius nors duomenis apie juos savo privačių interesų deklaracijoje. <...>  Savo dukrų ir jų sutuoktinių, taip pat kitų KM rašte nurodomų asmenų atžvilgiu neturiu jokių administravimo įgaliojimų, vykdydamas Seimo nario funkcijas, nebuvo situacijų, kai dėl KM rašte nurodytų asmenų turėjau priimti kokius nors sprendimus <...> kultūros ministrei, keliant klausimą dėl I.J. tariamo darbo LNOBT, dar 2017-10-19 raštu siūliau kreiptis į Kultūros ministerijai pavaldžią įstaigą – LNOBT. <...>  Dėl KM rašte nurodomos kitos mano dukros V. J. P ir jos sutuoktinio A. P. ,,darbo šokių studijos ,,Boogie dance“ vadovu“ visiškai nesuprantamas kultūros ministrės priekaištas, kad šie duomenys nepateikti mano privačių interesų deklaracijoje, todėl kultūros ministrei nepateikiant realių įrodymų dėl man galinčios kilti realios interesų konflikto situacijos (dukrai dirbant koncertinėje įstaigoje ,,Trimitas“, o jos sutuoktiniui užsiimant individualia veikla ir vedant šokių pamokas), šiuos kaltinimus vienareikšmiškai atmetu kaip nepagrįstus.“

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2017 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. S2-445 informuojama, kad I.B.J. nėra ir nebuvo susijusi darbo santykiais su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru. Vadinasi, šiuo atveju pareiškėjų nurodomų deklaruotinų duomenų apie I.B.J. darbovietę nėra.

V.J.P. yra koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vadovo pavaduotoja.

V.J.P. sutuoktinis A.P. yra šokių studijos „Boogie dance“ vadovas.

Šokių studijos „Boogie dance“ interneto svetainėje (http://www.sokiukursai.lt/Sokiai-Vilniuje-vaikams-ir-suaugusiems-819.html) pateikiama informacija, kad  šokių studija savo veiklą pradėjo nuo 2006 metų. Taip pat nurodoma, kad studijos įkūrėjas, profesionalus treneris ir pedagogas – A.P. Šokių studijos interneto svetainėje (http://www.sokiukursai.lt/Kontaktai-821.htm) nurodytas šios studijos adresas: „VRM kultūros, pramogų ir sporto rūmai“, Žirmūnų g. 1E.

VĮ Registrų centras 2018 m. sausio 4 d. rašte informavo, kad Juridinių asmenų registre duomenų apie įmonę Boogie dance“ nėra.

VšĮ „Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro“ interneto svetainėje (http://www.vjekmc.lt/sokiu-studija-boogie-dance/) pateikiama informacija apie šio centro veiklą.

Nurodyta tokia centro veikla: studija „Boogie dance“, vaikų mokyklėlė „Saulytė“, dainavimo mokykla „Bel Canto“ ir organizacinė veikla.

VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, 2009 m. rugsėjo 23 d. buvo pasirašyta VšĮ „Vytauto Juozapaičio edukacinis kultūros ir meno centras“ steigimo sutartis. Steigimo sutartį pasirašė šios įstaigos steigėjai Vytautas Juozapaitis ir A. P. 2009 m. spalio 6 d.  VšĮ „Vytauto Juozapaičio edukacinis kultūros ir meno centras“ buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. 2013 m. gegužės 29 d.  šios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo protokole nurodyti įstaigos dalininkai – A.P. ir  E.J. Nuo 2012 m. lapkričio 15 d. įstaigos vadovės pareigas eina E.J. VĮ Registrų centre įrašų apie dalyvius nėra.

V. Juozapaitis, pradėjęs eiti 2016-2020 m. kadencijos Seimo nario pareigas,  2016 m. lapkričio 18 d. pateikė privačių interesų deklaraciją. Šioje deklaracijoje nebuvo nurodyti duomenys apie Seimo nario V. Juozapaičio dukters V.J.P. ir jos sutuoktinio A.P. darbovietes. Minimi duomenys taip pat nėra nurodyti 2017 m. rugpjūčio 11 d. V. Juozapaičio pateiktoje privačių interesų deklaracijoje.

2017 m. rugpjūčio 11 d. V. Juozapaičio pateiktoje deklaracijoje (priedas „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ (ID001J)) nurodyti duomenys apie jo sutuoktinės E. J. darbovietę VšĮ „Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai“. Nurodyta ryšio pradžios data – 1990 m. sausio 1 d.

Šioje deklaracijoje taip pat nurodyti duomenys apie E. J. ryšį su juridiniu asmeniu VšĮ „Vytauto Juozapaičio edukacinis kultūros ir meno centras“. Nurodyta, kad E.J. eina šio juridinio asmens vadovės pareigas. Nurodyta ryšio pradžios data – 2012 m. lapkričio 15 d.

Seimo narys V. Juozapaitis 2016 m. lapkričio 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateiktose privačių interesų deklaracijose (priedas „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ (ID001J)) nurodė duomenis apie savo narystę asociacijoje „Lietuvos muzikų sąjunga“. Nurodyta ryšio su šiuo juridiniu asmeniu pradžios data – 2006 m. sausio 1 d.

 Asociacijos „Lietuvos muzikų sąjunga“ 2018 m. sausio 4 d. rašte informuojama, kad asmens narystė Lietuvos muzikų sąjungoje fiksuojama nuo meno kūrėjo statuso suteikimo datos. Lietuvos muzikų sąjungos interneto svetainėje (http://www.muzikusajunga.lt/nariai/vytautas-juozapaitis) nurodyta, kad V. Juozapaičiui meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513.

Kaip minėta, pareiškėjai nurodė Seimo nario V. Juozapaičio privačių interesų deklaracijose (2012 m. ir 2017 m. rugpjūčio 11 d.) galimai netiksliai nurodytus duomenis apie jo narystės Lietuvos muzikų sąjungoje pradžios datą.

Remiantis Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostata, kad asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, veiklos tyrimo pradėjimui dėl Įstatymo pažeidimo nustatomas trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo, V. Juozapaičio 2012 m. deklaracijoje nurodyti duomenys pasibaigus senaties terminui nėra vertinami.

Seimo nariai, kaip ir kiti valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, privalo deklaruoti privačius interesus pateikdami privačių interesų deklaraciją (Įstatymo 4 straipsnis).

Įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja privačių interesų deklaracijos turinį. Deklaruojantis asmuo be kitų deklaruotinų duomenų privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis: juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra; individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme; narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose; artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 7 punktai).

Artimais asmenimis laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Pagal Įstatymą interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Remiantis aukščiau minėta Įstatymo nuostata, Seimo narys turėtų deklaruoti duomenis apie artimus asmenis (šiuo atveju  – dukras ir jų sutuoktinius) ar kitus jam žinomus asmenis tuo atveju, jeigu jam dėl ryšio su šiais asmenimis gali kilti interesų konfliktas.

Seimo narys V. Juozapaitis yra Seimo Kultūros komiteto narys. Seimo statuto 62¹ straipsnyje nustatytos Kultūros komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės kultūros ir visuomenės informavimo politikos formavimo; 2) rengti kultūros ir visuomenės informavimo sritis reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus bei pasiūlymus; 3) svarstyti ir teikti išvadas dėl komitetui perduotų įstatymų, nutarimų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų, susijusių su kultūros klausimais, taip pat kitus projektus, įvertinant, ar jie atitinka valstybės kultūros politiką; 4) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei bei savivaldybėms dėl komiteto kompetencijai priskirtų klausimų; 5) rūpintis parama kultūros srityje dirbantiems asmenims ir organizacijoms; 6) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų veiklą rengiant įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priskirtais klausimais; 7) atlikti Kultūros ministerijos ir kultūros institucijų parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų, visuomenės informavimo ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai, susiję su komiteto kompetencijai priskirtais klausimais; 8) nagrinėti, kaip naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos kultūrai ir visuomenės informavimui, ir įvertinti jų panaudojimo efektyvumą.

Kultūros komiteto sričiai priskirtas kultūros sritį reglamentuojančių įstatymų, tarp jų – ir Profesionaliojo scenos meno įstatymo svarstymas. Šis įstatymas reglamentuoja profesionaliojo scenos meno valstybinį valdymą, profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą ir veiklą, šių įstaigų finansavimą, darbuotojų darbo santykių, socialinių garantijų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ypatumus. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatą profesionaliojo scenos meno įstaigomis laikomis ir koncertinės įstaigos. 

Pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymą profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa – kūrybinės veiklos priemonių, kuriomis siekiama aukštos meninės vertės scenos kūrinių, jų sklaidos ir prieinamumo įvairioms visuomenės grupėms, finansavimo programa (16 straipsnio 7 dalis). Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos nuostatus tvirtina kultūros ministras (16 straipsnio 8 dalis). Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa įgyvendinama finansuojamų projektų forma (16 straipsnio 9 dalis). Nacionaliniai ir valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos kartu su metine kūrybinės veiklos programa teikia Kultūros ministerijai paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį keliamiems tikslams, aktualumą, kokybės ir kitiems iš anksto žinomiems kriterijams (16 straipsnio 10 dalis). Lėšos profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinei programai nustatomos Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (16 straipsnio straipsnio 12 dalis).

Kultūros komitetas, kaip ir kiti Seimo komitetai, turi įgaliojimus atlikti parlamentinę kontrolę, t.y. išklausyti ministerijų, kitų valstybės institucijų informaciją ir pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai; prireikus teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Seimo nutarimai, kaip laikomasi šiuose teisės aktuose nustatytų jų įgyvendinimo terminų, stebėti ir vertinti, kaip atsižvelgiama į komiteto pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinius tyrimus ir pateikti Seimui, prireikus – ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų reikiamus duomenis, dokumentus ir kitokią atliekant parlamentinę kontrolę reikalingą medžiagą; išklausyti Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metines ataskaitas ir prireikus pateikti Seimui ir (ar) kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas (Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kultūros komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, svarsto ir Kultūros ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu „Dėl Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos ir Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos nuostatų patvirtinimo“. Nr. ĮV-1144 patvirtintos profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos rengimo klausimus.

Koncertinių įstaigų, tarp jų ir koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“, veiklos ir finansavimo klausimai priklauso Profesionaliojo scenos meno įstatymo reglamentavimo sričiai.  Koncertinės įstaigos, taip pat ir koncertinė įstaiga valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą iš Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinei programai skirtų lėšų.

Kultūros komitete svarstant Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo projektus ar išvadas šio įstatymo projektams, taip pat svarstant kitus kultūros srities įstatymų projektus, taip pat atliekant Profesionaliojo scenos meno įstatymo nuostatų, susijusių su Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionaline programa, įgyvendinimo parlamentinę kontrolę, gali būti svarstomi su orkestru „Trimitas“ tiesiogiai susiję klausimai, todėl Seimo nariui V. Juozapaičiui dėl jo ryšio su jo artimu asmeniu – dukra V.J.P., einančia nurodytos įstaigos vadovo pavaduotojos pareigas, gali kilti interesų konfliktas.

Kaip minėta, Įstatymo nuostatos nustato prievolę asmenims deklaruoti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir remiantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, Seimo narys V. Juozapaitis privačių interesų deklaracijoje privalėjo nurodyti duomenis apie jo artimų asmenų – dukros V.J.P. ir jos sutuoktinio A.P. – darbovietes.

Remiantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, Seimo narys V. Juozapaitis privačių interesų deklaracijoje privalėjo nurodyti duomenis apie jo sutuoktinės E. J. narystę Lietuvos muzikų sąjungoje.

2. Pareiškėjai nurodo, kad Seimo narys V. Juozapaitis nenusišalino nuo klausimų svarstymo Įstatymo nustatyta tvarka, piktnaudžiavo valdžia ir sukūrė interesų konflikto situacijas naudodamasis savo, kaip Seimo nario ir Kultūros komiteto nario, teisėmis.

Nurodoma, kad Seimo narys V. Juozapaitis 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, prašydamas duomenų apie Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos rengimą. Kultūros ministerijos rašte teigiama, kad Programos lėšomis bus finansuojamos nacionalinės ir valstybinės teatrų ir koncertinės įstaigos, tarp jų – valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ ir valstybinis choras „Vilnius“.

Pareiškėjų teigimu, „2017-09-20 Seimo Kultūros komitete svarstant Programos parengtumo  klausimus V. Juozapaitis aktyviai dalyvavo diskusijoje, vėliau kišosi į programos derinimo su nacionalinių ir valstybinių meno įstaigų vadovais reikalus“.

Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos muzikų sąjungos, kurios narys yra V. Juozapaitis, prezidentės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės dukra K.N. valstybiniame chore „Vilnius“ eina Kultūrinės veiklos ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovės pareigas.

Nurodoma, kad V. Juozapaitis su sutuoktine E. J. dažnai koncertuoja su orkestru  „Trimitas“ ir valstybiniu choru „Vilnius“ (2016 m. rugsėjo 1 d. koncertas Lietuvos laisvės dienai ir Mokslo metų pradžiai paminėti „Beauštanti aušrelė“, 2017 m. kovo 14 d. orkestro „Trimitas“ 60-mečio jubiliejinis koncertas).

Nurodoma, kad Programos sukūrimas ir įgyvendinimas buvo įteisintas Profesionaliojo scenos meno įstatymu, kurį rengė praeitos kadencijos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kurio narys buvo ir projekto svarstyme dalyvavo bei siūlymus jam teikė V. Juozapaitis.

Nurodoma, kad V. Juozapaitis asmeniškai nuolat pasirodo Kultūros komiteto sričiai priskiriamų įstaigų (Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Kauno muzikinis teatras, Kauno filharmonija, Klaipėdos muzikinis teatras) projektuose ar renginiuose, kartais gauna atlygį už dalyvavimą juose.

Seimo narys V. Juozapaitis Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė: „Akivaizdu, kad aš, kaip Seimo narys raštu tik uždaviau klausimą dėl minėtų teisės aktų rengimo proceso, nes šiuos teisės aktus parengti įstatymo leidėjas pavedė vykdomajai valdžiai – šiuo atveju Vyriausybės daliai – Kultūros ministerijai[1]. Verta pažymėti, jog Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme KM rašte nurodytos įstaigos (orkestras „Trimitas“, valstybinis choras ,,Vilnius) nepaminėtos. Šios įstaigos nepaminėtos ir Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinėje programoje ir  Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos nuostatuose <...> Laikau, kad klausimų  suformulavimas ir jų pateikimas vykdomosios valdžios atstovui (Kultūros ministerijai) nelaikytinas piktnaudžiavimu tarnyba ir interesų konfliktu priešingai, paklausimas (žodinis ar rašytinis) yra vienas iš elementų įgyvendinant Vyriausybės parlamentinę kontrolę <...>“.

Seimo narys V. Juozapaitis paaiškino dėl dalyvavimo kultūros srities įstaigų renginiuose ar projektuose: „Kultūros ministrės įžvalgos dėl mano pavienių koncertų („Trimito" 60-mečio jubiliejinis koncertas; koncertas Lietuvos laisvės dienai ir Mokslo metų pradžiai paminėti „Beauštanti aušrelė") laikytinos absurdiškomis, kuomet bandoma įžvelgti interesų konfliktą, ar mano privačius interesus viešai atliekant kūrinius ypatingų ir išskirtinių valstybinių renginių proga. Nei viename iš KM rašte minimų koncertų jokio atlygio nesu gavęs <...>“.

Seimo narys V. Juozapaitis taip pat nurodė: „Pažymiu, kad esu Seimo mažumos (opozicijos) atstovas ir nebūdamas kultūros ministru, neturiu sau pavaldžių įstaigų (pavaldžių įstaigų neturi ir Seimo Kultūros komitetas), todėl dėl KM rašte nurodomų įstaigų veiklos jokių administracinių įgalinimų neturiu, taigi sprendimų dėl konkrečių fizinių ar juridinių asmenų, kurie dirba tose įstaigose, priimti taip pat negaliu <...>“.

Seimo statuto 9 straipsnyje įtvirtintos Seimo nario teisės, kaip integrali Seimo nario konstitucinio teisinio statuso dalis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Seimo narys turi teisę dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas; siūlyti Seimui svarstyti klausimus; kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų (3,5 ir 11 punktai).

Seimo statuto VII dalyje, reglamentuojančioje Seimo priežiūrinę veiklą, yra įtvirtintos priežiūrinės veiklos formos. Seimo priežiūrinė veikla vykdoma Seimo nariams realizuojant Seimo statuto jiems suteiktas teises, kaip antai: Seimo nario teisė Seimo posėdžio metu žodžiu užduoti klausimus Vyriausybės nariams (208 straipsnio 1 dalis); Seimo narių grupės teisė prieš posėdį įteikti Posėdžių sekretoriatui raštišką klausimą Vyriausybės nariui dėl ypač svarbios problemos su reikalavimu, kad į jį būtų atsakyta to paties posėdžio metu (208 straipsnio 13 dalis); Seimo nario teisė iš anksto raštu pateikti klausimus Vyriausybės nariams, valstybės kontrolieriui, kitų valstybės institucijų vadovams, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kitiems valstybės institucijų vadovams, išskyrus teisėjus, į kuriuos atsakoma Vyriausybės pusvalandžio metu (209 straipsnio 1 dalis);  Seimo nario teisė teikti rašytinius klausimus ir paklausimus (212 ir 213 straipsniai).

Įstatyme yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad Įstatymo privačiais interesais yra laikomi ne tik asmeninis turtinis, bet ir asmeninis neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į prevencinę Įstatymo paskirtį, t. y. siekį užkirsti kelią interesų konflikto galimybei, neturi reikšmės, ar asmuo turėjo naudos konkrečioje situacijoje.

Kaip minėta, Seimo nario V. Juozapaičio dukra V.J.P. yra koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vadovo pavaduotoja; V. Juozapaitis kartais koncertuoja su valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“; Kultūros komitete buvo svarstomi Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos rengimo klausimai; Profesionaliojo scenos meno įstatyme numatytas šios programos tikslas – finansuoti nacionalinių ir valstybinių scenos meno įstaigų metines veiklos programas; koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ veikla gali būti finansuojama pagal šią programą; Seimo narys V. Juozapaitis keletą kartų teikė paklausimus kultūros ministrei L. Ruokytei-Jonnson dėl Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos rengimo.

Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad Kultūros komitete svarstant klausimus, tiesiogiai susijusius su koncertine įstaiga valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“, Seimo nariui V. Juozapaičiui gali kilti interesų konfliktas.

3. Pareiškėjai nurodo, kad Seimo narys V. Juozapaitis naudodamasis savo tarnybine padėtimi darė įtaką dėl lėšų skyrimo organizacijoms, kurioms jis priklauso.

Nurodoma, kad Seimo narys V. Juozapaitis proteguoja privačius asmenis, su kuriais yra susijęs, naudojasi savo pareigomis asmeninei naudai gauti.

Nurodomi lėšų skyrimo atvejai Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „AGATA“ ir asociacijos „Lietuvos muzikų sąjunga“ projektams. Pareiškėjų nuomone, V. Juozapaitis neabejotinai žinojo ar turėjo žinoti, kad finansavimą gauti ketina su juo susijusi organizacija ir artimi asmenys.

Nurodoma, kad „Seimo narys V. Juozapaitis darė spaudimą kultūros ministrei, ragindamas kiek įmanoma skubiau skirti lėšas Kūrybinės veiklos projektams, kurias administruoja kultūros ministerija.“ Nurodoma, kad V. Juozapaitis savo elgesiu sukūrė „bauginančią atmosferą“.

Nurodoma, kad V. Juozapaičio 2017 m. rugsėjo 26 d. pranešime žiniasklaidai „Kodėl kultūros ministrė kenkia kultūros bendruomenei nevykdydama netgi savo pačios įsakymų?“, buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija.

Seimo narys V. Juozapaitis paaiškino dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. Kultūros ministerijai adresuoto rašto: „Šiame rašte keliami klausimai dėl įstatymų leidėjo deleguotos ir Kultūros ministerijos vykdomos veiklos – kūrybinės veiklos projektų in corpore proceso koordinavimo, tai pat prašoma į juos atsakyti, todėl kultūros ministrės teiginiai dėl ,,spaudimo, asmenų protegavimo ir asmeninės naudos gavimo“, vertinant 2017-09-26 rašto Nr. SN-s-245 turinį, laikytini nepagrįstais ir melagingais. <...> klausimų pateikimas vykdomajai valdžiai, kaip jau pirmiau šiuose paaiškinimuose minėjau, laikytini viena iš Seimo nario teisių.“

Seimo narys V. Juozapaitis paaiškino dėl, pareiškėjų teigimu, sukurtos „bauginančios atmosferos“: „<...> 2017-09-26 rašto Nr. SN-s-245 pavadinimas yra formalus <...>. Vieši mano pranešimai taip pat turi visus formalaus teksto požymius, todėl taip pat nesuprantami teiginiai dėl kultūros ministrės rašte minimos atmosferos.“

Seimo narys V. Juozapaitis paaiškino dėl nenusišalinimo ir galimo interesų konflikto, susijusio su asociacija „AGATA“ ir asociacija „Lietuvos muzikų sąjunga“: „Nebūdamas kultūros ministru, nei vieno KM rašte (KM rašto 4 psl. paskutinė pastraipa) nurodyto kultūros ministro įsakymo nepriėmiau, todėl jokiai organizacijai ar asmenims lėšų skirti negalėjau, veikti interesų konflikto lauke ar gauti naudos taip pat negalėjau.“

Seimo narys V. Juozapaitis 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. SN-s-245 „Dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymo“ kreipėsi į kultūros ministrę prašydamas paaiškinti, kodėl nepaskelbti paraiškų vertinimo rezultatai ir prašė paaiškinti teisės aktuose numatytų savalaikių reikalavimų nevykdymo priežastis.

2017 m. rugsėjo 26 d. buvo išplatintas pranešimas žiniasklaidai „Seimo TS-LKD frakcijos nario Vytauto Juozapaičio pranešimas: „Kodėl kultūros ministrė kenkia kultūros bendruomenei nevykdydama netgi savo pačios įsakymų?“

Pranešime spaudai teigiama: „Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys prof. Vytautas Juozapaitis kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson pabrėždamas, kad ministrė nevykdo savo pačios įsakymų, kuriais menininkų kūrybinių paraiškų ekspertinis vertinimas turi būti atliktas ne vėliau nei per 40 darbo dienų nuo kvietime nurodyto paraiškų teikimo termino pabaigos. „Kūrybinės veiklos projektai ministerijai turėjo būti pateikti iki 2017 m. birželio 15 d., tačiau jų vertinimo rezultatai iki šiol nepaskelbti, todėl kokybiškam projektų įgyvendinimui praktiškai nebėra laiko. Be to, nėra aiškumo, ar bus galima koreguoti numatytų veiklų įgyvendinimo datas, ar projektų, kurių įgyvendinimo terminai buvo numatyti iki šių metų gruodžio 31 d., bus perkeliami į 2018 metus?“ – ministrės klausia prof. V. Juozapaitis. Tokiu būdu paraiškų teikėjai palikti visiškoje nežinioje dėl ateities ir be finansavimo. „Ministrės veikla darosi tendencingai nukreipta prieš menininkų bendruomenę, nes, turėdama savo rankose svertus, kaip padėti savo kuruojamos srities atstovams, ne tik kad neinicijuoja būtinų įstatymų pakeitimų, bet ir nevykdo savo pačios pasirašytų norminių dokumentų“, – atkreipia dėmesį Seimo Kultūros komiteto narys prof. V. Juozapaitis. Parlamentaras turi omenyje Lietuvos Respublikos kultūros ministrės 2017 m. gegužės 15 d. įsakymus Dėl kūrybinės veiklos ir Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programų aprašų (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymų Nr. ĮV- 673 ir  Nr. ĮV-674 32 ir 33 punktai).“

Kultūros ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ĮV-673 „Dėl kūrybinės veiklos programos aprašo, paraiškos, sutarties, išlaidų sąmatos, išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašo, ataskaitos, ekspertų komisijos nario nešališkumo deklaracijos ir vertinimo formų patvirtinimo“ patvirtinto Kūrybinės veiklos programos aprašo 32 punkte nustatyta, kad paraiškų ekspertinis vertinimas turi būti atliktas ne vėliau nei per 40 darbo dienų nuo kvietime nurodyto paraiškų teikimo termino pabaigos. Kūrybinės veiklos programos aprašo 37 punkte nustatyta, kad  lėšas atrinktiems projektams iš dalies finansuoti įsakymu skiria kultūros ministras, atsižvelgdamas į Ekspertų komisijos rekomendacijas.

Pažymėtina, kad Kūrybinės veiklos programos apraše nėra nustatytas terminas, per kurį kultūros ministras turi priimti sprendimą ir išleisti įsakymą dėl lėšų skyrimo kūrybinės veiklos projektams finansuoti pasibaigus ekspertinio vertinimo terminui.

Kultūros ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ĮV-674 „Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos aprašo, paraiškos, sutarties, išlaidų sąmatos, išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašo, ataskaitos, ekspertų komisijos nario nešališkumo deklaracijos ir vertinimo formų patvirtinimo“ patvirtinto Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos aprašo 33 ir 38 punktuose yra įtvirtintos analogiško turinio nuostatos, kaip ir Kūrybinės veiklos programos aprašo atitinkamai 32 ir 37 punktuose.

Seimo narys V. Juozapaitis 2017 m. rugsėjo 26 d. išplatintame pranešime žiniasklaidai teigdamas, kad kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonnson „nevykdo savo pačios pasirašytų norminių dokumentų“, rėmėsi Kūrybinės veiklos programos aprašo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos aprašo nuostatomis, kurios nustato paraiškų ekspertinio vertinimo atlikimo terminą, tuo tarpu terminas kultūros ministro įsakymui dėl lėšų skyrimo kūrybinės veiklos projektams priimti šiuose aprašuose nėra nustatytas. Seimo narys V. Juozapaitis šiame pranešime taip pat kėlė klausimus dėl kūrybinės veiklos projektų įgyvendinimo terminų.

Atlikus projektų ekspertinį vertinimą 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo priimti kultūros ministro įsakymai dėl lėšų skyrimo kūrybinės veiklos projektams finansuoti.

Kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-958 „Dėl dalinio finansavimo skyrimo projektams iš Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšų“ buvo skirtos lėšos atrinktiems projektams finansuoti, tarp jų – Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) trims projektams. Iš viso šios asociacijos projektams iš dalies finansuoti skirta 109 589 eurų suma.

2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-957 „Dėl dalinio finansavimo skyrimo iš Kūrybinės programos lėšų“ lėšos (3390 eurų) buvo skirtos asociacijos „Lietuvos muzikų sąjunga“ projektui finansuoti.

2017 m. rugpjūčio 11 d. V. Juozapaičio pateiktoje deklaracijoje (priedas „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ (ID001J)) nurodyti duomenys apie jo narystę Lietuvos gretutinių teisių asociacijoje „AGATA“. Nurodyta ryšio pradžios data – 1999 m. lapkričio 1 d.

Kaip jau minėta, V. Juozapaitis, jo sutuoktinė E. J. ir dukra I.B.J. yra asociacijos „Lietuvos muzikų sąjunga“ nariai.

Įstatyme yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme yra nustatyta valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolė nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaip minėta, pagal Įstatymą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus pateikdamas privačių interesų deklaraciją (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Privalomai deklaruotinais duomenimis Įstatymo yra laikomi duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose.  

Vadovaujantis minėtomis Įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, narystė asociacijoje traktuojama kaip asmens privatus interesas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Užimant pareigas valstybinėje tarnyboje, asmens narystė ir galimos pareigos asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas. Esant asociacijos nariu bei galimai vykdant pareigas asociacijoje, teigtina apie pasireiškiantį privačios naudos siekimą, kuris nebūtinai turi būti atspindėtas per materialinių gėrybių sukūrimą. Privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ateityje.” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taip pat yra išreiškusi nuomonę, kad asociacijos narys, spręsdamas tiesiogiai su jos veikla susijusius klausimus, negali likti objektyvus ir nešališkas.

Pažymėtina tai, kad Komisija neturi duomenų, ar Seimo narys V. Juozapaitis žinojo apie asociacijų „AGATA“ ir „Lietuvos muzikų sąjunga“ pateiktas paraiškas dėl projektų finansavimo iš Kūrybinės veiklos programos ir Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšų.

4. Pareiškėjai nurodo, kad Seimo narys V. Juozapaitis, naudodamasis valdžios atstovo įgaliojimais, protegavo savo ir jam atstovaujančios organizacijos interesus.

Nurodoma, kad Seimo narys V. Juozapaitis nenusišalino nuo klausimų, susijusių su Lietuvos muzikų sąjunga, svarstymo.

Nurodoma, kad „<...>  Seimo narys V. Juozapaitis glaudžiai bendradarbiauja su prezidente A. Žigaityte-Nekrošiene, siekdamas LMS palankių sprendimų ir spręsdamas įvairius su valstybinių koncertinių įstaigų finansavimu (tarp jų – ir valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ bei valstybinio choro „Vilnius“) reikalus: keldamas klausimus Seimo Kultūros komitete, platindamas spaudos pranešimus, komentuodamas socialiniuose tinkluose ir kt.“

Pareiškėjų teigimu, V. Juozapaičio 2017 m. birželio 6 d. raštišku prašymu į  Kultūros komiteto 2017 m. birželio 7 d. posėdžio darbotvarkę skubos tvarka buvo įtrauktas klausimas dėl Lietuvos kultūros tarybos sudėties.

Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas, vadovaudamasis kultūros ministro nustatytais kriterijais ir tvarka, priima sprendimus finansuoti kultūros ir meno programas ir projektus, skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią paramą.

Kultūros ministerijos rašte nurodoma, kad tokius projektus teikia orkestras „Trimitas“ ir  valstybinis choras „Vilnius“.

Seimo narys V. Juozapaitis paaiškino Lietuvos muzikų sąjungos laiško persiuntimo aplinkybes: „Man, kaip Seimo nariui adresuotą laišką, persiunčiau Kultūros komiteto pirmininkui, kuris turėjo teisę pritarti prašymui arba ne. Dėl KM rašte nurodomų Lietuvos kultūros tarybos narių personalinės sutėties ir dėl su jų skyrimu susijusių kultūros ministrės nepagrįstų kaltinimų pažymiu, kad Seimo kultūros komitetas minėtų LKT narių atžvilgiu jokių valdingų įgaliojimų neturi, juo labiau tokių įgaliojimų neturi ir ar, kaip eilinis šio komiteto narys, todėl sprendimų dėl LKT narių priimti taip pat negaliu, tai yra kultūros ministro kompetencijų laukas.“

2017 m. birželio 6 d. A. Žigaitytė-Nekrošienė kreipėsi į V. Juozapaitį elektroniniu paštu išsiųstu laišku, kuriame informavo, kad Lietuvos muzikų sąjungos konferencijos dalyvių vardu yra įpareigota informuoti  apie Lietuvos muzikų sąjungos konferencijos protestą ir prašymą Ministrui Pirmininkui Saulius Skverneliui pavesti Kultūros ministerijai inicijuoti naujus Lietuvos kultūros tarybos narių rinkimus, užtikrinant kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principus, nes naujos sudėties Lietuvos kultūros taryboje nėra nei vieno muzikos sričiai atstovaujančio asmens.

2017 m. birželio 6 d. V. Juozapaitis elektroniniu paštu Kultūros komiteto nariams išsiuntė tokio turinio laišką: „Gerbiami kolegos, Siūlau rytdienos, birželio 7 dienos kultūros komiteto posėdžio darbotvarkės punktą „kiti klausimai“ papildyti Lietuvos muzikų sąjungos prezidentės A. Žigaitytės-Nekrošienės laiške išdėstytu klausimu, kurį derėtų aptarti skubos tvarka.“

Į 2017 m. birželio 7 d. Kultūros komiteto posėdžio darbotvarkę buvo papildomai įtrauktas klausimas dėl Lietuvos muzikų sąjungos kreipimosi. Šio posėdžio metu buvo nuspręsta minėtą klausimą svarstyti 2017 m. birželio 8 d. posėdyje. Seimo narys V. Juozapaitis dalyvavo 2017 m. birželio 8 d. Kultūros komiteto posėdyje. Kaip minėta, V. Juozapaitis yra Lietuvos muzikų sąjungos narys.

Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Seimo nariai, kurie tam tikru svarstomu klausimu turi privatų interesą, prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Kaip minėta, pagal Įstatymą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus pateikdamas privačių interesų deklaraciją (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Privalomai deklaruotinais duomenimis Įstatymo yra laikomi duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose.

Remiantis minėtomis Įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, narystė asociacijoje traktuojama kaip asmens privatus interesas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Užimant pareigas valstybinėje tarnyboje, asmens narystė ir galimos pareigos asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas. Esant asociacijos nariu bei galimai vykdant pareigas asociacijoje, teigtina apie pasireiškiantį privačios naudos siekimą, kuris nebūtinai turi būti atspindėtas per materialinių gėrybių sukūrimą. Privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ateityje.” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. <...>  Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taip pat yra išreiškusi nuomonę, kad asociacijos narys, spręsdamas tiesiogiai su jos veikla susijusius klausimus, negali likti objektyvus ir nešališkas.

5. Pareiškėjai nurodo, kad Seimo narys V. Juozapaitis aktyviais veiksmais daro įtaką renkant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą, galimai būdamas pats asmeniškai tuo suinteresuotas.

Seimo nario V. Juozapaičio veiksmai, susiję su konkursu į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo pareigas, buvo įvertinti Komisijos išvadoje Nr., todėl šioje išvadoje pakartotinai nėra vertinami.

6. Seimo narys V. Juozapaitis rengia ir teikia svarstyti įstatymų projektus, veikdamas interesų konflikto lauke ir galimai siekdamas asmeninės naudos.

2017 m. birželio 6 d. Seimo narys V. Juozapaitis įregistravo Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 1, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 4(1) ir 9(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-765(2).

Pareiškėjų teigimu, šiame įstatymo projekte neargumentuotai išplečiamos Lietuvos nacionalinio kultūros centro veiklos ir kompetencijos, siūlant platesnes šios įstaigos veiklos galimybes ir didesnę įtaką. Pareiškėjų nuomone, tokie pakeitimai galimai susiję su V. Juozapaičio asmenine nauda – VšĮ „Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai“, kurioje V. Juozapaičio  sutuoktinė E.J. dirba meno saviveiklos kolektyvo vadove, o su V. Juozapaičio dukros V.J.P. sutuoktiniu A. P. ši įstaiga yra sudariusi sutartį dėl šokių užsiėmimų aptarnavimo paslaugų teikimo. 

VšĮ „Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai“ priklauso kultūros centrų sistemai.

Seimo narys V. Juozapaitis paaiškino dėl jo teiktų įstatymų projektų: „Kultūros ministrės teikiami kaltinimai dėl minėtų teisės aktų projektų yra paremti prielaidomis ir teoriniais išvedžiojimais, nepagrįsti realiais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Iš KM rašte nurodytų teisės aktų projektų pateikimo nei man, nei man artimiems asmenims interesų konflikto situacija kilti negalėjo, taip pat jokios asmeninės naudos nei aš, nei man artimi asmenys nėra gavę. KM rašte minimi teisės aktų projektai buvo norminio pobūdžio ir jokiems asmenims tiesioginių teisinių pasekmių nesukėlė ir naudos nesuteikė.“

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūloma reglamentuoti Lietuvos nacionalinio kultūros centro veiklą, nustatyti papildomus reikalavimus valstybės ir savivaldybės kultūros centrų veiklai gerinti, papildyti kultūros centrų vadovų priėmimo į pareigas, jų veiklos vertinimo reikalavimus.

Įstatymo projekte siūlomi šie pakeitimai: suteikti teisę savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikti kultūros centrams kategorijas; apibrėžti kultūros centrų funkcijas; nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijų skaičius neribojamas; nustatyti, kad Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą ir kt.

Įstatymo projekto įregistravimas ir teikimas nesukelia pagrįstų abejonių dėl Seimo nario V. Juozapaičio veiksmų nešališkumo ir galimo interesų konflikto.

2017 m. kovo 2 d. Seimo narys V. Juozapaitis įregistravo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-281(2).

Pareiškėjų teigimu, Seimo nario V. Juozapaičio teiktas projektas yra naudingas VšĮ „Vytauto Juozapaičio  edukacinis kultūros ir meno centras“, t. y. sudaro prielaidas V. Juozapaičiui ir/ar jo artimiems asmenims gauti asmeninę naudą.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama papildyti ir patikslinti įstatymo nuostatas, kad viešosios įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra suaugusiųjų tęstinis mokymas, kas atitinka visuomenės interesą, turėtų  galimybę gauti panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą.

Pagal šiuo metu galiojančias Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas viešosios įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra suaugusiųjų tęstinis mokymas, neturi galimybės gauti panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą, jeigu valstybė ar savivaldybė nėra dalininkė ir jos įsteigtos išimtinai privačių asmenų. 

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. kovo 2 d. išvadoje Nr. XIIIP-281(2) keliamos abejonės dėl šiame įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo: „Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis iš visų viešųjų įstaigų tarpo yra išskiriamos būtent viešosios įstaigos, tenkinančios visuomenės interesą suaugusiųjų tęstinio mokymo srityje, ir tik joms būtų suteikta teisė panaudos pagrindais gauti valstybės ir savivaldybių turtą. Kiek konkrečiai analogišką neformaliojo suaugusiųjų mokymo veiklą vykdančių  įstaigų yra Lietuvos Respublikoje bei kiek konkrečiai tokių įstaigų turėtų poreikį gauti valstybė ir savivaldybių turtą naudotis panaudos pagrindais projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje.“

Seimo statute įtvirtintos Seimo nario teisės, tarp jų – Seimo nario teisė rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime (9 straipsnio 6 punktas).

Kaip minėta, Įstatyme yra nustatyta valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolė teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kada nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir prievolė nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Kaip buvo nurodyta, VšĮ „Vytauto Juozapaičio edukacinis kultūros ir meno centras“, su kuriuo susiję V. Juozapaičio artimi asmenys – jo sutuoktinė E.J. ir dukros V.J.P. sutuoktinis A.P., vykdoma tokio pobūdžio veikla: studija „Boogie dance“, vaikų mokyklėlė „Saulytė“, dainavimo mokykla „Bel Canto“ ir organizacinė veikla.

VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, VšĮ „Vytauto Juozapaičio edukacinis kultūros ir meno centras“ įstatuose nurodyti tikslai: tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, įskaitant mokyti interesantus meno ir kultūros, kurti kultūrines ir meno autorines programas, šviesti visuomenę kultūros ir meno srityse, tuo tikslu organizuoti renginius, įgyvendinti kitus su kultūros ir meno skleidimu susijusius tikslus, taip pat sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo ir kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Veikla: autorių teisės; gretutinės teisės; laisvalaikio organizavimas; mažumų teisių apsauga ir integracija; nacionalinio, pilietinio ir kultūrinio identiteto vystymas; neformalus ugdymas; nusikalstamumo prevencija; pagalba nevyriausybinėms organizacijoms; pažeidžiamų socialinių grupių integracija; pilietinis ugdymas; profesinis tobulinimas; savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas; socialinė pagalba; tarptautinis bendradarbiavimas; vartotojų teisių apsauga; verslo skatinimas; žmogaus ir pilietinių teisių apsauga; bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas; mokesčių konsultacijos; ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas; priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Įstatymo projekto įregistravimas ir teikimas gali sukelti pagrįstų abejonių dėl Seimo nario V. Juozapaičio veiksmų nešališkumo ir galimo interesų konflikto, kadangi siūlomas pakeitimas būtų naudingas VšĮ „Vytauto Juozapaičio edukacinis kultūros ir meno centras“ ir turėtų tiesioginį ir akivaizdų poveikį šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms.

Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs paties valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens prievolę įvertinti kiekvieną konkrečią situaciją tuo aspektu, ar joje galima įžvelgti jo privačių interesų konflikto su viešaisiais interesais požymius, t. y. asmuo turi būti sąžiningas, atsakingas ir kritiškas savo atžvilgiu, o ne laukti nurodymų iš aukščiau (2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-72/2013).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pažymėjusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams valstybės pareigūnams ar valstybės tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės bei tarnybinės etikos principų.

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Koncertinių įstaigų, tarp jų ir koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ veiklos ir finansavimo klausimai priklauso Profesionaliojo scenos meno įstatymo reglamentavimo sričiai. Šios koncertinės įstaigos metinės veiklos programos finansuojamos iš Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinei programai skirtų lėšų.

2. Seimo Kultūros komitete svarstant Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo įstatymų projektus ar išvadas šio įstatymo projektams, taip pat svarstant kitus kultūros srities įstatymų projektus ar atliekant Profesionaliojo scenos meno įstatymo nuostatų, susijusių Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionaline programa, įgyvendinimo parlamentinę kontrolę, gali būti svarstomi su koncertine įstaiga valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“ tiesiogiai susiję klausimai.

3. Pagal Įstatymą interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Įstatyme yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

4. Svarstant su koncertine įstaiga valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“ tiesiogiai susijusius klausimus, Seimo nariui V. Juozapaičiui dėl jo ryšio su artimu asmeniu – dukra V. J. P., einančia orkestro „Trimitas“ vadovo pavaduotojos pareigas – gali kilti interesų konfliktas. Komisija neturi duomenų, ar Seimo narys V. Juozapaitis žinojo apie valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ pateiktas paraiškas dėl projektų finansavimo.

5. Seimo narys V. Juozapaitis netinkamai deklaravo privačius interesus, nenurodęs privačių interesų deklaracijoje duomenų apie jo artimų asmenų – dukros V.J.P. ir jos sutuoktinio A.P. – darbovietes, taip pat nenurodęs duomenų apie savo sutuoktinės E. J. narystę asociacijoje „Lietuvos muzikų sąjunga“.

6. Komisija neturi duomenų, ar Seimo narys V. Juozapaitis žinojo apie Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „AGATA“ ir asociacijos „Lietuvos muzikų sąjunga“ pateiktas paraiškas dėl projektų finansavimo iš Kūrybinės veiklos programos ir Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšų.

7.  Seimo nario V. Juozapaičio kreipimasis į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. SN-s-245 „Dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymo“ ir 2017 m. rugsėjo 26 d. pranešimas žiniasklaidai nelaikytinas spaudimu kultūros ministrei dėl lėšų skyrimo asociacijų „AGATA“ ir „Lietuvos muzikų sąjunga“ projektams.

8. Narystė asociacijose Įstatymo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra traktuojama kaip asmens privatus interesas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, tiesiogiai susijusius su asociacija, kurios narys jis yra.

9. Seimo narys V. Juozapaitis 2017 m. birželio 6 d. Seimo Kultūros komiteto pirmininkui R. Karbauskiui elektroniniu paštu persiuntė asociacijos „Lietuvos muzikų sąjunga“ prezidentės A. Žigaitytės-Nekrošienės kreipimąsi dėl Lietuvos kultūros tarybos sudėties, siūlė jį svarstyti skubos tvarka ir nenusišalino nuo šio klausimo svarstymo 2017 m. birželio 8 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje.

10. Seimo nario V. Juozapaičio veiksmai, susiję su konkursu į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo pareigas, įvertinti Komisijos 2018 m. sausio 11 d. išvadoje Nr. 101-I-01.

11. Nenustatyta, kad Seimo narys V. Juozapaitis galėjo turėti tiesioginę ir akivaizdžią naudą, teikdamas Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 1, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 4(1) ir 9(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-765(2).

12. Seimo narys V. Juozapaitis galėjo turėti tiesioginę ir akivaizdžią naudą, teikdamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-281(2).

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimo narys Vytautas Juozapaitis, Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie jo sutuoktinės E.J. narystę asociacijoje „Lietuvos muzikų sąjunga“, jo dukros V. J. P. ir jos sutuoktinio A. P. darbovietes, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų nuostatas.

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė – 0. 1 Komisijos narys nedalyvavo balsavime.  

2. Seimo narys Vytautas Juozapaitis, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. SN-s-245 „Dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymo“ ir 2017 m. rugsėjo 26 d. išplatindamas pranešimą žiniasklaidai, vykdė Seimo nario veiklą parlamentinės kontrolės ribose.

Pritarta bendru sutarimu.

3. Seimo narys Vytautas Juozapaitis, 2017 m. birželio 6 d. Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui elektroniniu paštu persiųsdamas asociacijos „Lietuvos muzikų sąjunga“ prezidentės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės kreipimąsi dėl Lietuvos kultūros tarybos sudėties ir siūlydamas jį skubos tvarka svarstyti 2017 m. birželio 7 d. posėdyje bei nenusišalindamas nuo šio klausimo svarstymo 2017 m. birželio 8 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų.

Pritarta bendru sutarimu.

4. Seimo narys Vytautas Juozapaitis, teikdamas Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 1, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 4(1) ir 9(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-765(2), nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų.

Pritarta bendru sutarimu.

5.1. Seimo narys Vytautas Juozapaitis, teikdamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-281(2), nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų.

5.2. Rekomenduoti Seimo nariui Vytautui Juozapaičiui teikiant įstatymų projektus įvertinti, ar jie galėtų turėti tiesioginį ir akivaizdų poveikį jo teisėms ir pareigoms, ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių dėl interesų konflikto buvimo.

Pritarta bendru sutarimu.

6. Rekomenduoti Seimo nariui Vytautui Juozapaičiui nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, tiesiogiai susijusius su koncertine įstaiga valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“, VšĮ „Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai“, VšĮ „Vytauto Juozapaičio edukacinis kultūros ir meno centras“, Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ ir asociacija „Lietuvos muzikų sąjunga“.

Pritarta bendru sutarimu.

 

Komisijos pirmininkė                                                                                                                                          Rita Tamašunienė