VILIMAS Adomas (1887–1954)

Vardas ir pavardė – Adomas VILIMAS (iki 1922 m. – Vilimavičius) 

Gimimo data ir vieta – 1887 m. lapkričio 29 d., Tverijoniškių viensėdyje, Šiluvos vls., Raseinių apskr. 

Mirties data ir vieta – 1954 m. gruodžio 12 d. 

Palaidojimo vieta – nežinoma 

Profesija – kandidatų į Seimą sąrašuose nurodė įvairiai: kaip kunigas, juristas arba diplomuotas juristas-ekonomistas. Iki 1929 m. buvo katalikų kunigas

Tautybė – lietuvis, katalikas 

Tėvai – ūkininkai 

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Anelė (g. 1904), turėjo dvi dukras

Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

Seimo nario veikla 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

Rinkimų apygarda: Išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje, pagal „Lietuvos Krikščionių Demokratų, Lietuvių Katalikų Moterų Draugijos; Lietuvių Katalikų Mokytojų Sąjungos, Pavasarininkų ir Blaivybės“ sąrašą Nr. 2 (jame buvo įrašytas 2-as).

Frakcija: Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seimo seniūnų sueigos narys: nebuvo

Seimo komisijų narys: 

1923 m. birželio 5 d. išrinktas Mandatų komisijos nariu,

1923 m. birželio 8 d. išrinktas Savivaldybių ir administracijos komisijos nariu,

1923 m. birželio 8 d. – 1923 m. lapkričio 20 d. – Darbo ir socialinės apsaugos komisijos narys, 

1923 m. lapkričio 20 d. – 1924 m. spalio 6 d. – Skundų ir peticijų komisijos narys (kurį laiką jai vadovavo), 

1924 m. spalio 31 d. išrinktas Teisių ir redakcijos komisijos nariu,

1925 m. spalio 6–29 d. – Ekonominės komisijos narys.

Paklausimai, pasisakymai:

Adomas Vilimas pasižymėjo aktyvia parlamentine veikla, dažnai dalyvaudavo diskusijose Seime, pristatydavo oficialią Lietuvos krikščionių demokratų partijos poziciją. Jis gynė Tikybų departamento veiklą, pasisakė už smulkiosios pramonės rėmimą ir importo ribojimą, o kai kuriais klausimais drįsdavo nesutikti su partijos dauguma, pavyzdžiui, dėl karo padėties panaikinimo. Jis teikė pataisas dėl socialinės apsaugos reglamentavimo, kritikavo socialistų siūlymus dėl darbo sąlygų, siūlė tobulinti Seimo darbo organizavimą ir biudžeto išlaidų kontrolę. Svarstant valstybės biudžetą, siūlė mažinti ministerijų skaičių ir kitaip taupyti valstybės išlaidas. Pasisakydavo žemės reformos ir valstybės finansų klausimais, ragino sudaryti tyrimo komisijas bei atkreipė dėmesį į teisines įstatymų rengimo problemas. Adomas Vilimas II Seime referavo dalį įstatymų projektų, tarp jų Švenčių, Savivaldybių rinkimų, Vyriausiosios draudimo valdybos, Klaipėdos krašto seimelio rinkimų, Spaudos, Susirinkimų ir Valstybės kontrolės įstatymus. Taip pat teikė interpeliacijas ir paklausimus ministrams, aktyviai gynė krikščionių demokratų politines nuostatas, kritikavo opoziciją ir nevengė aštresnių poleminių pasisakymų Seimo posėdžių salėje.

Išsilavinimas 

1907 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 

1912 m. baigė Kauno dvasinę seminariją, buvo įšventintas kunigu. 

1922 m. Šveicarijoje baigė Friburgo universiteto Teisės fakultetą. 

1921 m. Paryžiuje baigė Politinių‑ekonominių mokslų mokyklą.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

1907 m. išvyko į JAV, Čikagoje ir Filadelfijoje dirbo buhalteriu.

1912 m. įšventinus kunigu buvo paskirtas Pavandenės parapijos, po 4 mėnesių – Josvainių vikaru. Buvo aktyvus visuomenės veikėjas – Pavandenės ir Josvainių parapijose steigė blaivybės draugijas, vartotojų bendroves, ūkininkų ratelius. 

1914 m. Šiauliuose įkūrė Kooperatyvų sąjungą, turėjusią vienyti Kauno gubernijos kooperatyvus.

1914 m. pasitraukė į Rusijos gilumą. 

1916 m. išvyko į Šveicariją. Studijuodamas Šveicarijoje, įsitraukė į lietuvių politinę veiklą. 

1918–1919 m. dirbo Lietuvos atstovybėje Paryžiuje. Gyvendamas Paryžiuje gilinosi į politinių-ekonominių mokslų studijas. 

1922 m. grįžo į Lietuvą. 

1922 m. organizavo Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) rinkimus Raseinių apygardoje. 

1923 m. įstojo į Lietuvos krikščionių demokratų partiją (LKDP), buvo Kauno miesto skyriaus pirmininkas.

1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys. 

1924–1926 m. redagavo žurnalą „Lietuvos ūkis“.

1926 m. Raseiniuose leido savaitraštį „Raseinių balsas“.

1926 m. dėl nesutarimų su LKDP pašalintas iš partijos. Tais pačiais metais savarankiškai kandidatavo į Lietuvos Respublikos III Seimą Raseinių (III) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos vidutinių ir mažųjų ūkininkų vienybės“ sąrašą Nr. 9 (jame įrašytas pirmuoju numeriu), tačiau nebuvo išrinktas. Kandidatų sąraše savo profesiją nurodė kaip diplomuotas juristas-ekonomistas.

Po kurio laiko apsigyveno Alytuje, dirbo advokato padėjėju, vėliau advokatu.

1929 m. pašalintas iš kunigų luomo, sukūrė šeimą.

1931–1932 m. leido laikraštį „Alytaus dzyvas“ ir ėjo jo atsakingojo redaktoriaus pareigas.

1934 m. – Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos Alytaus skyriaus valdybos leisto vienkartinio leidinio „Sukruskime“ redaktorius.

Iki Antrojo pasaulinio karo dirbo advokatu, tačiau Advokatų tarybos sprendimu neteko teisės verstis advokatūra.

1939 m. persikėlė į Vilnių, Vytauto Didžiojo universitetui padovanojo asmeninę biblioteką.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje. 

Iki 1944 m. liepos vertėsi advokatūra; vėliau mėgino emigruoti į JAV, tačiau nesėkmingai.

1945 m. sausį–kovą sulaikytas ir tardytas sovietų saugumo.

Apie 1945–1952 m. dirbo Lietuvos geležinkelių valdyboje juriskonsultu.

1952 m. lapkričio 6 d. – 1953 m. balandžio 29 d. suimtas ir tardytas dėl 1916–1926 metų politinės veiklos, kaip įkalčiai buvo surinkti pasisakymų Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiuose ištraukos; byla nutraukta dėl pablogėjusios sveikatos. Paleistas iš Lukiškių kalėjimo beveik apakęs, buvo pripažintas invalidu.

1954 m. gruodžio 12 d. mirė.

Organizacijų, asociacijų narys 

Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys

Blaivybės draugijų, vartotojų bendrovių, ūkininkų ratelių narys.

Įvertinimai ir apdovanojimai, atminimo įamžinimas

Nėra duomenų

Rašytinis palikimas 

Adomo Vilimo rašytinis palikimas atspindi platų interesų ir veiklos spektrą – nuo kooperacijos ir švietimo iki politikos bei kultūros. Pasirašydamas slapyvardžiu Spaknis (arba A. Spaknis) bendradarbiavo katalikų periodikoje: iki Pirmojo pasaulinio karo daugiausia rašė kooperacijos temomis, vėliau – apie vidaus politinę padėtį. Jo straipsniai buvo spausdinti leidiniuose „Vairas“, „Laisvė“, „Tėvynės sargas“, „Lietuva“. Adomas Vilimas taip pat išleido vokiečių ir prancūzų kalbų vadovėlių, 1924–1926 m. redagavo žurnalą „Lietuvos ūkis“, leido laikraščius „Raseinių balsas“ (1926), „Alytaus dzyvas“ (1931–1932), buvo vienkartinio leidinio „Sukruskime“ (1934) redaktorius, 1936 m. išspausdino autobiografinį romaną „Uždrausta meilė“. 

Straipsniai: 

Atsišaukimas, Vairas, 1915, Nr. 4, p. 62.

Nauja draugija „Kooperatorius“, Vairas, 1915, Nr. 7, p. 111.

Tautų namas, Laisvė, 1920, vas. 11, p. 2

Adomo Vilimo paskaita, Laisvė, 1920, vas. 11 (Nr. 32), p. 2.

Paderevskis apie lenkų politiką, Laisvė, 1920, vas. 24 (Nr. 42), p. 2.

Prancūzų demokratų paskaitos apie Prancūzijos su Vokietija santykius, Laisvė, 1920, vas. 24 (Nr. 42), p. 2.

Paryžiaus valdžios mokyklų katalikų mokytojų sąjungos susirinkimas, Laisvė, 1920, kovo 2 (Nr. 48), p. 2.

Lietuvos ir Prancūzijos kooperatyvų klausime, Laisvė, 1920, bal. 28 (Nr. 91), p. 1.

Aukštojo mokslo reikalu, Lietuva, 1920, gruod. 10 (Nr. 270), p. 2.

Mūsų reikalai Prancūzijoje, Laisvė, 1920, gruod. 12 (Nr. 10), p. 1.

Mažumos ir rinkimų į Seimą įstatymo 76 §, Tėvynės sargas, 1922, lapkr. 25 (Nr. 47), p. 506–507. 

Laiškas nelaiškas, Tėvynės sargas, 1923, kovo 24 (Nr. 12), p. 128–129.

Fašizmas, tautystė, katalikybė ir internacionalizmas, Laisvė, 1923, geg. 15, p. 4.

Krikščionių demokratų frakcijos pareiškimas dėl ministerių kabineto deklaracijos, Tėvynės sargas, 1923, liep. 21 (Nr. 29), p. 330–331.

Knygos: 

Pirmasis Lietuvos vartotojų draugijų kalendorius 1915 metams, [sudarė Adomas Vilimas], 1915.

Vokiečių kalba. Vadovėlis vokiečių kalbai pramokti, Kaunas: Saliamono Banaičio spaustuvė, 1916.

Mažas prancūzų kalbamokslis, Heidelbergas: Julius Groos, 1928. 

Prancūzų kalbamokslio pratimų pataisymai, Heidelbergas: Julius Groos, 1928. 

Uždrausta meilė, Kaunas: [s.n.], 1936.

Šaltiniai ir literatūra 

1923-06-05 (1 posėdis), 1923-06-08 (2 posėdis), 1923-11-20 (41 posėdis), 1924-10-31 (130 posėdis), 1925-10-06 (198 posėdis), 1925-10-29 (204 posėdis), Seimo Stenogramos, Kaunas 1923–1926. 

Alytaus dzyvas, 1931–1932, https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004075788 (žr. 2025-10-01) 

III (Raseinių) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-28, p. 3. 

III Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-25, p. 4.

Laukaitytė, Regina. Vilimas Adomas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 556–559. 

Raseinių balsas, 1926, https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1C1B0000856875 (žr. 2025-10-01) 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133, p. 1–2. 

Sukruskime, 1934, https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004645299 (žr. 2025-10-01) 

Adomo Vilimo mirties datą patikslino Agnė Žemaitė, 2025-09-29.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius