KAVECKAS Vladas (1889–1941)

Vardas ir pavardė – Vladas KAVECKAS

Gimimo data ir vieta – 1889 m. birželio 16 d., (kitur – 1889 m. birželio 1 d.) Paalantės kaimas, Kulių valsčius, Kretingos apskritis

Mirties data ir vieta – 1941 m. birželio 25 d., sovietų okupacinės valdžios represuotas – nukankintas Rainių miškelyje 

Palaidojimo vieta – nežinoma 

Profesija – teisininkas 

Tautybė – lietuvis, katalikas 

Tėvai – Kazimieras Kaveckas (m. 1921), ir Eleonora Kaveckienė (buv. Gedvilaitė, m. 1929), ūkininkai 

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Ona Kaveckienė (buv. Bartmer, g. 1895 m.), turėjo sūnų ir dukrą  

Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos 

IV Seimo (1936–1940) narys – 1939 m. lapkričio 21 d. – 1940 m. liepos 1 d.

Seimo nario veikla

IV Seimo (1936–1940) narys – 1939 m. lapkričio 21 d. – 1940 m. liepos 1 d.

Rinkimų apygarda: 1939 m. lapkričio 21 d. pakeitė dėl sveikatos parlamentaro mandatą atsisakiusį Stasį Putvinskį, kuris buvo išrinktas VI (Šiaulių) rinkimų apygardoje, Šiaulių apskrityje

Frakcija: šioje kadencijoje frakcijų nebuvo

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: šioje kadencijoje Seniūnų sueigos nebuvo

Seimo komisijų narys: 

Nukentėjusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų dirbančiųjų žemės ūkiuose aprūpinimo įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijos vicepirmininkas; 

Baudžiamojo statuto pakeitimo projektui ir baudžiamosios teisenos įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijos sekretorius; 

Peticijų komisijos vicepirmininkas; 

Iždinių rangų ir tiekimų įstatymo projektui svarstyti komisijos sekretorius; 

Paklausimai, pasisakymai: 

1939 m. gruodžio 30 d. su kitais Seimo nariais teikė paklausimą Dėl Civilinės metrikacijos įstatymo (atsakyta 1939 m. gruodžio 20 d.). 

Išsilavinimas

1905 m. baigė Palangos progimnaziją; 

1909 m. baigė Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) gimnaziją; 

1910–1914 m. studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete, baigęs įgijo teisininko išsilavinimą; 

1915 m. įstojo į Konstantino artilerijos mokyklą Peterburge; 

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

1914–1915 m. dirbo Peterburgo ligoninės prižiūrėtoju; 

Vėliau buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę paskirtas į Samaros artilerijos brigadą, vėliau perkeltas į Carskoje Selo, kur tarnavo iki 1918 m. sausio 1 d. Buvo atleistas dėl širdies ligos. Iš kariuomenės išėjo turėdamas paporučikio laipsnį; 

Iki 1918 m. spalio mėn. dirbo Peterburgo statistikos biuro vedėju prie naftos gamintojų tarybos; 

1918 m. spalio mėn. grįžo į Lietuvą;  

1919 m. pradžioje mokytojavo Skuodo gimnazijoje;  

1919 m. gegužės 1 d. – 1920 m. birželio 1 d. dirbo teismo tardytoju Kaune;  

1920 m. birželio 1 d. – 1925 m. spalio 1 d. ėjo Taikos teisėjo pareigas Skuode ir Kretingoje;  

1925 m. lapkričio 1 d. – 1926 m. vasario 1 d. dirbo Klaipėdos krašto gubernatūros juriskonsultu;  

1926–1928 m. vertėsi advokato praktika Plungėje;  

1928 m. įstojo į Lietuvių tautininkų sąjungą, ėjo Šiaulių skyriaus pirmininko pareigas; 

1928–1940 m. birželio mėn. dirbo Šiaulių notaru; 

1939 m. lapkričio 21 d. – 1940 m. liepos 1 d. – Lietuvos Respublikos IV Seimo (1936–1940) narys; 

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 13 d. Kretingos NKVD darbuotojų buvo suimtas ir kalintas Telšių kalėjime Nr. 11. Specialiosios komisijos, sudarytos iš SSRS 8-osios armijos, Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Telšių apskrities skyriaus ir Telšių apskrities vykdomojo komiteto atstovų, nutarimu 1941 m. birželio 25 d. naktį nuteistas mirties bausme ir nukankintas Rainių miškelyje; 

1990 m. vasario 1 d. reabilituotas Lietuvos SSR prokuratūros nutarimu. 

Organizacijų, asociacijų narys 

Lietuvos šaulių sąjungos narys; 

Lietuvių tautininkų sąjungos narys, Šiaulių skyriaus pirmininkas; 

Įvertinimas, apdovanojimai, atminimo įamžinimas

1933 m. vasario 16 d. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas; 

Šaulių žvaigždė;  

Nepriklausomybės medalis. 

Rašytinis palikimas 

Nėra duomenų 

Šaltiniai ir literatūra 

Grigaravičiūtė, Sandra. IV Seimo komisijos, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 741–756. 

Grigaravičiūtė, Sandra. IV Seimo narių paklausimai ministrų kabinetui, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 760–769. 

Grigaravičiūtė. Sandra. Kaveckas Vladas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 615. 

Lietuva bolševikų okupacijoje, redagavo Juozas Prunskis, Čikaga: Jūrų Šaulių Kuopa „Klaipėda“, 1979. 

Naujas Seimo narys, Lietuvos aidas, 1939-11-22, p. 3. 

Padaubietis, J. Telšių kankiniai, 1949. 

Rainių tragedija. 1941 m. birželio 24–25 d., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2000. 

Už nuopelnus Lietuvai, D. 2, 1918–1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius