GALINIS Vincas (1897–1972)

Vardas ir pavardė – Vincas GALINIS 

Gimimo data ir vieta – 1897 m. liepos 19 d., Kantališkių kaimas, Kvietiškio valsčius (dabar – Sasnavos seniūnija), Marijampolės apskritis 

Mirties data ir vieta – 1972 m. balandžio 26 d., Vilnius 

Palaidojimo vieta – Rokantiškių kapinės, Vilnius  

Profesija – mokytojas

Tautybė – lietuvis  

Religija – katalikas (praktikoje – laisvamanis)  

Tėvai – Antanas Galinis ir Ona Galinienė (buv. Klimavičiūtė), mažažemiai valstiečiai 

Šeiminė padėtis – vedęs. Pirmoji žmona – Magdalena (buv. Bartuškaitė). Su ja susilaukė sūnaus Ramučio, kuris anksti mirė nuo difterito. 1940 m. vedė Janiną Boškevič. Antrojoje santuokoje susilaukė dukters Gražinos ir sūnaus Ramučio  

Lietuvos Respublikos Seimo narys 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. 

Rinkimų apygarda: Kandidatavo I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Socialdemokratų partijos“ sąrašą Nr. 15 (sąraše buvo įrašytas antru numeriu),  taip pat kandidatavo VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialdemokratų Partijos“ sąrašą Nr. 4 (sąraše buvo įrašytas 14-u numeriu).  Į I Seimą (1922–1923) išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje. 

Frakcija: Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys 

Seimo prezidiumo narys: 

1922 m. lapkričio 13–21 d. Vincas Galinis, kaip jauniausias šios kadencijos Seimo narys, kartu su vyriausiuoju nariu Justinu Staugaičiu tapo laikinojo Seimo prezidiumo nariais. Vincas Galinis ėjo sekretoriaus pareigas. Laikinasis Seimo prezidiumas pirmininkavo pirmiesiems trims šios kadencijos posėdžiams. 

Seniūnų sueigos narys: Nėra duomenų 

Seimo komisijų narys: 

1922 m. lapkričio 28 d. išrinktas Švietimo komisijos nariu.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

Rinkimų apygarda: Kandidatavo I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialdemokratų Partijos“ sąrašą Nr. 13 (sąraše buvo įrašytas pirmu numeriu),  taip pat kandidatavo II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialdemokratų Partijos“ sąrašą Nr. 4 (sąraše buvo įrašytas 13-u numeriu).  Į II Seimą (1923–1926) išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje. 

Frakcija: Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys 

Seimo prezidiumo narys: Nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: Nėra duomenų 

Seimo komisijų narys: 

1923 m. birželio 15 d. išrinktas Darbo ir socialinės apsaugos komisijos nariu.

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. 

Rinkimų apygarda: Kandidatavo I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialdemokratų Partijos“ sąrašą Nr. 6 (sąraše buvo įrašytas antru numeriu), šioje apygardoje ir buvo išrinktas į III Seimą (1922–1923).  

Frakcija: Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys 

Seimo prezidiumo narys: Nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: Nėra duomenų 

Seimo komisijų narys: 

1926 m. birželio 7 d. Vincas Galinis, atstovaudamas Lietuvos socialdemokratų frakcijai, buvo paskirtas į balsų skaičiavimo komisiją per Seimas vykusius Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus. Tą dieną Lietuvos Respublikos Prezidentu buvo išrinktas Kazys Grinius;  

1926 m. birželio 9 d. buvo paskirtas Darbo ir socialinės apsaugos komisijos nariu; 

1926 m. birželio 9 d. buvo paskirtas Skundų ir peticijų komisijos nariu.

Parlamentinės veiklos bruožai: Vincas Galinis labiausiai domėjosi socialiniais ir ekonominiais klausimais. Jis nuolat kėlė socialinio teisingumo problemas, kritikavo dideles valstybės išlaidas Respublikos Prezidento institucijai, siekė mažinti finansinę naštą smulkiems žemdirbiams, siūlydamas progresinę žemės mokesčių sistemą. Be to, rūpinosi profesinių sąjungų veikla, domėjosi jų teisinėmis garantijomis, gynė darbininkų interesus.

Išsilavinimas 

1907–1912 m. mokėsi Sasnavos rusiškoje pradžios mokykloje, kurią ir baigė. 

1912 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais, seminariją perkėlus į Rusijos imperijos gilumą, mokslus nutraukė.  

1917 m. lankė mokytojų kursus Kaune.  

1919 ir 1920 m. tobulinosi mokytojų kursuose Marijampolėje.  

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

1904 m. tėvai persikėlė į Sasnavą, kur vertėsi prekyba.

1916 m. Sasnavoje įsteigė lietuvišką pradžios mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo metais, vokiečių okupacijos laikotarpiu, dirbo mokytoju keliose Marijampolės apskrities pradžios mokyklose.  

Dalyvavo slaptoje organizacijoje, kovojusioje dėl Lietuvos nepriklausomybės. Dėl šios veiklos 1916 m. rugsėjo 10 d. buvo suimtas Vokietijos okupacinės valdžios ir tris mėnesius kalintas Marijampolės kalėjime. Kadangi kaltinimai nebuvo įrodyti, 1917 m. sausį jis buvo paleistas ir toliau tęsė mokytojo darbą. 

1919 m. kovo–balandžio mėnesiais tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 

1919 m. gegužės 1 d. – 1925 m. rugpjūčio 5 d. mokytojavo Sasnavos apylinkėse.  

Aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą – tapo Profesinės darbininkų sąjungos nariu ir vadovavo jos Sasnavos skyriui. 

Dėl įtarimų komunistinėmis ir antivalstybinėmis pažiūromis buvo suimtas, įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime ir teisiamas. 1922 m. balandžio 24 d. kariuomenės teismas, išnagrinėjęs bylą, jį išteisino. 

Aktyviai dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veikloje.  

1922 m. kartu su kitais socialdemokratų lyderiais įkūrė LSDP jaunimo sąjungą „Žiežirba“ ir tapo vienu iš jos vadovų. 

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. buvo Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys. 

1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. buvo Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys. 

1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. buvo Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys. 

Paleidus III Seimą (1926–1927), dirbo Kauno ligonių kasose, taip pat Spaudos fondo tarnautoju. Vertėsi prekyba ir toliau aktyviai dalyvavo politinėje veikloje.

1929 m. balandžio 2 d. Kaune, „Socialdemokrato“ redakcijoje, slaptoji policija atliko kratą ir sulaikė V. Galinį bei kitus socialdemokratų lyderius. Jie buvo susirinkę V. Galinio bute aptarti demokratinės santvarkos atkūrimo galimybių, svarstant net ginkluoto sukilimo variantą. 

1929 m. liepos 28 d. karo lauko teismas nuteisė V. Galinį kartu su dar 14 kaltinamųjų. Nuosprendyje buvo skelbiama: „atėmus iš jų visas teises, nubausti mirties bausme sušaudant“. 1929 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona Vincui Galiniui ir 14-ai kitų pasmerktųjų skirtą mirties bausmę pakeitė įkalinimu iki gyvos galvos. 1930 m. gruodžio 27 d. Vincas Galinis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą su malonės prašymu. 1931 m. sausio 16 d. Respublikos Prezidentas A. Smetona suteikė jam malonę – V. Galinis buvo atleistas nuo likusios bausmės dalies, tačiau jo pilietinės teisės buvo apribotos. 1931 m. sausio 20 d. Vincas Galinis buvo paleistas iš kalėjimo, tačiau liko stebimas Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pareigūnų.  
1931 m. spalio 31 d. – lapkričio 1 d. vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos XIII suvažiavime jis buvo išrinktas Centro Komiteto nariu.

1938 m. rugsėjo 29 d. Vincui Galiniui sugrąžintos pilietinės teisės. 

1939 m., po Vilniaus ir Vilniaus krašto sugrąžinimo Lietuvai, jis persikėlė iš Kauno į Vilnių. 

Vilniuje pradėjo dėstyti lietuvių kalbos kursuose vietos lenkams.

Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Vilniuje, o po karo politinėje veikloje nebedalyvavo.

Vincas Galinis mirė 1972 m. balandžio 26 d. Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.

Organizacijų, asociacijų narys 

Lietuvos socialdemokratų partija; 

Lietuvos socialdemokratų partijos jaunimo sąjungą „Žiežirba“.

Įvertinimai ir apdovanojimai 

Nėra duomenų

Rašytinis palikimas 

Nėra duomenų

Šaltiniai ir literatūra: 

Ilgūnas, Gediminas. Galinis Vincas, in: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 260–262. 

Ilgūnas, Gediminas. Galinis Vincas, in: Socialdemokratai Lietuvos Respublikos Seimuose, Vilnius, 2006, p. 127–130. 

Svarauskas, Artūras; Tamošaitis, Mindaugas. Lietuvos politinių partijų jaunosios kartos radikalėjimas XX a. 4-ame dešimtmetyje, Istorija, 2007, Nr. 68, p. 43–57.

Seimo Rinkimų I Apygardos (Marijampolės) Komisija, Lietuva, 1922-09-21, p. 3. 

VI Rinkimų Utenos Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-10-03, p. 3. 

I (Marijampolės) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-27, p. 3. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1922-11-09, Nr. 114. 

I Seimo stenogramos: 1922-11-13 (1 posėdis), 1922-11-17 (2 posėdis), 1922-11-21 (3 posėdis), 1922-11-28 (5 posėdis), 1922-12-19 (12 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1926–1927. 

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1923-04-17, p. 2. 

I Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-26, p. 5. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133. 

II Seimo stenogramos: 1923-06-05 (1 posėdis), 1923-06-08 (2 posėdis), 1923-06-15 (3 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1926–1927. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227. 

III Seimo stenogramos: 1926-06-02 (1 posėdis), 1926-06-07 (4 posėdis), 1926-06-09 (6 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1926–1927.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius