KAIRYS Steponas (1879–1964)

Vardas ir pavardė – Steponas KAIRYS 

Gimimo data ir vieta – 1879 m. sausio 2 d. (jo paties teigimu, 1879 m. sausio 6 d.) Užunvėžių kaimas, Kurklių valsčius, Ukmergės apskritis 

Mirties data ir vieta – 1964 m. gruodžio 16 d., Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos  

Palaidojimo vieta – 1996 m. liepos 17 d. urna su palaikais pargabenta į tėvynę ir liepos 18 d. palaidota Petrašiūnų kapinėse, Kaune 

Profesija – inžinierius

Tautybė – lietuvis  

Religija – katalikas (praktikoje – laisvamanis)  

Tėvai – Vincentas Tumasonis-Kairys ir Uršulė Kairienė (buv. Puzinaitė), pasiturintys valstiečiai 

Šeiminė padėtis – buvo vedęs du kartus. Pirmoji žmona – baltarusių poetė Aloiza Paškevič-Ciotka (susituokė 1911 m. Vilniuje, ji mirė 1916 m.) Antroji žmona – Ona Kairienė (buv. Leonaitė), teisininko Petro Leono dukra, susituokė 1923 metais. Vaikų neturėjo

Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.  

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. 

Seimo nario veikla

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. 

Rinkimų apygarda: Į Steigiamąjį Seimą išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų sąrašą (jame įrašytas pirmas).  Taip pat kandidatavo III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos socialdemokratų Partijos Kandidatų“ sąrašą Nr. 5 (sąraše buvo įrašytas 11-u numeriu). 

Frakcija: Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, jos lyderis. 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nebuvo 

Seimo komisijų narys: 

Ekonomikos komisijos narys (nuo 1920 m. gegužės 20 d.),  

Krašto atstatymo komisijos narys (nuo 1920 m. gegužės 20 d.).  

I Seimas (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. 

Rinkimų apygarda: Kandidatavo keliose apygardose: II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialdemokratų Partijos“ sąrašą Nr. 9 (jame įrašytas 1-as),  III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos socialdemokratų“ sąrašą Nr. 1 (jame įrašytas 9-as),  IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos socialdemokratų partijos“ sąrašą Nr. 4 (jame įrašytas 14-u),  VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos socialdemokratų partijos“ sąrašą Nr. 4 (jame įrašytas 1-u). 

Frakcija: Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys. 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nėra duomenų 

Seimo komisijų narys: 

Užsienio reikalų komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.), 

Ekonominės komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.),  

II Seimas (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

Rinkimų apygarda: Kandidatavo keliose apygardose: II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialdemokratų Partijos“ sąrašą Nr. 4 (jame įrašytas 1-as),  III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialdemokratų Partijos“ sąrašą Nr. 4 (jame įrašytas 11-as),  VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialdemokratų Partijos“ sąrašą Nr. 4 (jame įrašytas 1-as). 

Frakcija: Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nėra duomenų 

Seimo komisijų narys: 

Užsienio reikalų komisijos narys (nuo 1923 m. birželio 15 d.),  

Ekonominės komisijos narys(nuo 1923 m. birželio 15 d.).  

III Seimas (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. 

Rinkimų apygarda: Kandidatavo keliose apygardose: II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialdemokratų Partijos“ sąrašą Nr. 1 (jame įrašytas 1-as),  VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialdemokratų Partijos“ sąrašą Nr. 1 (jame įrašytas 1-as). 

Frakcija: Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys. 

Seimo prezidiumo narys: 

1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. gruodžio 19 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) pirmasis vicepirmininkas. 

Seniūnų sueigos narys: būdamas Seimo prezidiumo nariu, ėjo ir Seniūnų sueigos nario pareigas

Seimo komisijų narys: 

Užsienio reikalų komisijos narys (nuo 1926 m. birželio 9 d.).

Parlamentinės veiklos bruožai: 

Parlamente Steponas Kairys pasižymėjo kaip vienas ryškiausių Lietuvos socialdemokratų frakcijos lyderių. Jis pasisakė prieš stiprios Respublikos Prezidento institucijos kūrimą, aktyviai gynė darbininkų ir pilietines teises, inicijavo interpeliacijas dėl valdžios savivalės, rėmė taikos su Sovietų Rusija sudarymą ir kritikavo P. Hymanso siūlymus dėl Vilniaus krašto kaip grėsmę Lietuvos suverenitetui. Svarstant Žemės reformą, pabrėžė jos politinę ir socialinę reikšmę kaip lūžį valstybės raidoje. I, II ir III Seime Steponas Kairys aktyviai gynė pilietines laisves ir socialinį teisingumą. II Seimo kadencijos pradžioje inicijavo interpeliaciją dėl rinkimų metu suvaržytų laisvių ir policijos veiksmų prieš socialdemokratus, o svarstant valstybės biudžetus ragino daugiau lėšų skirti švietimui, socialinei politikai, susisiekimui ir Klaipėdos uosto plėtrai. III Seime kaip politinės daugumos atstovas rėmė koalicinę Vyriausybę, tačiau kėlė aiškias sąlygas – stiprinti demokratinę santvarką, spręsti darbininkų ir ūkininkų problemas, plėtoti socialines garantijas. 

Amžininkų vertinimu, Steponas Kairys išsiskyrė iškalbingumu, principingumu ir politine drąsa. Jis nuosekliai gynė demokratines laisves, politinių kalinių teises ir socialinio teisingumo principus. Jo pasisakymai Seime pasižymėjo analitiškumu, argumentų nuoseklumu ir griežta vykdomosios valdžios kritika. Rūpestingai parengtos, konceptualios kalbos buvo atidžiai išklausomos Seimo posėdžių salėje.

Išsilavinimas 

1886–1887 m. mokėsi Kurklių valsčiaus pradžios mokykloje. 

1889–1894 m. mokėsi Palangos progimnazijoje. 

1894–1898 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1897 m. rugsėjo 1 d. pašalintas iš gimnazijos už dalyvavimą katalikų mokinių maište prieš priverstinį dalyvavimą stačiatikių pamaldose.

1898–1908 m. su pertraukomis studijavo Peterburgo technologijos institute. Po metų už dalyvavimą anticariniame studentų sąjūdyje buvo pašalintas iš instituto. 1901 m. atnaujino studijas, tačiau dėl dalyvavimo prieš caro valdžią nukreiptoje studentų veikloje antrą kartą pašalintas. Studijas aukštojoje mokykloje atnaujino po kelerių metų ir 1908 m., baigęs institutą, įgijo inžinieriaus technologo specialybę.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

Dar mokydamasis Šiaulių gimnazijoje įsitraukė į anticarinę veiklą.

1897 m. su bendraminčiais Šiauliuose įkūrė pirmąją lietuvių mokinių kuopelę.

Studijuodamas Peterburge dalyvavo lietuvių studentų ir Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje.

1899 m. už dalyvavimą anticariniame studentų judėjime pašalintas iš Peterburgo technologijos instituto.

Atvykęs į Vilnių įsitraukė į Lietuvos socialdemokratų partijos veiklą. 

1900 m. įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. 

1901–1944 m. buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Centro komiteto nariu.

1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, išrinktas jo vicepirmininku.

1907 m. vasarį dalyvavo II Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų kampanijoje, buvo išrinktas II Rusijos Valstybės Dūmos nariu; iki Dūmos paleidimo ėjo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos sekretoriaus pareigas.

1907 m. rugpjūtį Krokuvoje suorganizavo VII Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimą, kuriame nutarta išlaikyti LSDP politinį savarankiškumą nuo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos.

Aktyviai bendradarbiavo Lietuvos socialdemokratų partijos spaudoje, ją redagavo.

1908 m. rugsėjį pradėjo dirbo Petro Vileišio įmonėje tiltų statybos inžinieriumi Samaroje, vėliau Kursko gubernijoje. 

1912 m. sausį ėmė dirbti Vilniaus savivaldybės inžinieriumi, vadovavo kanalizacijos ir vandentiekio projektavimo ir tiesimo darbams.

1915 m. pabaigoje kartu su Jonu Basanavičiumi, Petru Klimu, Antanu Smetona, Juozu Stankevičiumi ir Jurgiu Šauliu įkūrė lietuvių politinės grupės branduolį, siekusį telkti lietuvius pasipriešinimui Vokietijos okupacinės valdžios politikai.

1916 m. birželio 10 d. drauge su kitais pasirašė du memorandumus Vokietijos valdžios institucijoms ir generolui Erich Ludendorff, kuriuose buvo išdėstyti lietuvių tautiniai ir politiniai siekiai.

1916 m. birželio 27–30 d. kartu su Antanu Smetona ir Jurgiu Šauliu dalyvavo Pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje.

1916 m. birželio 30 d. – liepos 4 d. Lozanoje dalyvavo II lietuvių konferencijoje, kurioje buvo nutarta siekti Lietuvos politinės nepriklausomybės.

1917 m. vasarą Vilniuje prisidėjo rengiant Lietuvių konferenciją.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. – Lietuvių konferencijos vicepirmininkas, prezidiumo narys. Šios konferencijos metu išrinktas į Lietuvos Taryba.

1917 m. rugsėjo 24 d. pirmajame Lietuvos Tarybos posėdyje buvo išrinktas pirmuoju Tarybos vicepirmininku.

1917 m. lapkričio 2–10 d. dalyvavo II lietuvių konferencijoje Berne.

1917 m. lapkričio 15 d. Vilniuje pradėjo redaguoti Lietuvos socialdemokratų partijos laikraštį „Darbo balsas“. 

1918 m. sausio 26 d., protestuodamas prieš Lietuvos Tarybos daugumos sprendimą sieti atkuriamą Lietuvos valstybę „amžinais ryšiais“ su Vokietija, kartu su Mykolu Biržiška, Stanislovu Narutavičiumi ir Jonu Vileišiu pasitraukė iš Lietuvos Tarybos. 

1918 m. vasario 15 d., Lietuvos Tarybos daugumai sutikus priimti nutarimą be įsipareigojimų Vokietijai, sutiko grįžti į Lietuvos Tarybą.

1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nutarimą – Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 

1918 m. liepą Lietuvos Valstybės Tarybai Lietuvą paskelbus monarchija ir renkant Viurtenbergo grafą Wilhelm von Urach Lietuvos karaliumi Mindaugu II, balsavo „prieš“ ir kartu su bendraminčiais pasitraukė iš Lietuvos Valstybės Taryba.

1918 m. gruodį pradėjus steigti savivaldybes, organizavo Utenos apskrities savivaldybę, buvo išrinktas pirmuoju apskrities valdybos pirmininku.

1919 m. balandžio 12 d. – spalio 7 d. Lietuvos Valstybės IV Ministrų Kabinete, vadovaujamame Mykolo Sleževičiaus, ėjo tiekimo ir maitinimo ministro pareigas.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys. 

1920 m. tapo masonų ložės „Lietuva“ nariu. 

1922 m. Kauno miesto savivaldybės pavedimu ėmėsi Kauno miesto vandentiekio ir kanalizacijos sistemų projektavimo ir statybos organizavimo.

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys. 

1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys. 

Nuo 1923 m. rugsėjo dirbo pedagoginį darbą Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitete. 

1924 m. birželį – 1938 m. rugsėjį ėjo Kauno miesto valdybos Vandentiekio ir kanalizacijos skyriaus vedėjo pareigas; jam vadovaujant įrengtos Kauno miesto kanalizacijos ir vandentiekio sistemos.

1924 m. gruodžio 1 d. privatdocento teisėmis pradėjo dėstyti vandentiekio ir kanalizacijos kursą Lietuvos universiteto Technikos fakulteto studentams.

1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys, pirmasis vicepirmininkas (1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. gruodžio 19 d.). 

1927 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentui paleidus Lietuvos Respublikos III Seimą ir toliau veikė Lietuvos socialdemokratų partijos gretose. 

1929 m. vasario 7 d. už valdžios kritiką, kaip laikraščio „Socialdemokratas“ redaktorius, dviem savaitėms buvo įkalintas.

1930 m. kaip Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas dalyvavo Socialistinio darbininkų II internacionalo kongrese Vienoje; kartu su Antanu Žvironu parengė naujos LSDP programos projektą.

1939 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinio profesoriaus vardas. 

1940 m. už sanitarinių įrengimų statybos plėtojimą Lietuvoje suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

1941 m. liepos 16 d. – 1942 m. spalio 15 d. – užėmė Kauno universiteto (SSRS okupavus Lietuvą, taip pervadintas Vytauto Didžiojo universitetas) Statybos fakulteto dekano pareigas.

1942 m. rugsėjį vokiečių okupacinės valdžios buvo suimtas kartu su kitais Kauno universiteto senato nariais už pasipriešinimą studentų ėmimui į Vokietijos „darbo tarnybą“.

1943 m. lapkričio 25 d. išrinktas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininku.

1944 m. rugpjūčio 7 d., okupacinei Vokietijos valdžiai ėmus suiminėti VLIK‘o narius, žvejų laiveliu bandė per Baltijos jūrą pasitraukti į Švediją, tačiau vokiečių karo laivui sulaikius pabėgėlius, su Juozo Kaminsko dokumentais buvo grąžintas į Latviją ir įkalintas Liepojos kalėjime. 

1944 m. spalio 19 d. buvo paleistas iš kalėjimo, netrukus pasitraukė į Gdanską (Lenkija), vėliau persikėlė į Berlyną (Vokietija).

1945 m. kovo 9 d. Viurcburge (Vokietija) pradėjo vadovauti atsikūrusiam VLIK’ui.

1945 m. birželio 15 d. VLIK‘o pirmininko pareigas perdavė Mykolui Krupavičiui, likdamas vienu aktyviausių organizacijos vadovų.

1948 m. okupacinė sovietų valdžia į Sibirą ištrėmė Lietuvoje likusią Stepono Kairio žmoną Oną Kairienę. Ji iš tremties grįžo 1956 metais. Mirė 1958 m. Kaune. 

1951 m. spalio 17 d. Steponas Kairys iš Vokietijos persikėlė į JAV, apsigyveno Niujorke (Brukline) ir toliau aktyviai dalyvavo JAV lietuvių politinėje veikloje. 

1957 m. kovą pasitraukė iš VLIK‘o veiklos. 

1964 m. gruodžio 16 d. mirė Niujorke. 

1996 m. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

1996 m. liepos 17 d. urna su Stepono Kairio palaikais pargabenta į Lietuvą ir liepos 18 d. palaidota Petrašiūnų kapinėse, Kaune Leonų šeimos kape, greta žmonos.

Organizacijų, asociacijų narys 

Lietuvos socialdemokratų partija 

Įvertinimai ir apdovanojimai 

1940 m. už sanitarinių įrengimų statybos plėtojimą Lietuvoje suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

Rašytinis palikimas 

Stepono Kairio rašytinis palikimas apima politinę publicistiką, redakcinę veiklą ir atsiminimų literatūrą. Dar 1904 m., pasirašydamas Kugio Mugio slapyvardžiu, jis išleido pirmąją knygelę „Seniems kanauninkams ir pralotams, klebonams ir jauniems kamendoriams“,  atspindėjusią jo ankstyvą poleminę ir antiklerikalinę laikyseną. Vėliau aktyviai bendradarbiavo Lietuvos socialdemokratų partijos spaudoje ir kituose laikraščiuose – „Echo życia robotniczego na Litwie“, „Naujoji gadynė“, „Skardas“, „Vilniaus žinios“, „Mūsų kelias“, „Darbo visuomenė“, „Mintis“, redagavo „Darbo balsą“ ir „Socialdemokratą“. 1917 m. lapkričio 15 d. Vilniuje pradėjo redaguoti LSDP laikraštį „Darbo balsas“. Greta politinės publicistikos Kairys paliko ir reikšmingų profesinių darbų – 1939 m. išleido studiją „Miestų kanalizacija: kanalizacijos įrengimų projektavimas, statyba ir kanalų tinklo priežiūra, sodybų kanalizavimas“, tapusią svarbiu inžinerinės minties veikalu. Emigracijoje paskelbė atsiminimų knygas „Lietuva budo“ (1957) ir „Tau, Lietuva“ (1964), kuriose apmąstė Lietuvos politinę raidą ir savo paties veiklą.

Šaltiniai ir literatūra: 

1920-05-20 (4 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, [Kaunas, 1920–1922].

Lietuvos Respublikos I Seimo posėdžiai: 1922-11-28 (5 posėdis); Lietuvos Respublikos II Seimo posėdžiai: 1923-06-15 (3 posėdis), Lietuvos Respublikos III Seimo posėdžiai: 1926-06-09 (6 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1922–1926. 

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1922-09-17, p. 2–3. 

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1923-04-17, p. 5. 

II (Kauno) rinkimų į Seimą apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-20, p. 5. 

III (Raseinių) Apygardos Rinkimų Komisijos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-27, p. 3. 

III Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-25, p. 5. 

III. Raseinių apygardos rinkimų sąrašai, Lietuva, 1920-04-08, p. 1–2.  

Ilgūnas, Gediminas. Kairys Steponas, in: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 304–307. 

Ilgūnas, Gediminas. Kairys Steponas, in: Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 179–182. 

Ilgūnas, Gediminas. Steponas Kairys, Vilnius, 2002, 454 p.

IV (Telšių) Apyg. Rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-24, p. 3. 

Mirė prof. Steponas Kairys. Netekome kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę, Draugas, 1964-12-17, p. 1. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1922-11-09, Nr. 114, p. 6. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133, p. 1–2. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227, p. 11–12.

Tamošaitis, Mindaugas. Kairys Steponas, in: Algis Bitautas, Artūras Svarauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas, Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 217–220. 

VI (Utenos) rinkimų į Seimą apygardos sąrašai, Lietuva, 1926-04-16, p. 4. 

VI apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-05-05, p. 6. 

VI Rinkimų Utenos Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-10-03, p. 3.

Susijusi informacija:

1920–1940 metų Lietuvos Respublikos Seimo nariai

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Steponas KAIRYS (1879–1964), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Paroda „VIENI IŠ DAUGELIO: 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“

Paroda „SIEKIANT NEPRIKLAUSOMYBĖS: Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 80“ 
 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius