paroda „Alžyras‘ 2024 Vincui Uždaviniui atminti“ (II rūmai, prie kavinės)

2025 m. birželio 25 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Birželio 26 d. 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje (prie kavinės) pristatoma Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo paroda „Alžyras‘ 2024 Vincui Uždaviniui atminti“. 

Paroda eksponuojama iki rugsėjo 9 dienos Seimo nario Arūno Valinsko iniciatyva.

Parodoje pateiktos nuotraukos iš „Alžyras‘ 2024 Vincui Uždaviniui atminti“ ekspedicijos, kurios metu Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo 17 dalyvių 2024 metais leidosi į Šiaurinę Afriką, norėdami prisiminti ir pagerbti tarpukario visuomenės veikėją, Vilniaus krašto vadavimo sąjungos įkūrėją, fotografą, rašytoją, žurnalistą, „Mūsų Vilnius“ redaktorių ir „Valstybės radiofono“ laidų vedėją Vincą Uždavinį. 

Alžyre Vincas Uždavinys lankėsi tarpukari. Kartu su Lietuvos kunigais jis vyko į pasaulinį eucharistinį kongresą, kuris vyko 1930 m. Kartaginos mieste Tunise. Jo maršrutas nusidriekė keliaujant per visą Europą traukiniais, o vėliau – po Tuniso prasitęsė Alžyre, kur iš Orano miesto jis išvyko atgal į Europą. V. Uždavinio kelionė baigėsi Alžyre. Žurnalistas ir keliautojas, sugrįžęs iš įspūdingos kelionės, parašė knygą „10 000 kilometrų“.

V. Uždavinys nepelnytai sovietinės valdžios dėka buvo pamirštas plunksnos brolijos narys, ištremtas ir sugrįžęs bandė atsitiesti po lagerio sunkumų, dirbdamas kuklų darbą, iki galo taip ir neatsiskleidęs kaip prozininkas ar rašytojas.

Pirmiausia, prisikalbinome V. Uždavinio vaikaitį Sakalą Uždavinį prisiminti savo senelį ir vykti kartu į kelionę. „Alžyras‘ 2024 Vincui Uždaviniui atminti“ ekspedicija turėjo būti kažkuo panaši į 1930 m. piligriminę kelionę. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, sužinojęs apie mūsų misiją, sutiko būti ekspedicijos globėjas. Su mumis sutiko keliauti ne vieną islamišką šalį aplankęs Kurtuvėnų klebonas Marius Dyglys. Tuomet gimė mintis, kad geriausiai Vilnių reprezentuotų Šv. Faustinos įkvėpimo dėka dailininko Eugenijaus Kazimirovskio nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas, kurį nuvežtume į Šv. Augustino baziliką Anaboje, Alžyre. 

Didelį įspūdį ekspedicijos dalyviams paliko romėniškas paveldas, Sachara ir priešistoriniai piešiniai dykumoje ant uolų. Sacharoje gyvena tuaregai, vadinami mėlynaisiais žmonėmis dėl jų apdaro, netgi galvas apsimuturiavę mėlynais turbanais. Prie laužo, skambant vietiniam folk džiazui, gėrėme stiprią arbatą ir užvertę galvas į mėnulį svajojome kada nors leistis į kelionę per visą didžiausią pasaulyje tropinę dykumą. 

V. Uždavinys rašė: „Yra darbų, kurie kartais sužimba ir po daugelio metų, užmiršto žmogaus ir didelio talento ir įsirašo į įstoriją, net neįsirašo, bet įsirėžia taip giliai, kad po 50 ir po 100 metų juos atranda tyrinėtojai ir tas žmogus vėl sužimba!“. 

V. Uždavinys grojo lūpine armonikėle, todėl ir mes ekspedicijos metu ne kartą traukėme dainas ir linksminome vietinius savo gera nuotaika. V. Uždavinio kelionė truko 4 savaites, jis keliavo traukiniais, laivais ir autobusais, mūsų tik 2 savaites, mes keliavome lėktuvais, autobusu ir visureigiais. Ir V. Uždavinį, ir mus lydėjo tas pats noras pažinti pasaulį, įprasminti, įrėžti Lietuvai nusipelniusių žmonių atminimą ir, kaip sakė Šv. Augustinas: „Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį”.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (0 5) 209 6202, el. p. [email protected]