Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislavas Juozas Kuzmickas (1935–2023)“ (Lietuvos Laisvės gynėjų galerija, I rūmai)

Lapkričio 13 d., ketvirtadienį, 9.30 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) bus atverta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta fotografijų paroda, skirta vieno iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo, 1996–2000 metų kadencijos Seimo nario, profesoriaus Bronislavo Juozo Kuzmicko (1935–2023) 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubu. Parodą atvers Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus ir kultūrologė, vertėja, ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė.

Filosofas. Bronislavas Kuzmickas – Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakulteto absolventas (1960 m.), filosofijos mokslų daktaras (1966 m.), Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytojas (1966–1973 m.), Filosofijos ir sociologijos instituto Lietuvos filosofijos istorijos skyriaus vedėjas (1973–1990 m.). Bene žymiausias akademinis B. Kuzmicko įdirbis – „Filosofijos istorijos chrestomatijos“ tomai, parengti profesoriaus Bronislavo Genzelio suburtoje filosofų komandoje. Visi keturi „Filosofijos istorijos chrestomatijos“ bendradarbiai – B. Kuzmickas, B. Genzelis, J. Minkevičius, R. Ozolas – vėliau tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariais, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatais ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais.

Atgimimo metais profesorius Bronislavas Kuzmickas aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. Dar prieš Sąjūdžio įkūrimą jis dalyvavo filosofų ir menininkų diskusijų klubuose, kur brendo būsimos Sąjūdžio politinės, ideologinės idėjos. Prof. B. Kuzmickas kartu su akademiku Eduardu Vilku, akademikais Antanu Buraču, Raimundu Rajecku ir Juozu Bulavu sudarė akademinį prezidiumą garsiajame 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Mokslų akademijos rūmuose. Šio susirinkimo metu buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė. Jos nariu tapo ir B. Kuzmickas. 1988 m. spalio 22–23 dienomis jis dalyvavo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime, buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimą ir Seimo Tarybą.

Politikas ir parlamentaras. 1990 m. vasario 24 d. Bronislavas Kuzmickas buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. 1990 m. kovo 11-ąją jis buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu. Balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Eidamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo pareigas, jis kuravo užsienio politikos, švietimo ir kultūros klausimus. Daugiausia dėmesio reikalavo Užsienio politikos reikalai. Jam teko rūpintis kontaktais su kitų valstybių parlamentais, iškiliais politikais, ruošti dirvą diplomatiniams santykiams su kaimyninėmis valstybėmis, siekti jų pripažinimo, rengti įstatymą dėl užsienio investicijų ir pan. Jis buvo paskirtas į Aukščiausiosios Tarybos politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo tarpvalstybinėms deryboms su TSRS komisiją. 1991 m. sausį Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvos valstybę metu, jis atstovavo Lietuvą Švedijos, Danijos, Austrijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados

Svarbus B. Kuzmicko indėlis mokslo ir kultūros teisėkūroje – 1991 metais jis prisidėjo rengiant Mokslo ir studijų įstatymą, 1991 m. birželio 25 d. pasirašė Aukščiausiosios Tarybos priimtą Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą, o 1991 m. liepos 9 d. – nutarimą dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo. B. Kuzmickas vadovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino mirties 650-ųjų metinių minėjimo komisijai, buvo paskirtas Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos pirmininku.

1996–2000 m. jis buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. Dirbo Užsienio reikalų komitete ir NATO reikalų komisijoje, vadovavo delegacijoms Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje.

Mykolo Romerio universiteto profesorius. Nuo 2000 m. B. Kuzmickas savo gyvenimą susiejo su Teisės universitetu, vėliau su Mykolo Romerio universitetu (MRU), buvo Filosofijos katedros vedėjas, MRU garbės profesorius, universiteto Senato narys. Pasitraukęs iš aktyvesnės akademinės veiklos buvo afiliuotasis MRU profesorius. Vadovaujama Bronislavo Kuzmicko Filosofijos katedra tapo svarbiu Lietuvos filosofinio mąstymo centru. Išlieka svarbus jo indėlis į socialinius mokslus, į filosofiją, visų pirma į jo mokslinio domėjimosi temas – tautinio mentaliteto problemas, vertybių klausimus.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, profesoriaus B. J. Kuzmicko gyvenimo kelią, šeimos istoriją, jaunystės ir studijų metus Vilniaus universitete, akademinę ir pedagoginę veiklą, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir parlamentinio darbo Aukščiausiojoje Taryboje metus, darbą Mykolo Romerio universitete ir kt. Parodos rengėjai dėkingi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Mečiui Laurinkui ir Emanueliui Zingeriui, ambasadorei Halinai Kobeckaitei, signataro dukroms Severinai ir Agnei, kurių prisiminimai ir komentarai praturtino parodos turinį.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Mykolo Romerio universiteto archyve, Bronislavo Juozo Kuzmicko šeimos archyve. Daugelis šių nuotraukų eksponuojamos pirmą kartą. Nuotraukų autoriai: Jonas Česnavičius, Romualdas Damulis, Larisa Dmuchovskaja, Vidūnas Gelumbauskas, Chipas Hiresʼas, Gediminas Ilgūnas, Gunars Janaitis, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Juozas Kazlauskas, Gintaras Mačiulis, Irena Mikužienė, Saulius Navikas, Ona Pajedaitė, Albertas Petronis, Saulius Paukštys, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Zacharijus Putilovas, Algirdas Sabaliauskas, Algimantas Žižiūnas.

Paroda eksponuojama lapkričio 11–24 d. Daugiau apie parodą.

Daugiau informacijos:

Žydrūnas Mačiukas, tel. (8 5) 209 6318, el. p. [email protected]

Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėjas